Lietuvoje

2019.06.10 05:30

Partijos iš naujo rikiuoja savo figūras: vieniems žadama sėkmė, kitiems – liūdnas vaizdas

Modesta Gaučaitė, LRT.lt2019.06.10 05:30

Rinkimai baigėsi, prasideda rinkimai. Vos nuaidėjus prezidento ir Europos Parlamento (EP) rinkimams pradėta svarstyti, ką jų rezultatai sako apie 2020-aisiais planuojamus Seimo rinkimus. Pastarieji parlamento rinkimai buvo itin sėkmingi Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungai (LVŽS). Ar tokia sėkmė gali pasikartoti? O gal „valstiečių“ laivas jau išplaukė ir atėjo laikas sužibėti kitai politinei jėgai?

2016-ųjų spalį vykę Seimo rinkimai pergalę atnešė Ramūno Karbauskio vadovaujamiems „valstiečiams“. Tuomet antra liko Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD), o LVŽS koaliciją sudarė su Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP), kuriai tuomet vadovavo Algirdas Butkevičius.

Tačiau situacija per dvejus su puse metų gerokai pasikeitė. A. Butkevičius socialdemokratų partijos vairą užleido Gintautui Paluckui. Šis kartu su partijos taryba nutarė trauktis iš valdančiosios koalicijos, o tai lėmė dalies Seimo LSDP frakcijos narių sprendimą palikti partiją, įsteigti naują Lietuvos socialdemokratų darbo frakciją, o vėliau ir to paties pavadinimo partiją (LSDDP).

Valdančiuosius lydėjo netylantys konfliktai su opozicija ir prezidente Dalia Grybauskaite, o artėjant savivaldos, EP ir prezidento rinkimams, dar ir „valstiečių“ lyderio pareiškimai apie pergalę visuose rinkimuose arba pasitraukimą iš valdžios, jei jų nelaimės. Galiausiai, po rinkimų nutarta iš naujo derėtis dėl koalicijos, įtraukiant dar dvi politines jėgas – „Tvarką ir teisingumą“ ir Lietuvos lenkų rinkimų akciją-krikščioniškų šeimų sąjungą (LLRA-KŠS) ir atiduodant „socialdarbiečiams“ iki šiol „valstiečiams“ priklausiusį Seimo pirmininko postą.

Tokia sutrumpinta pastarųjų pustrečių metų Seimo daugumos istorija. Tačiau pasibaigus vieniems rinkimams pradėta garsiai kalbėti apie pasiruošimą kitiems – 2020 metų Seimo rinkimams. Portalo LRT.lt kalbinti ekspertai vieningi – vargu ar „valstiečiams“ pavyks pakartoti sėkmę. Visgi tai nereiškia, kad kitos partijos gali tikėtis lengvo kelio į valdžią.

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Politologijos katedros vedėjas doc. dr. Andžejus Pukšto EP rinkimus vadino generaline repeticija prieš renkantis parlamentą. Tiesa, jis neneigė, kad per pusantrų metų, likusių iki Seimo rinkimų, daug kas gali nutikti.

„Ko gero, EP rinkimų rezultatai atspindės, bent žiūrint, kaip viskas plaukia dabartine vaga, ir būsimų parlamento rinkimų lūkesčius ir užmojus“, – sakė A. Pukšto.

Didžiausias pasirinkimas – kairiesiems

Viena iš priežasčių, kodėl šiuo metu valdantiems LVŽS gali tekti atsisveikinti su valdžios pozicijomis – stiprėjančios kitos politinės kairiosios jėgos. Panašu, kad kairiojo elektorato rinkėjai, 2016-ųjų rinkimuose pasirinkę „valstiečius“, gali grįžti prie socialdemokratų ar Darbo partijos.

Mykolo Romerio universiteto (MRU) politologas Vytautas Dumbliauskas kalbėjo, kad praėję Seimo rinkimai parodė, jog kairės rinkėjai nėra ištikimi. Pasak jo, tuomet rinkėjams atrodė, kad ateina nauja valdžia, iš esmės besiskirianti nuo buvusios, todėl nemaža dalis socialdemokratų ir „darbiečių“ rėmėjų perbėgo pas „valstiečius“.

„Visų turėtų pozicijų socialdemokratai, greičiausiai, neatgaus. „Valstiečių“ reitingai, populiarumas po truputį krenta. Aišku, EP rinkimai nėra galutinis rodiklis, bet jie gavo žymiai mažiau balsų negu 2016-ųjų Seimo rinkimuose. Jeigu žiūrėtume į skaičius, jie neteko apie 117 tūkst. rinkėjų, o socialdemokratai, Darbo partija EP rinkimuose savo skaičius pasididino. Tai rodo, kad kairysis elektoratas po truputį grįžta prie socialdemokratų ir „darbiečių“, – komentavo V. Dumbliauskas.

A. Pukšto taip pat teigė nemanantis, kad „valstiečiams“ pavyks pakartoti turėtą sėkmę. Piešdamas juodžiausią LVŽS scenarijų jis sakė, kad gali įvykti šios partijos skilimas, kaip kažkada tai nutiko su Darbo partija. Toks skilimas galimas dėl konflikto, užvirusio tarp Seimo pirmininko Viktoro Pranckiečio ir R. Karbauskio.

„Darbo partijoje įvyko skilimas ir tada Viktoras Muntianas, buvęs ir Seimo pirmininko kėdėje, sukūrė alternatyvią partiją. „Valstiečiams“ irgi toks skilimas gresia, jeigu R. Karbauskiui nepavyks gražiuoju susitarti su V. Pranckiečiu. Reikia baigti šį akivaizdų konfliktą, nes jeigu jis bus pagilintas ir V. Pranckietis dar labiau atskleis visą LVŽS virtuvę, viešumoje partija gali atrodyti labai blogai“, – sakė A. Pukšto.

Jo manymu, jei pavyks išspręsti šį konfliktą, o taip pat ir rasti bendrą kalbą su naujai išrinktu prezidentu Gitanu Nausėda, suburti tvirtą koaliciją ir paskirti kvalifikuotus ministrus, tai bus šansas išeiti iš pačių sukeltos sumaišties pakelta galva.

Būsimi Seimo rinkimai svarbūs ir Darbo partijai. 2012-aisiais jie tapo valdžios partija, tačiau 2016-aisiais neįveikė būtino 5 proc. barjero ir Seime turėjo vos du vienmandatėse išrinktus savo atstovus, kurių vienas vėliau perbėgo pas „socialdarbiečius“. Tačiau prie partijos vairo grįžęs Viktoras Uspaskichas neslėpė ambicijų. Dar savivaldos rinkimų metu jis teigė, kad Darbo partija vėl taps parlamentine, o jis pats save mato premjero kėdėje.

Tačiau tokios V. Uspaskicho kalbos neįtikino politologų. Pasak jų, partija gali peržengti 5 proc. ribą, bet turėtų pozicijų neatgaus. V. Dumbliauskas kalbėjo, kad pats partijos pirmininkas aktyviai dalyvaus rinkimų kampanijoje, partija gali tikėtis surinkti patekti į parlamentą reikalingą balsų skaičių. O štai A. Pukšto sakė nemanantis, kad „darbiečiams“ pavyks pakartoti kažkada turėtą sėkmę, juolab, kad dalis partijos narių perbėgo į LSDDP, o į panašų elektoratą taikosi ir „valstiečiai“.

Visgi liūdniausias vaizdas piešiamas kiek daugiau nei prieš metus įsikūrusiai Lietuvos socialdemokratų darbo partijai. Visų šiemet vykusių rinkimų rezultatai parodė, kad į politikos viršūnę partija greitai neišsiverš. „Nelabai tikiu, kad ši partija turi kokią nors perspektyvą“, – sakė V. Dumbliauskas.

Liberalių jėgų kova gali atsirūgti visiems

Pasirinkimo 2020 metų rinkimuose nestigs ir liberalių pažiūrų rinkėjams. Pirmąją birželio dieną buvo įsteigta Laisvės partija, kurią sukūrė Aušrinė Armonaitė ir Remigijus Šimašius, po savivaldos rinkimų metu kilusio konflikto palikę Liberalų sąjūdį. Be to, vis dar gyvuoja Artūro Zuoko vedama Lietuvos laisvės sąjunga (liberalai).

Politologas V. Dumbliauskas sakė manantis, kad jei Liberalų sąjūdis būtų išlikęs vieninga partija, jis rinkimuose turėtų geresnius šansus. Tačiau dabar balsus teks dalintis su Laisvės partija. O tai, pasak jo, nenaudinga nė vienai liberaliai politinei jėgai.

„Gali būti, kad už abi partijas atiduotų balsų skaičius bus nemažas, tačiau padalinus juos abiem partijoms, gali nė vienai neužtekti jų peržengti 5 proc. ribai. <...> Vėliau liberalios jėgos turėtų atsigauti, nes liberalai turi pastovų elektoratą – išsilavinusius, verslius dešiniųjų pažiūrų žmones, kuriems nepatinka Tėvynės sąjunga“, – svarstė V. Dumbliauskas.

VDU Politologijos katedros vedėjas A. Pukšto taip pat kalbėjo, kad Laisvės partija ir Liberalų sąjūdis gali būti lygiaverčiai konkurentai. Tačiau tam, anot jo, yra sąlyga – naujoji Laisvės partija turėtų „išeiti už Vilniaus ribų“. Visgi ir jis pripažįsta, kad toks liberalų susiskaldymas gali kišti pagalį į ratus visoms liberalioms partijoms.

„Neatmesčiau pesimistinio scenarijaus, kad balsai susiskaldys. Nedaug, gal porą procentų paims A. Zuokas. Centro dešinės, į kurią pretenduoja nauja partija, susiskaldymas didelis. Nežinau, ar jie sugebės perimti Liberalų sąjūdžio balsus. Bendros visų liberalių jėgų koalicijos perspektyva netikėtina, neįmanoma“, – kalbėjo A. Pukšto.

Ingrida Šimonytė – sėkmės receptas?

Paklaustas, kas 2020 metų rinkimuose galėtų laukti konservatorių, V. Dumbliauskas sakė, kad jų reitingai kyla, net ir atmetus į prezidentus kandidatavusios Ingridos Šimonytės populiarumą. Ji prezidento rinkimuose buvo remiama TS-LKD ir liko antra, tačiau rinkimai parodė, kad šios politikės populiarumas itin didelis.

„Jie yra ant bangos, jų tendencija yra kilti, nors jie ir opozicinė partija“, – sakė V. Dumbliauskas.

Tačiau A. Pukšto sakė manantis, kad šiuo metu svarbus konservatorių lyderystės klausimas. Pasak politologo, patys partijos nariai mato, kas yra tas lyderis, galintis suvienyti partiją. Jo teigimu, I. Šimonytė galėtų tapti konservatorių sėkmės receptu. Pats partijos lyderis Gabrielius Landsbergis sakė, kad I. Šimonytei siūlys vesti partijos sąrašą Seimo rinkimuose ir, pergalės atveju, vadovauti Vyriausybei. Kai kurie net žvelgė toliau ir prakalbo, kad įstojusi į partiją I. Šimonytė galėtų tapti TS-LKD pirmininke.

Visgi A. Pukšto nemano, kad jai reikėtų skubėti stoti prie partijos vairo, nors neneigia, kad su šia politike priešakyje konservatoriai galėtų sulaukti sėkmės. Jis taip pat priminė, kad sulaukę rinkėjų palankumo į Briuselį dirbti išvyksta ryškūs partijos veidai Andrius Kubilius ir Rasa Juknevičienė.

„Iš tiesų, pirma Tėvynės sąjungos eilė yra kiek aptuštėjusi. Kita vertus, nelabai ir matyti lyderių, kurie, be I. Šimonytės, galėtų tapti varomąja jėga. Reikėtų dar kelių stiprių lyderių, planuojant didesnį laimėjimą. Bet I. Šimonytė parodė, kad turi ištikimą elektoratą. Dar keletas ryškių pagalbininkų jai praverstų“, – komentavo A. Pukšto.

„Tvarkos ir teisingumo“ nenurašytų

Kalbėdamas apie tai, kas laukia šiuo metu dėl vietos valdančiojoje koalicijoje besiderančios „Tvarkos ir teisingumo“ partijos, vadovaujamos Remigijaus Žemaitaičio, V. Dumbliauskas sakė, kad ši partija turi gana pastovų elektoratą. Šiuo metu ši partija turi 7 atstovų frakciją Seime. Tiesa, vieno frakcijos nario ji neteko, kai iš Seimo po kilusio skandalo pasitraukė Kęstutis Pūkas. Vėliau frakcija dar šiek tiek susitraukė, kai iš jos buvo pašalintas Petras Gražulis.

Visgi V. Dumbliauskas sakė, kad nurašyti „Tvarkos ir teisingumo“ nereikėtų. Jis priminė, kad 2016-ųjų rinkimuose ji surinko apie 60 tūkst. balsų, o tai, pasak jo, yra nemažai. Tiesa, iš karto po šių rinkimų partijos vairo atsisakė tuometis pirmininkas Rolandas Paksas. 

„Kaip ji likusi be R. Pakso pasirodys rinkimuose – neaišku. Bet jie turi savo elektoratą, tik klausimas, kaip seksis 2020 metais. Jų visai nenurašyčiau, nors EP rinkimai jiems ir nebuvo sėkmingi“, – sakė V. Dumbliauskas. 

Iššūkis LLRA-KŠS

Lenkų rinkimų akcija-krikščioniškų šeimų sąjunga (LLRA-KŠS)  antrą kadenciją Seime išlaikė panašų atstovų skaičių, tačiau A. Pukšto sakė, kad prieš 2020 metų rinkimus jų laukia ir iššūkiai. Anot jo, Valdemaro Tomaševskio vadovaujama partija praranda savo rinkėjus ir, nors šis skaičius nėra didelis, jis matyti. Kaip sakė politologas, ypatingai praradimas jaučiamas Vilniuje.

„Į tuos rinkėjus gali kažkiek pretenduoti Darbo partija, kažkiek socialdemokratai, tačiau ten dar nėra tokių ryškių traukos centrų, į kuriuos išplauktų V. Tomaševskio rinkėjai. Jei ši partija sugebės kažką naujo pasiūlyti, pritrauks naujų pavardžių, ji, ko gero, sugebės peržengti 5 proc. ribą. Bet tai tokia ribinė situacija, nes aptrupėjimas yra nemažas“, – kalbėjo A. Pukšto.

Be to, jis sakė, kad vienas iš kylančių iššūkių – pritraukti Lietuvos rusų balsus. Pasak politologo, anksčiau tą padaryti LLRA-KŠS pavykdavo, V. Tomaševskis sugebėdavo mobilizuoti Lietuvos rusų bendruomenę ir tai reikės padaryti dar kartą.