Lietuvoje

2019.06.04 11:16

Prokuratūra siekia, kad Titovui būtų skirta griežtesnė bausmė

BNS2019.06.04 11:16

Klaipėdos apylinkės prokuratūra apskundė teismo nuosprendį Klaipėdos tarybos nariui Viačeslavui Titovui, siekdama sugriežtinti jam skirtą bausmę.

Prokuroro Simono Genio vertinimu, teismas dėl partizanų vado Adolfo Ramanausko-Vanago vardo paniekinimo kaltu pripažintam politikui skyrė neteisingą bausmę ir nepagrįstai išteisino dėl kurstymo prieš bet kokios tautos, rasės, etninę, religinę ar kitokią žmonių grupę, antradienį pranešė prokuratūra.

Siekiama, kad V. Titovui būtų skirta laisvės atėmimo bausmė su atidėjimu.

„Jis viešai niekino ir skatino neapykantą Lietuvos partizanams, jų rėmėjams bei viešai šiurkščiai menkino SSRS įvykdytą genocidą Lietuvos teritorijoje prieš ginkluoto pasipriešinimo dalyvius – Lietuvos partizanus“, – pranešime cituojamas prokuroras.

Pasak S. Genio, neapykantą kurstančią informaciją V. Titovas sąmoningai ir sistemingai platino socialiniuose tinkluose bei rusiškose interneto svetainėse.

„Šie ir kiti tyčiniai teisiamojo veiksmai traktuotini, kaip keliantys grėsmę šalies nacionaliniam saugumui bei yra ypatingai pavojingi“, – teigia prokuroras.

Prokuroras prašo V. Titovą pripažinti kaltu pagal visus tris jam inkriminuotus Baudžiamojo kodekso straipsnius ir skirti 1 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, jos vykdymą atidedant dvejiems metams, bei įpareigoti atsiprašyti nukentėjusiųjų.

„Tik laisvės atėmimo bausmė, šiuo atveju gali atitikti bausmės skyrimo tikslus bei prasmę“, – mano S. Genys.

Tokios pačios bausmės prokuroras Klaipėdos apylinkės teismo prašė ir pirmojoje instancijoje, tačiau teismas Klaipėdos miesto tarybos nariui gegužės 14 dienos nutartimi skyrė piniginę baudą – 12 tūkst. eurų.

Skųsti teismo sprendimą yra žadėjęs ir pats V. Titovas.

Kaltinimai buvusiam Klaipėdos miesto tarybos nariui buvo pareikšti pagal tris Baudžiamojo kodekso straipsnius: mirusiojo atminimo paniekinimą, kurstymą prieš žmonių grupę ir viešą pritarimą tarptautiniams nusikaltimams, jų neigimą ar šiurkštų menkinimą.

Atliekant ikiteisminį tyrimą buvo analizuojama ir vertinama apie 800 gigabaitų skaitmeninės informacijos, kuri buvo iš įtariamojo paimta kratos metu ir surinkta iš viešai prieinamų šaltinių.

Atliktos ekspertizės ir analizės, gauti Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro, Ypatingojo archyvo, istorikų vertinimai.

Dalis tyrimui svarbios informacijos iš V. Titovo paimtų skaitmeninių laikmenų buvo ištrinta, tačiau ją atkūrė Lietuvos Teismo ekspertizės centro Klaipėdos skyriaus specialistai.

Tyrimas dėl politiko veiksmų pradėtas pernai liepą, kai V. Titovas diskusijoje dėl A. Ramanausko-Vanago atminimo įamžinimo neteisingai pareiškė, jog partizanų vado iniciatyva buvo nužudyti 8 tūkst. piliečių ir vaikų, o jis pats asmeniškai skelbdavo mirties nuosprendžius.

V. Titovas kaltę neigia ir tvirtina, kad yra persekiojamas už nuomonę.

Jis tikina pasirėmęs sovietų teismo sprendimu, tačiau istorikai pabrėžia, kad tai buvo politinė sufabrikuota byla, o tiriant partizanų veiklą negalima remtis vien jų budelių, KGB, bylomis.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra paskelbęs, kad savo pasisakymais V. Titovas sulaužė tarybos nario priesaiką.

Nesulaukęs balsavimo dėl apkaltos jis atsistatydino iš Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos, bet vėl į ją išrinktas per kovą vykusius savivaldos rinkimus.

Nepriklausomoje Lietuvoje teismas reabilitavo A. Ramanauską-Vanagą, po mirties jam suteikti aukščiausi valstybės apdovanojimai. 

A. Ramanauskas pokario metais vadovavo lietuvių ginkluotam pasipriešinimui prieš sovietų okupaciją.