Lietuvoje

2019.05.31 21:33

Kirkilas apie Pranckiečio vertimą iš pareigų: čia nieko asmeniško nėra

Nemira Pumprickaitė, LRT TELEVIZIJOS laida „Dienos tema“2019.05.31 21:33

Penktąją dieną po išrinkimo prezidentu Gitanas Nausėda susitiko su premjeru, kaip buvo skelbiama iš anksto, aptarti politinės situacijos ir Sauliaus Skvernelio galimybių likti vyriausybės vadovo poste.

Tačiau Ramūnas Karbauskis dar ketvirtadienio vakarą pranešęs, kad S. Skvernelis liks, jei išrinktasis prezidentas pritars naujos koalicijos memorandumui, šiandien sugebėjo dėmesio centrą perkelti į Seimą, kur vyko Seimo pirmininko Viktoro Pranckiečio šalinimo iš posto vieši debatai. Kadangi pastarasis pažadėjo niekur nesitraukti, tai R. Karbauskis pagrasino ir išankstiniais rinkimais, ir V. Pranckiečio pašalinimu iš partijos. Ir tuo metu Socialdemokratų darbo partijos pirmininkas Gediminas Kirkilas patvirtino pakeisiąs V. Pranckietį. Apie tai LRT „Dienos temoje“ žurnalistė Nemira Pumprickaitė kalbėjosi su G. Kirkilu ir premjero patarėju Skirmantu Malinausku.

- Pone Kirkilai, kokiu pagrindu jūs teigiate, kad pakeisite V. Pranckietį? 

G. Kirkilas: Aš niekur taip nesakiau, čia jūs taip teigiate.

- „Verslo žinioms“ jūs tą patvirtinote. 

G. Kirkilas: Taip gali būti, jeigu pasirašysime koalicijos sutartį. Dabar yra tik memorandumas, kuriame taip yra numatyta, jeigu mes pasirašysime ir mane partija deleguos, tai pakeisiu.

- Netinka V. Pranckietis šioms pareigoms?

G. Kirkilas: Čia nieko asmeniško nėra. Dabar koalicija de facto jau neegzistuoja ir šiandien visi yra laikini: S. Skvernelis, G. Kirkilas, V. Pranckietis, visi ministrai. Viskas, deramasi iš naujo.

- O kodėl to reikia, kas pasikeitė valstybėje, juk iki šiol tokios praktikos nebuvo?

G. Kirkilas: Kaip nebuvo? Kaip tik tokia praktika ir buvo nuo 2000 m.: sudarant koalicijas visada didžiausia frakcija turi premjerą, antra frakcija pagal dydį – Seimo pirmininką. 

-  Šitas viskas buvo, bet kas pasikeitė, kad reikia keisti koaliciją?

G. Kirkilas: Todėl, kad koalicija buvo nepilna, turėjome dalinę koaliciją dėl įvairių aplinkybių, kurias jūs žinote. „Tvarka ir teisingumas“ yra prisijungus tik prie frakcijų koalicijos, mes dabar darome partijų koaliciją.

- Bet kai jūs pirmą kartą sudarinėjote koaliciją,  tai buvo sakoma, kad čia jokios skirtumo – partija ar frakcija.

G. Kirkilas: Jeigu dalyvauja partija, ji turi atsakomybę Vyriausybėje ir Seime, ir todėl mes norime sutvirtinti šitą koaliciją, kuri šiuo metu de facto yra mažumos, beje, todėl mes norime, kad būtų daugumos. 

- Kol kas mažumos, nes Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcija dar neprisijungė.

G. Kirkilas: Kol kas yra mažumos, tikiuosi, kad lenkai prisijungs ir turėsime sutartį. Opozicija nedega noru, kaip jūs matote, formuoti Vyriausybę, nors turi didžiules galimybes, bet jie to nedaro.

-  Bet jie turi irgi tokias apribotas galimybes.

G. Kirkilas: Manau, kad jie neturi jokio noro ir politinės valios, tai akivaizdžiai matosi.

- Pone Malinauskai, jūs tikrai žinote, ką premjeras mano apie tą naują koalicijos formavimą ir Seimo pirmininko keitimą, ar jis pritaria visam tam?

S. Malinauskas:  Kalbant apie tai, kad reikės persiderėti dėl koalicijos, tai buvo visiškai aišku jau ir prieš rinkimus, tai nėra rinkimų pasekmė. Iš tiesų buvo kalbėta ir tikrai akivaizdu, kad yra tam tikri susitarimai, pirmiausia dėl vertybinių dalykų, jie turi būti pasiekti. Buvo kalbėta apie tai, kad galėtų įsitraukti daugiau politinių partijų. Dabar tas klausimas yra gana aštrus, nes, kaip visada, Lietuvoje atrodo daugiausia aistrų kyla, kai pakyla personalijų arba postų klausimas. Nieko labai naujo nėra, galime prisiminti, pavyzdžiui, Darbo partija net ir pati, nieko neverčiama, keitė, pavyzdžiui, Vydą Gedvilą ir Loretą Graužinienę, tokių precedentų buvo. 

- Tik vienas skirtumas, V. Gedvilas buvo pakeistas tyliai, ramiai ir jis pats su tuo sutiko bei nekėlė debatų.

G. Kirkilas: V. Gedvilas pasielgė europietiškai.

S. Malinauskas: Tai kas vyksta po Seimo rinkimų, nekeltų tiek daug aistrų, jeigu tai nebūtų taip stipriai dramatizuota su tokiais viešais pareiškimais. Tai iš tikrųjų kelia nerimą ir turėtų kelti nerimą visiems valdantiesiems, nes tai labai stipriai gali atsiliepti 2020 m. rinkimuose. Reikėtų galbūt tiesiog susitarti dėl pagrindinių vertybinių dalykų, o paskui jau kalbėti apie techniką, kaip tai pasiekti, kokie postai kam galėtų priklausyti ir taip toliau.

- Tai jūs norite pasakyti, kad premjeras linkęs pritarti V. Pranckiečio keitimui ir to posto atidavimui socialdarbiečiams?

S. Malinauskas: Premjeras, nors ir netiesiogiai įsitraukęs, taip pat dalyvauja derybose. Reikia suprasti vieną pasikeitusi faktorių, jeigu galime kalbėti apie 2016 m. atėjusius valstiečius ir žaliuosius su labai dideliais skaičiais ir tuo metu gana daug nuolaidų padariusius socialdemokratus, dabar šiek tiek situacija keičiasi. Čia turbūt ir koalicijos partneriams taip pat yra svarbus klausimas, nes jų norai irgi yra labai svarbūs. Galime tik įsivaizduoti, kas būtų, jeigu susitarti nepavyktų, arba, pavyzdžiui, jeigu vieni iš koalicijos partnerių arba tiesiog visi nuspręstų artėjant Seimo rinkimams, kas galbūt yra racionalu, trauktis į opoziciją ir pradėti kritikuoti mažumos Vyriausybės scenarijus. Turbūt to niekas nesvarsto, bet tai irgi yra realu.

-  Prabilote apie tą mažumos Vyriausybę, tai šiandien išrinktasis prezidentas jau susitiko su premjeru ir šis, skirtingai nei valstiečių ir žaliųjų lyderis, jokių sąlygų nekėlė prieš susitikimą. Ar galite patvirtinti, kad jis neatsistatydins, kad liks, kad gavo palaikymą šiandien?

S. Malinauskas: Galiu patvirtinti, kad tikrai labai nuoširdžiai teko kalbėtis, aišku, neoficialiai su ministru pirmininku. Tikrai tas pokalbis buvo šiltas, labai konstruktyvus, nebuvo kažkokių labai aštrių kampų ir panašu, kad G. Nausėda laikosi žodžio, kad bus telkiantis prezidentas, nesirinks stovyklų, bet iš tikrųjų aktyviai dalyvaus sprendžiant krizes, o ne post factum išsakys kažkokią savo poziciją. Beje, iš vėliau teiktų prezidento komentarų tapo aišku, kad jis kalbėjo apie tai, kad reikia užtikrinti tęstinumą, stabilumą. Jis žada taip pat dalyvauti renkant kandidatus į ministrus. Manau, kad mažumos Vyriausybė – pats prasčiausias variantas. Jeigu norime iš tikrųjų išpildyti žmonių lūkesčius, kaip tai darėme 2,5 m., reikia to bendro sutarimo ir šiuo atveju mes įsivėlėme į žaidimą: kas ką pasakė, kas karščiau pasakė. Iš tikrųjų reikia žiūrėti, kaip mes tiesiog gyvensime 2020 m.

-  Galite patvirtinti, kad premjeras liks savo poste?

S. Malinauskas: Premjeras šiandien irgi aiškiai išsakė poziciją – galutinis jos sprendimas liepos 12 d., bet, panašu, jis turi palaikymą iš partijos, koalicijos partnerių, frakcijos. Panašu, kad iš prezidento taip pat.

- O jis pats nori likti?

S. Malinauskas: Geras klausimas. Aš negaliu atsakyti, turėtų atsakyti S. Skvernelis.

- Jūs negirdėjote, ką jis apie tai galvoja?

S. Malinauskas: Aš daug esu girdėjęs. Žmonės galbūt įsivaizduoja, kad labai minkšta yra ministro pirmininko kėdė, patikėkite, ji tokia nėra. G. Kirkilas puikiausiai tą gali patvirtinti, ypač artėjant Seimo rinkimams: bus didžiulė kritikos lavina, bus didžiulis spaudimas iš opozicijos, tai tikrai yra postas, kuris bus labai karštas politikoje.

- Jei S. Skvernelis liks poste, jis linkęs keisti bent dalį ministrų?

G. Kirkilas: Neabejotinai pasikeis, nes vyksta derybos tarp koalicijos partnerių ir  jie visi turi savo atitinkamus pageidavimus. Galbūt pusė ministrų išliks, nes pagal koalicijos sutartį priklausys „valstiečiams“, bet dalis ministrų tikrai keisis. Čia ne paslaptis.

- Jūs norite 3 ministrų? Kokių?

G. Kirkilas: Mes deramės. Kol kas sutariame dėl socialinės apsaugos.

- Susitarėte dėl socialinės apsaugos ir darbo ministro ir dėl Seimo pirmininko posto?

G. Kirkilas: Čia yra tik deklaracija, memorandumas ir tokie yra Lietuvoje koalicijų formavimo principai.

-  Bet juk neužtenka vien tik R. Karbauskio noro pakeisti V. Pranckietį arba susitarimo naujo. Jeigu jis pats nesitraukia, reikia balsuoti ir tada reikia 71 balso; paskui turi dar ir jus patvirtinti Seimas. Turite garantijų, kad Seimas taip balsuos? 

G. Kirkilas: Garantijų politikoje niekada jokių nėra. Bet aš sunkiai įsivaizduoju, ar gerai suprantantis politiką V. Pranckietis nori būti konservatorių, liberalų Seimo pirmininkas? Yra tik vienas vienas Anglijos parlamentas, kuriame spikeris nepriklauso nuo politinių partijų.

- Bet mano klausimas, ar užteks balsų ir vienam, ir kitam atvejui?

G. Kirkilas: Jeigu koalicija susitars, turėsime 78 balsus. Tai nėra abejonių, kad užteks.

- 78 balsai, jeigu prisijungs Lenkų rinkimų akcija, o kol kas jūs irgi tokių garantijų neturite. Premjeras turėjo susitikti su ponu V. Tomaševskiu, bet to neįvyko?

S. Malinauskas: Susitikimas greičiausiai vyks kitos savaitės pradžioje, nes premjero dienotvarkė įtempta ir reikia susiderinti laikus. 

- O kas formuoja koaliciją – R. Karbauskis ar S. Skvernelis? Nes vakar tarsi buvo abu, o su lenkais susitikimas numatytas tik su premjeru, lyg ir iniciatyvą perima premjeras?

S. Malinauskas: Priminsiu Konstituciją: galutinį ministrų sąrašą prezidentui nuneš S. Skvernelis, ministras pirmininkas, jeigu jis bus ministras pirmininkas. Jeigu bus kitas ministras pirmininkas, neš kitas ministras pirmininkas. Galbūt dabar atrodo, kad tai yra kažkoks turgus dėl postų. Nieko panašaus, iš tikrųjų reikia susitarti, kaip valdančioji koalicija veiks likusius daugiau nei metus, kokie bus pasiekti vertybiniai dalykai. Aš nė kiek neabejoju, kad dėl to susitarti pavyks ir tos dramos po truputį baigsis. Liepos 12 d., kai pasikeis šalies vadovai, kai prisieks naujas Lietuvos Respublikos Prezidentas, S. Skvernelis aiškiai įvardys, ar jis toliau formuoja Vyriausybę ir už ją prisiims atsakomybę.

- Iš jūsų kalbos suprantu, kad jis ją greičiausiai formuos?

G. Kirkilas: Lyderystės imasi būsimas ministras pirmininkas. Taip visada būna, bet joje taip pat dalyvauja ir partijų pirmininkai – R. Karbauskis, G. Kirkilas, R. Žemaitaitis ir turbūt V. Tomaševskis, bet lyderystė, aišku, premjerui priklauso kaip visada.

- Ar premjeras yra ir toliau laikysis nuomonės, kad R. Karbauskis turi pasitikrinti savo autoritetą, pasitikėjimą partijoje?

S. Malinauskas: Manau, kad taip. Ir vienu sakiniu – tai nėra asmenybės klausimas. Klausimas yra, su kokia programa, žinutėmis ir darbais Valstiečių ir žaliųjų sąjunga ateina 2020 m. Seimo rinkimus, nes jie yra patys svarbiausi. Manau, bet kuri politinė partija, taip pat ir koalicijos partneriai, sprendžia šiuos klausimus ir be jokios abejonės partijos lyderio klausimas yra labai svarbus. Be S. Skvernelio ir R. Karbauskio yra tikrai kitų stiprių lyderių, kurie galbūt galėtų taip pat partijai pasiūlyti savo viziją, savo kelią. Esu tai sakęs, kad be jokių pokyčių tendencijos, kurios šiuo metu yra matomos rinkimuose, kalbant apie Seimo artėjančius rinkimus, Europarlamento buvusius ir savivaldos rinkimus, rodo, kad gali būti rimtų problemų.

- Kokie R. Karbauskio santykiai su S. Skverneliu šiandien?

S. Malinauskas: Darbiniai. Galiu tik dar kartą pasakyti: yra komanda ir šiuo atveju tikrai niekas į jokius asmeniškumus nepereina. Man šiek tiek gaila, kad galbūt R. Karbauskio santykis su Seimo pirmininku pradeda panašėti į asmeniškumus, tačiau esminis momentas yra tas – neturėtų būti kalbama apie asmenybes, jeigu mes kalbame apie Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungą, reikėtų pasižiūrėti, kas geriau tiems tūkstančių žmonių ir dar svarbiau šimtam tūkstančių rinkėjų.

- Pone Kirkilai, jeigu vis dėlto V. Pranckietis nesitrauks tam, kad jūs patektumėte į tą postą, išankstinių rinkimų neprireiks? 

G. Kirkilas: Man patekti į postą jokio tikslo nėra. Noriu, kad būtų koalicijos sudaryta ir mes su koalicijos partneriais kaip nutarsime, taip ir bus sudėti šie postai.

- Išankstiniai rinkimai čia galimi?

G. Kirkilas: Teoriškai galimi, praktiškai labai mažai galimybių.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt