Lietuvoje

2019.05.31 15:34

Baškienė giria Pranckietį, bet pripažįsta, kad „sprendimai turi būti priimami“

Modesta Gaučaitė, LRT.lt2019.05.31 15:34

Koalicinės derybos įnešė naujų nesutarimų į „valstiečių“ gretas. Kol valdančiųjų lyderis tikina, kad Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis turi trauktis, pastarasis to daryti neketina. Tuo metu V. Pranckiečio dešinioji ranka Rima Baškienė atvira – parlamento vadovas dirba puikiai, bet jam gali tekti palikti pareigas.

Partijų pasirašytame memorandume dėl koalicijos sudarymo numatoma, kad Seimo pirmininko postas turi atitekti Lietuvos socialdemokratų darbo partijai (LSDDP). Tai reiškia, kad „valstiečių“ deleguotas ir nuo 2016-ųjų rudens šias pareigas einantis V. Pranckietis turėtų pasitraukti.

Tačiau pats V. Pranckietis laikosi tvirtai – trauktis iš parlamento vadovo posto savo noru neketina. Kaip portalui LRT.lt sakė Seimo pirmoji vicepirmininkė, ilgametė parlamentarė R. Baškienė, vienintelis kitas likęs kelias, kuriuo galima patraukti V. Pranckietį iš pareigų, – nepasitikėjimo balsavimas Seime. Tik pritarus daugiau nei pusei parlamentarų būtų galima keisti Seimo pirmininką.

Visgi ir tai gali būti nelengva užduotis, nes V. Pranckiečio pasitraukimui, greičiausiai, nepritartų ir opozicija, ir dalis valdančiųjų. Didžiausios opozicinės frakcijos pirmininkas Gabrielius Landsbergis socialiniame tinkle rašė, kad Seimo pirmininkas atleidžiamas tik Seimo daugumai pareiškus nepasitikėjimą, o ne trims frakcijų seniūnams pasirašius susitarimą. Be to, jis taip pat rašė nemanantis, kad visi valdančiosios koalicijos nariai palaikytų nepasitikėjimą V. Pranckiečiu.

Seimo pirmoji vicepirmininkė „valstietė“ R. Baškienė kalbėjo, kad V. Pranckietis, kaip Seimo pirmininkas, per pastaruosius dvejus su puse metų labai užaugo. Tačiau ji neatmeta, kad „socialdarbiečiams“ kategoriškai reikalaujant parlamento vadovo posto, V. Pranckiečiui gali tekti palikti pareigas.

– Kokias Seimo pirmininko atleidimo iš pareigų procedūros numatomos Seimo statute? – portalas LRT.lt paklausė R. Baškienės.

– Yra dvi galimybės. Pirma – Seimo pirmininkas atsistatydina ir tuomet slaptu balsavimu, Seimo narių balsų dauguma, išrenkamas naujas pirmininkas.

Antra galimybė, jeigu Seimo pirmininkas pats neatsistatydina, yra kelti pasitikėjimo ar nepasitikėjimo klausimą. Tokiu atveju iniciatoriai ateina į Seimą, pateikia pareiškimą. Pagal procedūras žmogus atsako į klausimus, vyksta diskusijos, rengiamas slaptas balsavimas dėl vieno ar kito pareigūno, šiuo atveju Seimo pirmininko, nepasitikėjimo.

Slapto balsavimo metu už nepasitikėjimą turi balsuoti 71 ir daugiau Seimo narių. Tik tada Seimo pirmininkas yra atstatydinimas ir renkamas naujas.

– Bet suprantu, kad toks būdas, kai susitaria frakcijų seniūnai ir tiesiog pašalina Seimo pirmininką, numatomas nėra?

– Statute tai nėra nustatyta, tokios formuluotės tikrai nenumatyta. Turbūt nenumatyta ir todėl, kad Seimų praktikoje to nėra buvę.

– Sutartame memorandume dėl koalicijos sudarymo numatoma, kad V. Pranckietis bus pakeistas – vietoje jo Seimo pirmininku taps „socialdarbietis“. Ar jūs matote pagrindą keisti V. Pranckietį? Ar yra prasmės tokiame sprendime?

– Pagrindinis dalykas yra tai, kad mes turime galvoti apie darbus, kuriuos turime padaryti. Turime galvoti apie koalicijos sustiprinimą ir atsakomybę, kad šita Vyriausybė, grąžinant įgaliojimus prezidentui, turėtų daugumos palaikymą Seime.

Mes suprantame aritmetiką, kad šiai dienai valdančiosios daugumos nėra. Skaičius rodo ką kitą. Tam, kad padarytume darbus, kad tęstume reformas, kad vykdytume tai, kas svarbiausia, turime būti atsakingais ir priimti sprendimus.

– Sprendimus patraukti V. Pranckietį?

– Jeigu nėra kitokio sprendimo, nes tai yra ketinimų protokolas, iš tikrųjų, vienaip ar kitaip sprendimai turi būti priimami. Jie turi būti išdiskutuoti, apie tai kalbėsime frakcijoje. Jeigu kito sprendimo nėra, jeigu tai kardinalus koalicijos partnerių reikalavimas, esant tokiai situacijai, turime peržiūrėti tam tikras pozicijas ir ministerijose, ir Seime. Taip, iš tikro, tada reikėtų ieškoti sutarimo.  Tai yra laikina pozicija, kaip ir vicepirmininkų, kurią suteikia Seimas, kolegos išreikšdami pasitikėjimą.

Bet jei keičiasi politinė situacija, reikia suprasti, kad tai nėra amžina. Tačiau mes turime girdėti argumentus, kodėl tai turi įvykti ir ar tai iš tikro neišvengiama.

– O jus pačią V. Pranckiečio darbas tenkina?

– Taip. Aš, ko gero, esu tas žmogus, kuris geriausiai mačiau, kaip žmogus, atėjęs iš akademinės bendruomenės į Seimo pirmininko atsakingiausias pareigas, iš tikro, labai užaugo per tą laikotarpį. Jis tapo puikiu politiku ir jo darbas, kurį jis atlieka, kaip Seimo pirmininkas, – susitikimas su ambasadoriais, atstovavimas Lietuvai įvairiausiuose susitikimuose – atliekamas atsakingai, pareigingai ir priekaištų tikrai nėra.

Dėl kažkokio jo pareiškimo, kuris nesutampa su frakcijos pirmininku, matau tik pareigą daugiau diskutuoti, dažniau kalbėtis. Tai nėra pagrindinės priežastys. Manau, kad R. Karbauskis taip pat neturi išankstinio nusistatymo. Tačiau šioje politinėje situacijoje, siekiant valdančiosios daugumos sustiprinimo, galbūt tai (V. Pranckiečio patraukimas iš pareigų – LRT.lt) yra neišvengiama. Mes apie tai kalbėsime.

– Kalbos apie nesutarimus jūsų frakcijoje ir net partijoje sklinda jau seniai, o dar labiau pagyvėjo po pareiškimų apie pasitraukimą iš valdžios bei dabar, kai prabilta apie V. Pranckiečio nušalinimą. Kokios bendros nuotaikos jūsų frakcijos gretose? Ar bėra ta vienybė, apie kurią tiek kalbėta?

– Džiaugiuosi, kad mūsų frakcija yra demokratiška, kad mes diskutuojame. Nuomonės negali būti nurodomos ir visos vienodos. Vyksta diskusijos. Pastaruoju metu vis dažniau ir daugiau mūsų kolegos kalbasi, vyksta diskusijos, kiekvienas Seimo narys išsako savo nuomonę, tam skiriama laiko ir nėra tiesiog pasakoma: „Reikia balsuoti šitaip.“

Taip, yra skirtingų nuomonių ir tai natūralu, politikoje neišvengiama. Partija ir frakcija, patirdama iššūkius, galbūt pasiekdama rinkimuose ne tokius rezultatus, kokių tikėjosi, stiprėja. Sunkumai mus stiprina, o grėsmės, kad frakcija gali skilti, nėra.

– V. Pranckietis ketvirtadienį sakė manantis, kad atėjo laikas R. Karbauskiui pailsėti ir bent kurį laiką nevadovauti partijai, užleidžiant pareigas kitam žmogui. Ką jūs apie tai manote?

– Nėra taip, kad kažkas pasakė ir kitas turi išeiti. Demokratiniai procesai ir partijos įstatai reikalauja, kad arba žmogus atsistatydina, arba vyksta išankstiniai rinkimai. R. Karbauskis perrinktas ne per seniausiai vykusiame partijos suvažiavime dvejiems metams. Jeigu keliamas pasitikėjimo ar nepasitikėjimo klausimas, šaukiamas neeilinis suvažiavimas, keliami nauji kandidatai ir vyksta balsavimas, kuris nulemia, kas toliau vadovaus partijai.

Šiuo atveju, vieno žmogaus nuomonė turi nulemti balsavimą.

– Bet kalbant ne apie partijos įstatus, o apie jūsų asmeninę nuomonę – ar R. Karbauskis turėtų toliau vadovauti partijai?

– Tikrai neskubėčiau sakyti, kad R. Karbauskis nebegali būti pirmininku. Vertinu visą jo įdirbį ir darbą, kurį jis padarė per ilgus metus vadovaudamas partijai ir būtent jo vadovavimo dėka partija atėjo į Seimą su tokia ženklia dauguma. Negalima nubraukti visko vienu brūkšniu. Vertinant visumą, manau, kad nepasitikėjimo asmeniškai negalėčiau išreikšti, pažįstu šitą žmogų daugelį metų.

Esminis dalykas, ką mes turime daryti, tai keistis kaip partija – stiprinti skyrius, galvoti apie savo veiklos tobulinimą. Tai esminiai dalykai, kuriuos reikia stiprinti. Partija turi būti atviresnė, turi būti daugiau susitikimų žmonėmis. Bet tai veiksmų planas, kuris įgyvendintų mūsų programą, darant gerus darbus.

– Tačiau paskutiniu metu iš R. Karbauskio buvo daug vienasmeniškų pareiškimų. Kad ir dėl pasitraukimo iš valdžios – pirma pasakė, tik po to pasitarė su frakcija. Ar tokie dalykai nesudaro prielaidų abejoti jo, kaip pirmininko, sugebėjimais?

– Daugeliu atveju R. Karbauskis išreikšdamas vieną ar kitą poziciją, tai pasakė kaip žmogus, kaip partijos vadovas, bet tai nėra partijos pozicija. Tai jo asmeninė nuomonė. Kai partija priima vienokį ar kitokį sprendimą, yra pareiškimai, pranešimai žiniasklaidai ir t.t.

Daugumą jo pareiškimų vertinu kaip jo asmeninę poziciją. Taip, jis privalo pasakyti kaip vadovas. Mes tikrai nepykstame už tai, kad partijos pirmininkas turi savo poziciją, savo matymą vieno ar kito įvykio išvadoje. Tai tiesiog demokratija.

Dienos tema. Pranckietis: reikėtų galvoti, kokia išvis yra Karbauskio pozicija

– Ar valdančioji dauguma turi visišką partiečių palaikymą?

– Paskutinis tarybos posėdis, kuris vyko prieš keletą savaičių, įrodė, kad partijos taryba pasitiki Sauliumi Skverneliu, prašo, kad jis tęstų darbus kaip premjeras. Tuo pačiu buvo išsakytas tikslas ir pagrindinis siekis, kad turime dirbti, nes atėjome ne maištauti, ne oponuoti, o mes atėjome įgyvendinti savo programos, padaryti darbus, kuriuos įsipareigojome padaryti.

– Jeigu V. Pranckietis paliks pareigas, ar jūs trauksitės kaip vicepirmininkė iš pareigų?

– Tai yra atskiros pareigybės. Kiekvieną asmenį deleguoja frakcija. Jeigu bus persidėliota kitaip, reiškia bus kitaip. Aš nejaučiu priaugimo prie kėdės. Matau, tik kad turiu padaryti darbus, kaip vicepirmininkė. Jei bus kitos pozicijos, reiškia bus kitos.

Atsistatydinus Seimo pirmininkui ar jį atstatydinus nėra prievolės Seimo vicepirmininkams palikti pareigas. Už mus kiekvieną atskirai balsavo Seimas. Už mane balsavo 105 Seimo nariai. Jaučiu didelę atsakomybę, tai buvo didžiausias balsavusiųjų skaičius. Kaip bus toliau – viską politika sudėlioja į savo vietas. Svarbiausia dabar, kad Seimas atliktų labai svarbius darbus, kurie laukia. Visa tai krenta ir ant mano pečių.

– O jei V. Pranckietis neatsistatydins ir Seime bus sprendžiamas nepasitikėjimo juo klausimas, ar jūs pritarsite tam?

– Reikia išgirsti visus argumentus. Aš esu žemaitė neskubanti daryti sprendimų. Noriu išgirsti argumentus. Gal viso to nereikės. Artimiausiu metu frakcijoje bus pokalbiai, ketinimų protokolas yra toks. Tiesiog reikia laiko.