Privačios žiniasklaidos sektoriaus atstovai prašo valdžios aiškiau uždrausti reklamą Lietuvos radijo ir televizijos (LRT) eteryje ir neleisti reklamos LRT.lt. LRT atstovai sako, kad kreipimesi surašyti siūlymai parengti neteisingai interpretuojant teisės aktus.
Kreipimąsi Kultūros ministerijai bei Seimo Kultūros komitetui pasirašė Internetinės žiniasklaidos asociacijos pirmininkė Aistė Žilinskienė, Lietuvos radijo ir televizijos asociacijos prezidentas Gintaras Zdebskis, portalų delfi.lt, 15min.lt ir TV3 televizijos vadovai.
Įstatymas leidžia LRT reklamą, kai remiami kultūros ir sporto renginiai, kuriais siekiama propaguoti kultūrinę, sporto, socialinę ar šviečiamąją veiklą ir politiką.
Privačios žiniasklaidos atstovai teigia, kad „toks platus apibrėžimas sukuria galimybę LRT laisvai interpretuoti, kas gali būti „rėmimo pranešimu“.
„Todėl praktikoje matome atvejų, kada politinė prezidento rinkimų reklama priskiriama informacijai, kuria siekiama propaguoti „politikos iniciatyvas“, – rašoma kreipimesi.
„Siekiant užtikrinti lygiavertes sąlygas visiems rinkos žaidėjams ir įnešti aiškumo, siūlome suformuluoti įstatymo nuostatą taip, kad neliktų erdvės interpretacijoms bei laikantis principo, jog komerciniai audiovizualiniai pranešimai LRT draudžiami“, – sakoma rašte.
Kreipimosi iniciatoriai pažymi, kad reklamos draudimas nėra taikoma LRT.lt, o valstybės finansavimą gaunantis LRT su 39 mln. eurų biudžetu 2019 metams toliau konkuruoja su privačias subjektais.
„Akivaizdu, kad esant tokiam nevienodam reguliavimui, LRT šioje rinkoje įgauna išskirtines sąlygas. Tad, siekiant žiniasklaidos sektoriuje užtikrinti sąžiningą konkurenciją, siūlome peržiūrėti šiuo metu galiojantį LRT reklamos reguliavimą“, – rašoma kreipimesi.
Kreipimusi taip pat raginama pertvarkyti Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondą (SRTRF).
„SRTRF reforma yra pernelyg ilgai užsitęsusi, tad esminiai pokyčiai reikalauja aiškios politinės valios. (...) Norime pažymėti, kad sėkminga pertvarka turėtų užtikrinti skaidrią ir politiškai neangažuotą SRTRF veiklą. Todėl būtina į SRTRF reformos vykdymą įtraukti visas žiniasklaidos grupes ir aiškiai įvardinti prioritetus, pagal kuriuos valstybė finansuoja žiniasklaidos projektus“, – sakoma kreipimesi.
LRT atstovė spaudai Virginija Bunevičiūtė kviečia atkreipti dėmesį į teisės aktus.
„Atkreipiame dėmesį, kad kreipimesi surašyti siūlymai parengti neteisingai interpretuojant teisės aktus. Politinė reklama transliuojama remiantis ne LRT įstatymu (kaip klaidingai teigiama kreipimesi), o Politinių partijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymu, kuris teises transliuoti politinę reklamą numato visiems viešosios informacijos rengėjams ir skleidėjams. Būtina pažymėti, kad politinės reklamos sąvoka skiriasi nuo reklamos. Beje, politinės agitacijos skleidimą papildomai reglamentuoja prezidento, savivaldos, Europos Parlamento ir referendumo įstatymais, kuriais LRT yra nustatytos prievolės rengti specialiąsias agitacines laidas“, – pažymi ji.
