Nacionalinio kibernetinio saugumo centro pastangos imtis papildomų priemonių saugoti rinkimų sistemas atnešė vaisių. Per prezidento ir Europos Parlamento rinkimus nebuvo užfiksuota rimtesnių kibernetinių atakų. Vis dėlto, aptikta bandymų šnipinėti.
Krašto apsaugos ministerija tikina, kad dar praėjusį gruodį imtasi papildomų saugumo priemonių, o per rinkimus saugumu rūpintis padėjo amerikiečiai. Nacionalinis kibernetinio saugumo centras išbandė ir naujas technologijas, kurios ateityje gali padėti užkirsti kelią ir platesniam spektrui kibernetinių atakų.
Kol į balsadėžes rinkėjai metė biuletenius su kandidatų į prezidentus, Europos Parlamentą pavardėmis, Kibernetinio saugumo centras atmušinėjo priešiškas atakas.
Programišiai ieškojo būdų, kaip prasiskverbti į rinkimų sistemas, kurias dar praėjusį gruodį Kibernetinio saugumo centras ir Krašto apsaugos ministerija ėmėsi saugoti.
„Fiksavo apie 900 kartų bandymų šnipinėti arba ieškoti tų silpnų vietų, ieškoti tų atrakintų durų, per kurias piktavaliai galėtų patekti. Taip pat buvo identifikuotos grėsmės sistemos viduje, nes, kaip žinia, rinkimų apylinkėse yra naudojami nebūtinai patikimi kompiuteriai“, – LRT TELEVIZIJAI sako krašto apsaugos viceministras Edvinas Kerza.
Krašto apsaugos viceministro teigimu, imtasi saugumo priemonių, kurias būtų galima vaizdžiai lyginti su koncerto apsauga. Vien tik apsauginės tvorelės nebūtų tinkama apsauga, reikalingos ir kameros, ir apsaugininkai.
Taip ir kibernetinėje erdvėje įdiegtos daugiasluoksnės saugumo priemonės, kurios ir padėjo užkirsti kelią kibernetiniams išpuoliams per rinkimus. O saugumą užtikrino ir pagalbininkai iš Jungtinių Valstijų, Pensilvanijos nacionalinės gvardijos.
„Pirmą kartą mes juos ir jų patirtį pasitelkėme saugoti Lietuvos rinkimus. Kadangi jie patys dar visai neseniai saugojo JAV rinkimų sistemą, tai jau, kai kurias pamokas buvo išmokę ir kartu su mumis atliko įspūdingą vaidmenį“, – teigė krašto apsaugos viceministras.
Prieš rinkimus apie tikimybę sulaukti propagandinių ir kibernetinių išpuolių iš Rusijos užsiminė ne vienas ekspertas. Vis dėlto, pasak Mariaus Laurinavičiaus, tai galėjo pasisukti priešinga linkme.
„Mes esame gana gerai tam pasiruošę, tai tokiu atveju nelabai tas veikia. Antras dalykas, jeigu kas nors tokio būtų įvykę, tai būtų buvę kontrproduktyvu t. y. bet koks toks išpuolis tik sustiprintų tų jėgų, kurios supranta Rusijos grėsmę“, – mano Vilniaus politikos analizės instituto vyr. analitikas Marius Laurinavičius.
Pirmą kartą rinkimams Kibernetinio saugumo centras pagamino operacinę sistemą, kuri buvo diegiama tiek Vyriausiojoje rinkimų komisijoje, tiek apylinkėse.
Pastebėta, kad daugiausia spragų atvėrė rinkimų komisijose dirbusiųjų asmeniniai kompiuteriai. Sistemas ketinama tobulinti, o šių metų rinkimai buvo tarsi bandymų poligonas.
