Lietuvoje

2019.06.29 07:00

Judėjimo negalią turintis Edvinas dirba ypatingoje vietoje: atėję žmonės dažnai nežino, kaip elgtis

Domantė Platūkytė, LRT.lt2019.06.29 07:00

Negalią turinčiam žmogui susirasti darbą – nelengva, portalui LRT.lt atvirauja restorano „Pirmas blynas“ padavėjas Edvinas Orlovas. Judėjimo negalią turintis vaikinas pasakoja, kad darbo ieškojo daugiau nei metus, – pamatę, kad jis turi negalią, darbdaviai atsisakydavo E. Orlovo paslaugų ir į darbą nepriimdavo.

Padavėjas Edvinas viliasi, kad darbdaviai supras, jog negalią turintys žmonės gali atlikti jiems paskirtus darbus. Tai patvirtina ir restorane kepėju dirbantis Vaidotas Lekavičius, jis džiaugiasi, kad nors iš pradžių šiek tiek jaudinosi, dabar darbe nekyla jokių nesklandumų.

„Pirmame blyne“ įdarbinami negalią turintys žmonės. Iniciatyvos įkūrėjas – Lietuvoje gyvenantis olandas Timas van Wijkas – viliasi, kad žmonės supras, jog dirbti turint negalią yra normalu, o tokie darbuotojai gali puikiai atlikti savo pareigas.

Pasakodamas, kaip restorano lankytojai elgiasi atėję pavalgyti, E. Orlovas juokauja, kad dažnai klientai stengiasi padaryti daugiau, nei turėtų. Pavyzdžiui, kalba vaikinas, lankytojai siūlosi patys atsisukti vandens buteliuką ar pradeda nešioti indus.

„Žmonės džiaugiasi čia atėję, tačiau stebisi, kaip sugebame nešioti lėkštes, klausia, ar mums nesunku. Visada atsakau, kad nesunku, tik reikia praktikuotis. Tačiau tokie klausimai neerzina, juk žmonės tiesiog nežino, kaip elgtis. Neretai žmonės ne tik klausinėja, bet ir patys nori nusinešti lėkštes, bijo, kad mes nesugebėsime, kad mums per sunku.

Niekada neleidžiu to daryti ir aiškinu, kad tai – mano darbas, kurį aš puikiai atlieku. Man labai nepatinka, kai žmonės čia daro tai, ko jiems nereikia daryti. Kaip žmonės turėtų elgtis? Jie turėtų elgtis paprastai. Timas mus visada ragina darbus daryti pačius – kiti neturėtų kištis ir stengtis be reikalo padėti“, – sako E. Orlovas.

Anot vaikino, darbas restorane tapo smagia veikla, o pats restoranas – antraisiais namais, kuriuose darbuotojai neretai praleidžia daugiau laiko nei su savo šeima.

Svarbu patikėti, kad negalią turintys žmonės gali

E. Orlovas pasakoja, kad tik pradėjus dirbti buvo sunku: reikėjo priprasti prie tvarkos, išmokti naudotis kasa, kiekvienas darbuotojas turėjo aptarnauti daug žmonių, buvo nemažai įtampos, o aplink dar sukiojosi daug žurnalistų, todėl, sako E. Orlovas, vos spėdavo suktis ir duoti interviu. Vis dėlto, šypsosi darbuotojas, bendrauti su restorano svečiais bei žurnalistais buvo malonu, todėl didelio nuovargio nejautė.

„Veikla šiame restorane – mano pirmas darbas. Pradėjus dirbti mano gyvenimas pasikeitė ne tik finansiškai, bet ir emociškai. Tikrai pasikeitė į gerąją pusę. Šis darbas man daug ką reiškia, tačiau mes dirbame ne šiaip – dirbame žmonėms“, – aiškina E. Orlovas.

Edvinas pasakoja, kad dirbdamas padavėju jaučiasi labai gerai. Anksčiau susirasti darbo vietos nepavyko – darbdaviai, supratę, kad vaikinas turi negalią, atsisakydavo priimti jį į darbą.

„Vienintelis Timas atvažiavęs į Lietuvą įkūrė „Pirmą blyną“. Iki tol darbdaviams buvo nusispjauti, bet Timas atvažiavo tada, kai to labiausiai reikėjo, padarė tvarką. Anksčiau bandydavau ieškotis darbo, tačiau kai darbdaviams pasakydavau, kad turiu negalią, jie atsisakydavo mano paslaugų ir nepasiūlydavo pritaikyti darbo vietos prie mano poreikių. Darbo ieškojau daugiau nei metus“, – apgailestauja E. Orlovas.

V. Lekavičiaus patirtis – kitokia. Jis pasakoja, kad didelių sunkumų ieškant darbo nebuvo, o prieš pradėdamas dirbti šiame restorane dar turėjo darbą vaikų darželyje, ten taip pat gamino maistą. V. Lekavičius kalba, kad dirbant restorane nėra kilę jokių nesklandumų, – visi darbuotojai bei lankytojai draugiški, todėl dirbti nesunku.

Pasak E. Orlovo, ypač svarbu, kad darbdaviai patikėtų, jog negalią turintis žmogus gali dirbti. Kaip sako vaikinas, „Pirmo blyno“ vadovas visada klausia, ką darbuotojas nori daryti ir kokias pareigas užimti, o tada prisitaiko prie jo galimybių.

„Darbdaviai galvoja, kad neįgalus žmogus nesugebės atlikti kokių nors darbų, todėl iš karto sako, kad tokio darbuotojo nereikia. Timas elgiasi kitaip. Priimdamas mus praktikuotis jis netaiko darbo prie žmogaus, jis taiko žmogų prie darbo – žiūri, ką kiekvienas sugeba ir gali atlikti“, – kalba E. Orlovas.

Anot E. Orlovo, smagiausia dirbti tada, kai ateina daugiau žmonių, nors tada darbuotojai vos spėja aptarnauti lankytojus, visada pavyksta susitvarkyti, o nuotaika bei atmosfera – daug geresnė.

Ilgai mokytis nereikėjo

V. Lekavičius prisimena, kad pradėjus dirbti restorane buvo šiek tiek nejauku, kilo nemažai klausimų, su kokiais žmonėmis reikės dirbti, ar kolegos bus draugiški, ar visi sutars. Tačiau dabar, sako jis, dirbti smagu, o visi darbuotojai malonūs.

„Iš pradžių čia atlikau praktiką, tada dar viskas atrodė baisiau. Dabar man visai neblogai sekasi, daugiausia dirbu virtuvėje, kepu blynus. Daug mokytis neteko, nors reikėjo įprasti prie tokio darbo, bet dabar jau viską žinau atmintinai. Tik pradėjęs dirbti, blynus kepdavau vienoje keptuvėje, vėliau – dviejose, o dabar vienu metu blynus kepu trijose keptuvėse“, – šypsosi V. Lekavičius.

„Blynai išeina kuo puikiausi – niekada nesudega“, – juokauja kepėjas.

Kaip pasakoja E. Orlovas, jo darbas „Pirmame blyne“ prasidėjo nuo praktikos ir simuliacijų socialinėje įdarbinimo agentūroje „Sopa“. Pradėjus dirbti daugiausia klausimų kildavo dėl to, kaip atlikti įvairius darbus. Pasak padavėjo, tada viskas buvo nauja, todėl reikėjo susipažinti su taisyklėmis, darbo tvarka, išmokti, kaip kalbėtis su svečiais.

Dabar sunkumai kelia šypseną

Vis dėlto bėgant laikui keičiasi ir sunkumai bei iššūkiai – dabar netikėtumai, su kuriais E. Orlovas susidurdavo darbo pradžioje, vaikinui kelia tik šypseną.

„Neseniai restorane rengėme duetų savaitę – kiekvieną dieną ateidavo koks nors visuomenėje žinomas žmogus ir šiek tiek laiko praleisdavo dirbdamas mūsų restorane. Mes, darbuotojai, turėdavome juos išmokyti, kaip bendrauti su žmonėmis, kaip nešti patiekalus ar paaiškinti meniu... Tai buvo iššūkis, tačiau visi suprato ir išmoko“, – prisimena E. Orlovas.

Pasak padavėjo, kai kuriems iniciatyvos dalyviams sekėsi sunkiau, jie bijojo dirbti prie kasos ar nešti kelias lėkštes vienu metu, tačiau, padedant geriems mokytojams, dirbti sekėsi vis geriau.

„Buvome jų mokytojai, vėliau dalyviai dalijosi įspūdžiais, kad kai kurie restorano darbuotojai buvo gana griežti mokytojai ir neleido išsisukti nuo darbų. Ši patirtis buvo iššūkis ir mums, ir jiems – kiekvieną kartą reikėdavo kalbėti vis kitaip, o perduoti žinias nelengva, neretai pačiam darbuotojui viskas atrodo paprasta, o mūsų mokiniams – nemenka užduotis. Tačiau jiems pasisekė, kad turėjo gerus mokytojus“, – šypsosi E. Orlovas.

Populiariausi

Gitanas Nausėda

Lietuvoje

2020.08.13 15:39

Nausėdos planas dėl krizės suvaldymo pristatytas Baltarusijai, laukiama reakcijos papildyta Nausėdos komentaru; atnaujinta 16.37

16