Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos lyderis Ramūnas Karbauskis trečiadienį kreipėsi į „Tvarkos ir teisingumo“ partijos bei Lenkų rinkimų akcijos pirmininkus, kviesdamas pradėti derybas dėl platesnės valdančiosios koalicijos. Premjeras Saulius Skvernelis sako, kad po derybų dėl valdančiosios koalicijos su Socialdemokratine darbo partija, „Tvarka ir teisingumu“, ir Lenkų rinkimų akcija gali būti pakeisti visi postus užimantys politikai.
Visos pozicijos – nuo ministro pirmininko iki Seimo pirmininko ir ministrų yra derybų objektas, – sakė premjeras. Ką reiškia toks politinės kariaunos mobilizavimas išsirinkus naują prezidentą ir artėjant Seimo rinkimams?
„Dienos temoje“ – Valstiečių ir žaliųjų sąjungos vicepirmininkas Virginijus Sinkevičius, „Tvarkos ir teisingumo“ pirmininkas Remigijus Žemaitaitis bei Socialdemokratų darbo partijos vicepirmininkė Irena Šiaulienė.

– Pradėkime nuo pradžių. Koalicija formuojasi, kaip sakė valdantieji, „nuo balto lapo“. Tai reiškia, kad visos derybinės pozicijos bus naujos ir, ką jau minėjo S. Skvernelis, dėl visų postų gali vykti derybos. Ponia Šiauliene, jūs esate Socialdemokratų darbo partija – ištikimiausi „valstiečių“ rėmėjai. Jūs reikalautumėte, kad persiskirstytų svarbiausi postai? Pvz., kad jūs gautumėte premjero postą arba Seimo pirmininko postą?
I. Šiaulienė: Šita korta yra pačių „valstiečių“ premjero žodžiai, kad dėl visų postų gali vykti derybos. Kol kas mes tik pareiškėme iniciatyvą, kad stabdomas buvęs sudarytas susitarimas. Jis buvo tarpfrakcinis koalicijų susitarimas. Mes norėtume, kad jis kiltų iki tokio lygio, kad būtų tarppartinis koaliciją sudarančių partijų frakcijų susitarimas dėl bendro darbo, dėl ateities, nes, kaip matome, politikos procese negali būti pauzių, juolab kad pats premjeras ne kartą yra pareiškęs.
– Jūs sakote, kad nereikalausite svarbiausių postų?
I. Šiaulienė: Kad jis norėtų turėti aiškumą, ar yra dauguma, ar ne. Visa dauguma. Kol kas mes tos daugumos neturime, ne tiek daug jos trūksta ir reikia tiesiog pradėti derybas. Kadangi dedamas toks derybų planas, matyt, apie visus šituos postus bus kalbama.
– Bet norėtumėte turėti daugiau galių negu iki šiol?
I. Šiaulienė: Žinoma, daugiau negu šiandien mes turime. Mes manome, kad mažiausiai 3 ministrų postai mums nepamaišytų.
– Trijų ministrų. Dabar jūs turite vieną ministrą.
I. Šiaulienė: Kaip minimum, taip.
– Pone Žemaitaiti, viešoje erdvėje buvo pasirodę tokių tekstų, kad jūs pretenduojate į 2 ministrų postus. Čia tiesa?
R. Žemaitaitis: Pagal nusistovėjusią Seimo tradiciją elementaru, jei turi 4 Seimo narius, tai vienas ministras. Jeigu 8 – tai 2 ministrai. Pagal tą matematiką skaičiuojant, mums priklausytų 2 ministrai, bet turime 16 punktų, iš jų dar 6 reikia įgyvendinti, 10 nėra įgyvendintų. Reikia susitarti Vyriausybėje, nes liepos 12 d. premjeras grąžina įgaliojimus. Tada įgaliojimus suteikia prezidentas ir jis liepia jam formuoti vyriausybę. Vadinasi, tie 10 punktų turi būti įtraukiami ne į Vyriausybės programą, man atrodo, mes naujos nebetvirtinsime, bet prie Vyriausybės įsipareigojimų. Tai yra esminis dalykas.
– Bet kai jūs prisijungėte prie koalicijos, paminėjote tuos 16 punktų, iškėlėte reikalavimus?
R. Žemaitaitis: Pavyzdžiui, dėl PVM lengvatos biokurui – taip, yra. Dėl nedarbo...
– Tai ką iš naujo reikia daryti, persiderėti dabar?
R. Žemaitaitis: Reikia, nes yra kai kurių punktų, kuriuos turi įgyvendinti vyriausybė. Dėl statutinių pareigūnų pensijos krizės metu reikia 220 mln. ir mes buvome pasiūlę per 3 m. išmokėti. 2020 m. siūlome skirti 100 mln. Vaiko pinigai, vėl reikia vyriausybės pritarimo ir biudžete siūlome neapmokestinamąjį minimumą didinti auginantiems vaikus arba vaiko pinigus. Arba mamoms, kurios augina vaikus, didinti išmokas iki 100 proc. nuo 90 proc., išimant tą trečią grandį.

– Ar reikia jums, „Tvarkai ir teisingumui“, be šitų dalykų dar kokių nors postų? Jūsų nuomone, svarbiausi postai turėtų likti valstiečiams ir žaliesiems?
R. Žemaitaitis: Visų pirma, gal reikėtų taip atsakyti. Aš labai džiaugiuosi, kad „valstiečiai“ nusiramino, įkvėpė gryno oro gurkšnį ir po trijų savaičių klaidžiojimo rūke suvokė, kad nereikia valdžios atiduoti savo noru, jeigu niekas iš tavęs jos per karą neatima. Toje vietoje reikia suremti pečius, nusiraminti. Yra nemažai darbų atlikta. Nemažai darbų, kuriuos reikia įgyvendinti, kuriuos reikia pakeisti, tik reikia susistiprinti koaliciją ir daugiau kalbėti su koalicijos partneriais. Aš tikiuosi, kad tas dalykas bus. Man pradeda patikti, kad jų frakcija pradeda priimti kažkokius sprendimus. Nėra šiaip sau vieno žmogaus, vieno asmens komentavimas. Tai yra tam tikras postūmis į gerą pusę. Tai ar dabar mums reikia 2 ar 3 ministrų?
– Jūs atsisakysite seimo vicepirmininko posto, jeigu bus 2 ministrai?
R. Žemaitaitis: Aš šiandien, kaip partijos pirmininkas, o vicepirmininko postas man yra gana aukšta pareigybė, nes yra valstybės vadovo pareigybė, jeigu taip pasižiūrėsime, Daugiau gal turėčiau laisvo laiko būdamas seimo vicepirmininku, važiuoti, dirbti su skyriais. Ministro darbas – priklauso nuo to, kokia tai ministerija.
– O kokios jums reikia ministerijos?
R. Žemaitaitis: Aš asmeniškai, gink, Dieve.
– Jūs pats pretenduotumėte į ministro postą?
R. Žemaitaitis: Aš turiu darbo Sveikatos reikalų komitete. Šiandien tikrai kyla klausimas, ar jo darbas atitinka tai, kas yra užsibrėžta, ar tenkina koalicijos partnerius. Koalicijos partneriai kartu su socialdarbiečiais balsuojame prieš ligoninių pertvarką, bet toliau ji eina buldozeriu. Tai signalas. Aš turiu pasiūlymų finansų ministrui. Su mielu noru, jei būtų galimybė, eičiau į finansų ministro pareigas. Kodėl? Reforma yra padaryta, organizaciniai klausimai yra sprendžiami. Bet mes neišsprendėme dar ekonominių dalykų.
– Pas mus yra Valstiečių ir žaliųjų sąjungos vicepirmininkas V. Sinkevičius. Pone ministre, jūs girdite, dar neprasidėjo derybos, dar tik paskelbta, kad jos vyks. Jos gal prasidės rytoj ar artimiausiomis dienomis, o jau kiek visokiausių reikalavimų. LVŽS laimėję, esantys didžiausia frakcija Seime, pasiruošę atiduoti „tvarkiečiams“ 2 ministrų postus? LSDDP – 3 ministrų postus?
V. Sinkevičius: Mes pasiruošę kalbėtis.
– Tai aš suprantu, kad nekalbėdami nesusiderėsite. Tačiau ar postus atiduosite?
V. Sinkevičius: Norint užtikrinti, kad per šiuos 1,5 m. Seime būtų priimami tvarūs sprendimai. Mes sakėme, kad po prezidento rinkimų, kaip jie pasibaigtų, pasirašysime koalicinę sutartį tarp partijų. Tą ir darysime.
– Tai labai aiškūs lūkesčiai. Kiek jie yra realūs?
V. Sinkevičius: Jie išsakomi televizijos studijoje. Aš manau, kad mes turime ne televizijos studijoje derėtis, o susirinkę už uždarų durų. Būtent partijų paskirti derybų atstovai turi kalbėti, tartis pirmiausiai dėl konkrečių darbų. Konkretūs darbai turi būti pamatas. Pirmas dalykas, nuo ko turime atsispirti, turi būti Vyriausybės programa. Ir ką Remigijus minėjo, absoliučiai teisinga, kad į programą gali būti teikiamos įvairios priemonės, kurios įtraukiamos mūsų koalicijos partnerių. Antras dalykas, aš suprantu, kad atsiveria puiki niša papolitikuoti, pristatyti vienas ar kitas savo idėjas, bet yra toks dalykas kaip fiskalinė drausmė. Mes privalėsime laikytis fiskalinės drausmės. Vėl visi norai, svajonės turės sutilpti į tą fiskalinę drausmę.

– Pone ministre, kiek Vyriausybėje gali išlikti vadinamųjų profesionalų? Tų specialistų, ne politikų. Jų gana nemažai. Yra keletas ministrų, kaip Masiulis, Karoblis, laikomi prezidentės žmonėmis. Šitie žmonės išliks ar ne?
V. Sinkevičius: Kiekvienas ministras žino, kad ministro toks darbas – labai greitai jis gali ir baigtis. Tai viskas priklausys nuo derybų ir nuo jų pabaigos. Šiandien aš tikrai neprognozuosiu.
– Premjeras pasakė, kad nori daugiau ministrų politikų.
V. Sinkevičius: Nė vienas nėra garantuotas savo darbo vieta kaip ministras ir tai yra absoliučiai normali praktika.
– Bet ar nebus nukreiptas dėmesys į tuos, kurie yra ne politikai, nes Skvernelis, dar kartą kartoju, sakė, kad reikia daugiau ministrų politikų. Tai reiškia, kad profesionalų vyriausybė tarsi praranda prasmę ir jau atsiranda politikų vyriausybė?
V. Sinkevičius: Koalicijos partneriai labai aiškiai įsivertins savo kompetencijas, galimybes ir tuomet turbūt kalbės apie pozicijas, kurias jie realiai galės užimti.
I. Šiaulienė: Aš manyčiau, kad derybose bus kalbama apie bendrus klausimus, kurie aktualūs baigiamajame etape visai koalicijai. Mes, kaip ne pirmą kartą Seime, puikiai suprantame, kas yra finansinės drausmės stabilumas, bet lygiai taip pat manome, kad tas ekonominis augimas turi būti lydimas ir socialinių uždavinių sprendimo, kad atotrūkis tikrai mažėtų. Tai yra pirmaeilis uždavinys ir todėl LSDDP taip pat turi siūlymų į Vyriausybės programą.
– Kodėl dabar staiga prireikė stiprinti koaliciją?
I. Šiaulienė: Todėl, kad nėra matematiškai visos.
– Tai reiškia, kad jūs, sustiprinę koaliciją, išsidaliję postus, balsuosite visą laiką?
R. Žemaitaitis: Aš manau, kad čia ne tik postai.
– Bet jūs balsuosite už visus sprendimus vieningai?
V. Sinkevičius: Svarbus dalykas, į kokį ciklą dabar išeiname. Jau šiandien atidarėme galimybes diskusijai ir yra labai daug pasiūlymų. Išeiname į Seimo rinkimų ciklą. Manau, kad kiekviena partija įsivertino savo rezultatus. Garsiausiai kalbama apie „valstiečius“, bet kiekviena partija matė savo rezultatus praėjusiuose rinkimuose ir labai realiai vertina savo šansus, kaip jie atrodys 2020 m. Mums labai svarbu užtikrinti, kad vyktų ne politikavimas, o labai aiškus darbas, kad būtų įgyvendinti būtent tie rinkėjų lūkesčiai, kurie buvo sukelti 2016 m., kai viena partija ėjo su labai aiškia programa, kurią ji siekia įgyvendinti ir 2020 m. parodyti, kad sugebėjome ją įgyvendinti. Pasirašymas, tas koalicinis susitarimas, jis buvo vienalapis, keistas darinys. Dabar bus daug aiškesnis.
I. Šiaulienė: Kuo konkrečiau, tuo geriau ir jums.
– Iki prezidento inauguracijos žadama, kad nauja koalicija bus. Bus pasirašytos sutartys. Jūs tikite tuo?
R. Žemaitaitis: Aš – taip. Pasakysiu paprastą dalyką: dabar susiformavo Seime du poliai, kurie gali formuoti Vyriausybę. Vakarykštis Gabrieliaus Landsbergio pasisakymas aiškiai indikuoja į Ingridą Šimonytę. De fakto jie jau pastatė ją konservatorių partijos pirmininke. Arba ji eis į kuriamą naują partiją vadovauti. Klausimas, kada tai įvyks. Antras dalykas – ji tada turi formuoti naują valdančiąją koaliciją. Jeigu per ateinančią savaitę ne kažkokios grupės – kaip gali kalbėti partijos pirmininkas ar frakcijos seniūnas su kažkokia grupe? Mūsų pirmininkas dalyvaus su premjeru derybose ir sutaria, jeigu kitą savaitę įvyksta susitarimas, tai einama pas prezidentą ir pristatoma: taip, aš turiu valdančiąją daugumą, 76 ar 82 Seimo narius. Taip, mane, kaip premjerą, remia. Aš pasitikiu ir teikiu tokį ministrų kabinetą.
– Ponas Sinkevičiau, iki inauguracijos pavyks suburti naują ministrų kabinetą?
V. Sinkevičius: Aš net neabejoju, manau, kad mes deramės tam, kad susiderėtume. Tai pirmas dalykas dėl kitų polių – matematika ten neišeina. Jau vien LSDDP ir LVŽS yra 62. Manau, yra mišrios grupės narių, kurie norėtų prisijungti. Nepamirškime Lenkų rinkimų akcijos. Tai matematiškai šioje vietoje tikrai nesueina. O derybos – pasižiūrėsime.