Lietuvoje

2019.05.29 21:41

LRT – vėl politikų taikinyje: naujienas iš Vyriausybės ekspertai vadina spaudimu

Nors Seimo komisijos dėl LRT išvados nepatvirtintos, o Konstitucinis teismas paskelbė, kad pačios komisijos kūrimas prieštaravo Konstitucijai, dabar valdžia nusitaikė į visuomeninio transliuotojo finansavimą. Vyriausybė kreipiasi į Konstitucinį teismą.

Pasak ministrų kabineto, dabartinis modelis, kai finansavimas LRT automatiškai apskaičiuojamas pagal surenkamas pajamas iš gyventojų pajamų mokesčių ir akcizų, trukdo planuoti biudžetą. Konstitucinės teisės ir žiniasklaidos ekspertai sako, kad dabartinis finansavimo modelis apsaugo nuo galimo politikų spaudimo.

Vyriausybė nutarė kreiptis į Konstitucinį teismą dėl visuomeninio transliuotojo finansavimo. Jau ketverius metus biudžetas apskaičiuojamas automatiškai pagal surenkamas pajamas iš gyventojų pajamų mokesčių ir akcizų.

Tačiau Vyriausybės atstovai aiškina, kad tai riboja valdžios galimybes planuoti ir tvirtinti valstybės biudžetą. Esą kreipiamasi ne tik dėl LRT, bet ir dėl kelių priežiūros, aplinkos apsaugos ir sporto finansavimo, kuris irgi apskaičiuojamas automatiškai pagal surinktus mokesčius.

Kultūros ministrui kreipimasis – buvo staigmena, apie kurią prieš Vyriausybės posėdį jis nežinojo, nors jo ministerija rengė pastabas valdančiųjų projektui dėl LRT.

Buvęs Konstitucinio Teismo teisėjas Vytautas Sinkevičius sako, kad LRT prilyginti, pavyzdžiui, kelių ar sporto fondui negalima.

„Konstitucinis Teismas pasakė, kad LRT – ypatinga, ji turi apsaugą, dabartinis modelis užtikrina šią vertybę – nepriklausomumą, jei modelis būtų sugriautas, politikai įgytų įrankį daryti spaudimą“, – teigia MRU profesorius Vytautas Sinkevičius.

LRT tikina, kad finansavimo modelis ES šiuo metu vertinamas, kaip vienas pažangiausių, jis užtikrina aukštą visuomeninio transliuotojo nepriklausomumą. 

„Skirtingi finansavimo šaltiniai – kuo jų bus daugiau, tuo bus LRT labiau nepriklausoma. Kreipimasis į Konstitucinį Teismą, mūsų požiūriu, neteisingas, mes siūlome palikti tokį modelį, kuris yra dabar, aišku, kalbant apie procentų pasikeitimą“, – tikina Tomas Rytel, LRT administracijos direktorius.

Valdančiųjų užmojus keisti LRT finansavimą kritikuoja ir opozicija. Vyriausybė ėmėsi ir kitų pataisų dėl LRT – pateikė pastabų Ramūno Karbauskio projektui. 

Ministrai pareiškė, kad projekte siūloma įsteigti ombudsmeno pareigybė būtų perteklinė, tačiau noras steigti valdybą liko. LRT tam prieštarauja.  

„Aš lieku prie mūsų pradinių siūlymų. Čia jokio politikavimo nėra, jokių kitų neaiškių darbotvarkių“, – tvirtina buvęs komisijos narys Virginijus Poderys.

Seime sudarytos LRT veiklos tyrimo komisijos išvadų parlamentarai nepatvirtino. Konstitucinis teismas pripažino, kad sprendimas sudaryti komisiją prieštaravo Konstitucijai. Tiek Lietuvos, tiek užsienio žiniasklaidos ekspertai įsitikinę, kad politikai negali kištis į visuomeninio transliuotojo veiklą, bet nuolat bando tai daryti. 

„Labai svarbu, kad politikai nesikištų į žiniasklaidos darbą. Visuomeninis transliuotojas turi dirbti laisvai be politinio spaudimo. Politinis spaudimas daro žalą pasitikėjimui visuomeniniu transliuotoju“, – teigia Europos transliuotojų sąjungos atstovė Radka Becheva.

„Tai yra nuolatinis valdžios poreikis kontroliuoti žiniasklaidą. Viena yra finansinis svertas, jį bandoma nuolat keisti. Nėra didelė naujiena, galima apgailestauti, kad nuolat bandoma paveikti žiniasklaidą ir LRT“, – sako VU Komunikacijos fakulteto Tarybos narys Deimantas Jastramskis.

Plačiau – reportaže (nuo 5 min.).

Panorama. Valdžia nusitaikė į visuomeninio transliuotojo finansavimą