Lietuvoje

2019.05.29 14:37

LRT spaudimu vadina Vyriausybės kreipimąsi į Konstitucinį Teismą dėl finansavimo

LRT direktorės komentaras; atnaujinta 16.01

Vyriausybė trečiadienį nusprendė kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos finansavimo tvarkos.

Vyriausybei sukėlė abejonių įstatymo nuostata, kad LRT biudžetas automatiškai apskaičiuojamas pagal surenkamas pajamas iš gyventojų pajamų mokesčių ir akcizų.

Vyriausybės parengtame rašte teigiama, kad toks mechanizmas „galimai riboja Vyriausybės ir Seimo įgaliojimus planuoti ir tvirtinti atitinkamų metų valstybės biudžetą“. 

Dabartinė LRT finansavimo tvarka galioja nuo 2015 metų. Jos šalininkai sako, kad automatiškas biudžeto apskaičiavimas užkerta kelią galimam politikų spaudimui.

Šiemet LRT biudžetas yra 41,6 mln. eurų – beveik 7 proc. didesnis nei pernai. 

Ministrų kabinetas taip pat prašo Konstitucinio Teismo išaiškinti, ar Konstitucijai neprieštarauja kiti specialieji įstatymai, numatantys išankstinį atskirų fondų ar programų finansavimą.

Premjeras Saulius Skvernelis posėdyje sakė, kad įstatymai, susiję su kelių priežiūros, aplinkos apsaugos ir sporto finansavimu, nepagrįstai apriboja Vyriausybės įgaliojimus savarankiškai rengti kasmetį valstybės biudžetą.

Kreipimasis į Konstitucinį Teismą parengtas rengiantis deryboms dėl 2020 metų valstybės biudžeto.

LRT direktorė: tai bandymas kėsintis į LRT nepriklausomumą

Siekis peržiūrėti LRT finansavimo modelį – dar vienas bandymas kėsintis į LRT nepriklausomumą. Taip LRT generalinė direktorė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė įvertino Vyriausybės kreipimąsi į Konstitucinį teismą dėl LRT finansavimo modelio. 

„Šiuo metu galiojantis finansavimo modelis ES vertinamas kaip vienas pažangiausių, kuris kartu su nustatyta LRT valdymo organų formavimo tvarka užtikrina aukštą visuomeninio transliuotojo autonomiškumo ir nepriklausomumo lygį. 

Bandymas grąžinti kasmetines politikų diskusijas dėl LRT biudžeto yra esminis žingsnis atgal, nes politikams bus įduoti realūs įrankiai veikti visuomeninį transliuotoją“, – sako M. Garbačiauskaitė-Budrienė.

Pasak jos, tai vėl gali sąlygoti problemas, atsirandančias dėl finansavimo mažinimo. LRT vadovė primena, kad LRT finansavimas yra vienas mažiausių Europos transliuotojų sąjungoje  (EBU) – 3,6 karto mažesnis už vidurkį. 

„Atkreipiame dėmesį, kad visuomeninio transliuotojo finansavimo modeliui yra taikomi visai kiti reikalavimai nei kitoms organizacijoms, tokioms, kaip atliekų tvarkymo ar kitoms. Vyriausybė savo poziciją grindžia tuo, kad nėra apibrėžti tikslai, būtini pasiekti skiriant lėšas, tačiau norėtume priminti, kad šią dilemą yra išsprendęs LRT įstatymas: LRT valstybinės programų strategijos parengimas ir jo vykdymo kontrolė, kuri apima ir tikslų bei rezultatų pasiekimą, priskirta LRT aukščiausiajam valdymo organui – Tarybai“, – sako M. Garbačiauskaitė-Budrienė.

Ekspertai mato įrankį įtakai daryti

Mykolo Romerio universiteto profesorius, konstitucinės teisės ekspertas Vytautas Sinkevičius LRT TELEVIZIJAI kalbėjo, kad tokiu sprendimu politikai gautų įrankį daryti įtaką transliuotojui.

Vytautas Sinkevičius: jei LRT nepriklausomumo modelis būtų sugriautas, politikai įgytų įrankį daryti spaudimą

„Konstitucinis Teismas pasakė, kad LRT – ypatinga, ji turi apsaugą. Dabartinis modelis užtikrina šią vertybę – nepriklausomumą. Jei modelis būtų sugriautas, politikai įgytų įrankį daryti spaudimą“, – pabrėžė jis.

Panašios nuomonės – ir Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto doc. dr. Deimantas Jastramskis

„Tai yra nuolatinis valdžios poreikis kontroliuoti žiniasklaidą. Finansinį svertą bandoma nuolat keisti. Nėra didelė naujiena, galima apgailestauti, kad nuolat bandoma paveikti žiniasklaidą ir LRT. [...] Pats [dabartinis – LRT.lt] modelis veikiantis, geras pagal savo formą – jei ką gero norėtų padaryti, tai pataisyti skaičiukus“, – akcentavo D. Jastramskis.