Lietuvoje

2019.05.29 14:32

Gedimino kalną, įtariama, rekonstravo nelegalūs darbininkai iš Ukrainos ir Baltarusijos

atnaujinta 15.51
BNS, LRT.lt2019.05.29 14:32

Gedimino kalną, įtariama, rekonstravo nelegalūs darbininkai iš Ukrainos ir Baltarusijos, trečiadienį pranešė Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT).

Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad Lietuvoje ir Lenkijoje registruotose Ukrainos piliečio valdomose bendrovėse buvo nelegaliai įdarbinami darbuotojai iš Ukrainos ir Baltarusijos, klastojami dokumentai, apgaulingai tvarkoma apskaita. 

Anot FNTT, ši Lietuvos bendrovė sudarydavo sutartis su darbuotojais ir vengdavo mokėti mokesčius. Įtariama, kad bendrovių direktorius galėjo pasisavinti apie 300 tūkst. eurų.

Lietuvoje registruota bendrovė dalyvavo daugybėje konkursų, o laimėjusi juos, pasirašydavo subrangos sutartis dėl statybos darbų atlikimo. Viena tokių – Gedimino kalno rekonstrukcija.

Minėta Lietuvos bendrovė sudarydavo sutartis su darbuotojais, kad galėtų parodyti rangovams, jog darbuotojai yra įdarbinti įmonėje, tačiau „Sodrai“ apie tokį įdarbinimą pranešti „pamiršdavo“, tokiu būdu išvengdama mokėti PSD ir VSD mokesčius. Lenkijoje, kaip įtariama, darbuotojai taip pat nebūdavo įdarbinami − jiems duodavo pasirašyti dokumentus lenkų kalba, kurių jie nesuprasdavo.

Lenkijoje tariamai įdarbintiems darbuotojams Lietuvoje būdavo išrašomas komandiruotės į Lietuvą lapas, kad jie galėtų parodyti užsakovams, kad yra įdarbinti Lenkijos įmonėje. Darbuotojams būdavo sakoma, kad jie yra įdarbinti oficialiai. Darbo užmokestis buvo mokamas grynaisiais pinigais, dažnai darbuotojams pasirašant tik neoficialiame darbo užmokesčio mokėjimo žiniaraštyje. Nors abi minėtos bendrovės pirkdavo darbinius drabužius, darbų saugos priemones (šalmus, pirštines ir kt.), vėliau šios išlaidos būdavo išskaičiuojamos iš darbuotojų darbo užmokesčio.

Lietuvoje registruota bendrovė dalyvavo daugybėje konkursų, o laimėjusi juos, pasirašydavo subrangos sutartis dėl statybos darbų atlikimo. Viena tokių – dėl Gedimino kalno rekonstrukcijos darbų. Nors minėtoje bendrovėje buvo vienas darbuotojas, direktorius pateikdavo, kaip manoma, suklastotus dokumentus, kad yra daugiau darbuotojų bei pasirašyta sutartis su Lenkijos įmone dėl subrangos darbų atlikimo. Užsakovams pervedus pinigus už atliktus darbus į įmonės sąskaitą, didžiąją dalį pinigų direktorius nuimdavo grynaisiais pinigais arba pervesdavo į asmeninę sąskaitą kaip paskolą ir vėliau nuimdavo kortele. Tokiu būdu iš įmonės sąskaitos buvo išgryninta apie 200 tūkst. eurų. Taip pat apie 90 tūkst. eurų buvo pervesta į Lenkijoje registruotos įmonės sąskaitą, vėliau tas pats asmuo juos išgrynino.

Kitos įmonės, užsakinėjusios statybos ir kitus darbus iš minėtų bendrovių, šioje nusikalstamoje veikloje nedalyvavo ir, pasitikėdamos joms pateiktais suklastotais dokumentais, apie įdarbintus darbuotojus pagrįstai manė, kad jie visi oficialiai įdarbinti.

Kaip teigia FNTT direktorius Antoni Mikulskis, pastebima tendencija, kad didžioji dalis darbuotojų iš Ukrainos, Baltarusijos į Lietuvą dirbti atvyksta iš Lenkijoje registruotų įmonių, komandiruočių pagrindu, nes Lenkijoje taikomos liberalesnės įdarbinimo procedūros ne Europos Sąjungos šalių piliečiams. „Tokia įdarbinimo schema neretai pasinaudoja nesąžiningi statybų sektoriuje dirbantys asmenys, dėl kurių nukenčia ne tik sąžiningas verslas, bet ir darbininkai, atvykstantys iš trečiųjų šalių“, − teigia FNTT direktorius.

Kratos metu pas nelegalų verslą organizavusį Ukrainos pilietį rasta apie 26 tūkst. eurų grynųjų pinigų, skirtų neoficialiems darbo užmokesčiams mokėti, bei juodraštiniai užrašai, patvirtinantys, kad darbuotojai nebuvo oficialiai įdarbinti ir darbo užmokestis jiems mokamas neoficialiai.

Gedimino kalno tvarkymo darbus atlikusios Vilniaus statybų bendrovės „Rekreacinė statyba“ direktorius Robertas Baranauskas BNS teigė, jog nelegalių darbuotojų galėjo samdyti subrangovai. Tačiau konkrečią bendrovę jis įvardyti atsisakė.

R. Baranauskas patvirtino, jog FNTT kreipėsi į „Rekreacinę statybą“, atlikdama tyrimą dėl įtarimų sukėlusios subrangovės.

„Vakar FNTT buvo pas mus, dokumentų prašė ir mes visus dokumentus pateikėme. Ir sakė, kad iš mūsų tiek. Įtarimai yra dėl tos kitos įmonės“, – teigė jis.

Lietuvos nacionalinis muziejus: atsakomybė už Gedimino kalno darbų vykdymą tenka rangovui

Atsakomybė už Gedimino kalno darbų vykdymą tenka rangovui bendrovei „Rekreacinė statyba“, trečiadienį išplatintame pranešime sakė Lietuvos nacionalinis muziejus.
 
„Gedimino kalno tvarkybos darbus vykdė viešojo pirkimo konkursą laimėjusi įmonė „Rekreacinė statyba“. Visa atsakomybė už darbų proceso vykdymą, taip pat ir darbuotojų įdarbinimą, tenka rangovui. Sutarties vykdymo metu muziejus neturėjo informacijos apie pasitelktus subrangovus“, – teigiama išplatintame pranešime. 

Muziejaus teigimu, rangovas darbininkus samdė per įdarbinimo įmonę, kuri yra atsakinga už šio proceso teisėtumą. Muziejus, kaip darbų užsakovas, niekaip negalėjo įtakoti rangovo sprendimų dėl darbininkų samdymo.