Lietuvoje

2019.05.29 13:57

LRT įstatymo projektas į Seimą grįžta išbraukytas: Vyriausybė užčiuopė ne vieną problemą

atnaujinta 18.00
Ineta Nedveckė, LRT.lt, BNS2019.05.29 13:57

Nors taisytinų aspektų nemažai, Vyriausybė pritarė Ramūno Karbauskio parengtam LRT įstatymo projektui. Į Seimą jis grąžinamas su ilgu sąrašu punktų, kuriuos ministrų kabinetas siūlytų koreguoti. Didesnes diskusijas Vyriausybės posėdyje įžiebė LRT valdymo pakeitimai ir LRT tarybos formavimo keitimas.

Vyriausybės posėdyje dalyvavęs LRT atstovas Tomas Rytel sakė, kad sutinkama ne dėl vienos korekcijos, kurią siūlo Kultūros ministerija, bet kliūva pasiūlyta valdymo alternatyva – LRT valdyba.

„Siekiant užtikrinti LRT nepriklausomumą, LRT laidų objektyvumą ir nešališkumą, buvo įvirtinas toks valdymo modelis, kuri itin svarbus vaidmuo tenka LRT tarybai, kaip aukščiausiam organui, atstovaujančiam visuomenės interesus“, – remdamasis KT išaiškinimu kalbėjo jis.

Pasak T. Rytel, LRT nepritaria valdybos įsteigimui. Jų siūlymas – administracinės komisijos stiprinimas arba komitetai prie Tarybos. Nepriklausomumą užtikrina, pasak jo, užtikrina ne tik efektyvus valdymas, bet ir įvairūs finansavimo šaltiniai. 

Kultūros ministras Mindaugas Kvietkauskas teigė, kad valdybos atsiradimas yra tik viena iš alternatyvų. „Žiniasklaidos ekspertai mato tai kaip vieną iš kelių“, – pabrėžė jis, minėdamas Medijų tarybą, su kuria bendradarbiaujant pasiūlymai parengti.

Liudvikas Gadeikis, LRT tarybos pirmininkas, kalbėjo, abejonių lieka ir po ministerijos išvados. Jis vardijo, kad LRT taryba nepritaria Tarybos galių mažinimui, naujam tarybos formavimo modeliui, administracinės komisijos naikinimui, ombudsmeno pareigybei ir pertekliniams reikalavimams tapti LRT generaliniu direktoriumi.

Posėdyje taip pat kilo diskusija, ar reikia LRT taryboje Vyskupų konferencijos atstovo, kai Lietuvoje nėra valstybinės religijos, o LRT ir taip užtikrina įvairių nuomonių sklaidą. 

Žinios. Nauja LRT įstatymo redakcija sulaukė Kultūros ministerijos kritikos

Pasak premjero Sauliaus Skvernelio, Lietuvoje pripažįstamos 9 konfesijos ir apie jų visų atstovavimą galės diskutuoti Seimo komitetai, kurie toliau svarstys LRT įstatymo pataisas. Seimas teisiškai neprivalo atsižvelgti į Vyriausybės išvadą. 

Vyskupų konferencijos atstovė spaudai Ieva Urbonaitė-Vainienė vėliau BNS sakė, kad ši nuostata „netrukdo valstybei ir Bažnyčiai bendradarbiauti visuomenei svarbiais klausimais“.

„Lietuvos vyskupų konferencija buvo pakviesta atstovauti tikinčiuosius LRT taryboje ir daug prisidėjo prie demokratijos bei požiūrio įvairovės užtikrinimo visuomenės interesams atstovaujančioje nacionalinio transliuotojo valdymo institucijoje“, – teigė I. Urbonaitė-Vainienė.

Ministerijos siūlymai: 

Tarybos sudarymas

Išvadą dėl naujos LRT įstatymo redakcijos rengė Kultūros ministerija. Ji pritaria ne visiems Ramūno Karbauskio numatytiems pokyčiams: ministerijai užkliuvo nauja LRT tarybos sudarymo tvarka.

Dabar LRT taryba sudaroma iš 12 narių: 4 jų skiria Seimas (po 2 opozicija ir pozicija), 4 – prezidentūra ir 4 –  visuomeninės organizacijos. Pagal naują tvarką, šių organizacijų (Lietuvos mokslo taryba, Lietuvos švietimo taryba, Lietuvos meno kūrėjų asociacija, Lietuvos vyskupų konferencija) skiriami nariai išliktų, bet Seimas ir prezidentūra skirtų po 2 narius. Likusius 4 narius skirtų  universitetai, kuriuose vykdomos žurnalistikos studijos.

Būtent universitetų skiriami nariai Kultūros ministerijai ir užkliuvo.

Kultūros ministerija atkreipė dėmesį, kad Lietuvoje nėra žurnalistikos mokslo ir nesuteikiami šios srities daktaro laipsniai. Be to, siūlomos nuostatos pernelyg susiaurintų galimų pretendentų skaičių, o viena visuomenės grupė turėtų neproporcingai didelį atstovavimą taryboje. Todėl siūloma į tarybos formavimą įtraukti ne tik akademinės bendruomenės atstovus, bet ir kitas visuomenės grupes, pavyzdžiui, Tautinių mažumų departamentą, Nevyriausybinių organizacijų tarybą, Tautinių bendrijų tarybą ir kt.

Ministerija taip pat pataria atsisakyti nuostatos, kad vieną tarybos narį teiktų Vyskupų konferencija, nes „Lietuvoje nėra valstybinės religijos“. 

Taip pat siūloma LRT tarybos narių kadencijos trukmę palikti tokią, kokia buvo – 6 metus.

Ombudsmenas

Kaip teigia Kultūros ministerija, pagal dabartinį įstatymo projektą, ombudsmeno pareigybės funkcijos persidengtų su LRT tarybos. Siūloma ombudsmenui priskirti kitas funkcijas.

Valdyba

R. Karbauskio ir kitų parlamentarų inicijuotame projekte buvo numatyta, kad valdyba būtų sudaroma ketveriems metams iš septynių asmenų. Šiuo metu LRT valdybos neturi, nacionalinį transliuotoją valdo generalinis direktorius ir taryba.

Kultūros ministerija teigia, kad siekiant atnaujinti LRT valdysenos modelį ir norint sudaryti galimybę LRT valdyme dalyvauti vadybos, teisės bei ekonomikos žinių turintiems ekspertams, „galima pasiekti ir nesteigiant Valdybos, o tobulinant Administracinės komisijos veiklos reglamentavimą“.

„Pasiūlyta nauja LRT valdysena [...] nėra iki galo aiški, kai kurios funkcijos dubliuojamos, dalis prieštarauja teisės aktų nuostatoms ir visuomeninių transliuotojų valdysenos principams“, – teigia ministerija.

Išvados projekte atkreipiamas dėmesys, kad valdybai būtų priskiriamos ne tik valdymo, bet ir priežiūros funkcijos, o tai prieštarauja kitiems įstatymams. Pasak ministerijos, LRT generalinis direktorius būtų įstumtas į interesų konflikto zoną, mat būdamas valdybos pirmininku turėtų spręsti klausimus, susijusius su jo paties veikla ir kontrole.

Finansavimas

Vyriausybei teikiamame išvados projekte atkreiptas dėmesys į būtinybę keisti LRT finansavimą, mažinant skiriamą gyventojų pajamų mokesčio (GPM) procentą.

Dabar galiojantis įstatymas nustato, kad valstybė nacionaliniam transliuotojui kasmet skiria 1,5 proc. užpraeitų metų faktiškai gautų gyventojų pajamų mokesčio ir 1,3 proc. iš akcizo pajamų.

Pasak ministerijos, dėl mokesčių reformos padidėjo bazė, nuo kurios bus skaičiuojamas GPM.

„Prognozuojamos 2019 metų valstybės biudžeto pajamos iš GPM – 3,28 mlrd. eurų arba 1,8 karto didesnės nei 2018 metais faktinės pajamos iš GPM, taigi, nuo 2021 metų pagal galiojantį reguliavimą LRT asignavimai didėtų daugiau nei 1,6 karto“, – tvirtina Kultūros ministerija.

Jos skaičiavimu, palikus tą patį GPM procentą, 2021 metais LRT biudžetas siektų apie 69 mln. eurų. Tuo metu šiemet jis sudaro 41,6 mln. eurų.

Ministerija, atsižvelgdama į tai, kad projektu yra mažinamos LRT pajamos, nes įtraukiami draudimai LRT gauti pajamas iš reklamos LRT.lt, nuo 2020 m. sausio 1 d. LRT nustatyti papildomi įpareigojimai ir siūlomi LRT valdysenos pakeitimai pareikalaus papildomų administravimo išlaidų, siūloma mažinti įtvirtintą procentinį GPM dydį iki 1 procento.

Nauja LRT įstatymo redakcija atsirado po to, kai Seime buvo sudaryta laikinoji komisija, tyrusi LRT veiklą. Jos išvadoms Seimas galiausiai nepritarė, o Konstitucinis Teismas nusprendė, kad tokios komisijos sudarymas prieštarauja Konstitucijai.

Trečiadienį Vyriausybė kreipėsi į Konstitucinį Teismą dėl LRT finansavimo:

Populiariausi