Išrinktasis prezidentas Gitanas Nausėda teigia, kad daugiau klausimų, nei įprasta, turėtų socialinės apsaugos ir darbo ministrui Linui Kukuraičiui bei žemės ūkio ministrui Giedriui Surpliui. Pasak Nausėdos, klausimai pirmiausia būtų susiję su tuo, ko jie dar nepadarė, kur yra didelės problemos ir kaip jie tas problemas ketina spręsti artimiausioje ateityje.
Sprendimai dėl ministrų keitimo, pasak G. Nausėdos, bus priimti pasitarus su valdančiąja dauguma, o naujieji ministrai turėtų būti paskirti su labai konkrečiomis užduotimis. Apie tai, kaip keisis ministrų kabinetas, ar bus pakeisti ministrai, „Dienos temoje“ socialinės apsaugos ir darbo ministrą L. Kukuraitį bei žemės ūkio ministrą G. Surplį kalbina žurnalistas Raigardas Musnickas.
– G. Nausėda jau gerokai anksčiau prieš išrinkimą kalbėjo apie tai, kad turės jums daugiau klausimų, nei įprasta. Ar labai bijojote, kad G. Nausėda bus išrinktas prezidentu, pone Kukuraiti?
L. Kukuraitis: Nė kiek. Realiai esu ne kartą deklaravęs, kad su visais, kas turi minčių dėl socialinės politikos vystymo, kalbuosi, stengiuosi girdėti ir koreguotis ten, kur galime. Turime tam tikras ribas, tai yra mūsų valstybės galimybes, kiek, ką, kaip didinti, nes paprastai socialinės išlaidos yra labai didelės. Jeigu didiname pensijas, žinome, kiek tai kainuoja biudžetui, „Sodros“ biudžetams ir taip toliau. Jeigu didiname vaiko pinigus, žinome, kad irgi kalba eina apie 100 mln. eurų, taigi tie visi sprendimai yra labai brangūs ir biudžetas yra ribotas, bet tikrai galima numatyti būdų, kaip taikliau, tiksliau paskirstyti. Jeigu tokių konkrečių siūlymų yra, diskusijų yra, tai aš visiškai atviras susitikti ir su prezidentu, ir apie tai kalbėtis.
– Pone Surply, kodėl jūs užkliuvote, kaip galvojate?
G. Surplys: Pažįstu poną G. Nausėdą iš seniau, esame ne kartą maloniai bendravę, kalbėjęsi, diskutavę apie regioninę politiką, apie tai, kodėl Lietuvoje turi būti daugiau negu vienas ar du miestai. Taip kad aš tikrai su viltimi žiūriu į tą susitikimą, kuris, tikiuosi, kažkada įvyks, ir tikrai manau, kad tai bus konstruktyvi diskusija apie tai, ką galbūt jis mato kitaip žemės ūkio srityje ir ką galbūt reikėtų daryti kitaip, turint omeny jo ilgametę patirtį. Jeigu siūlymai bus konstruktyvūs, tikrai bus galima atsižvelgti. Bet šiaip tikiuosi tikrai normalaus, konstruktyvaus, darbinio pokalbio, kokių yra turėta ne vienas ir ne du.
– Premjeras Saulius Skvernelis teigia, kad po prezidento rinkimų norėtų iš esmės performuoti ministrų kabinetą. „Jeigu tai būtų mano sprendimas, tikrai kabinetas keistųsi iš esmės“, – sakė šiandien S. Skvernelis. Kaip jūs galvojate, ar jis turėjo omeny jūsų pavardes, ar ne? Kaip nors, kad jeigu kabinetas keistųsi, tai socialinės apsaugos ir darbo ministro, žemės ūkio ministro – jūsų konkrečiai neliktų?
L. Kukuraitis: Manau, reikia paties premjero klausti.
– O jūs neklausėte?
L. Kukuraitis: Tiesą sakant, apie tai nesame kalbėję su premjeru. Tiesa, mes visi suvokiame, kad čia nėra tik prezidento ir ministro klausimas arba tik premjero ir ministro klausimas, kad situacija yra kur kas sudėtingesnė šiuo metu. Ir Seime prasideda derybos dėl didesnės koalicijos, tai reiškia, kad koalicijos partneriai gali norėti tam tikrų ministrų postų ir tai yra visiškai politinis procesas. Taip pat nežinia, kaip pačioje „valstiečių“ frakcijoje vystysis reikalai dėl „valstiečių“ frakcijos ir partijos ateities. Taip pat ir kas bus premjeras – ar šis premjeras tęs, ar ne. Yra tiek nežinomųjų, kad sutiko konkretinti.
– Bet tai yra paskutinių dienų aktualijos, sakykime, jau mes minėjome, kad anksčiau buvo žinoma, jog G. Nausėda turės klausimų, kaip jis sako, daugiau jums. Ar jūs anksčiau, sakykime, prieš dvi savaites, kai pasirodė pirmieji šie pranešimai, pone Surply, kalbėjotės su premjeru? Ar jis ruošėsi jus užstoti prieš naująjį prezidentą?
G. Surplys: Nebuvo tokių kalbų.
– Jūs niekaip nereagavote į tas kalbas?
G. Surplys: Tiesiog reikia žiūrėti į šitą poziciją, šitą darbą ramiai, aš taip ir žiūriu. Bus pasitikėjimas – bus dirbama, bus tęsiami darbai, kurie pradėti. Kai kurie iš jų ambicingi, galbūt per daug ambicingi. Nebus to pasitikėjimo – ką gi, palinkėsime sėkmės kažkam kitam ir tikrai padėsime pagal savo išgales tęsti darbus arba užsiimti kitais darbais, kitais projektais. Reikia žiūrėti ne į tą situaciją filosofiškai. Ministro darbas tikrai niekada nėra, nebuvo ir, turbūt, ačiū Dievui, nebus amžinas, kad gauni kėdę ir sėdi ant jos laimingai ir nebūtinai kažką darai. Mes atėjome daryti darbų, mes juos darome pagal savo supratimo lygį, bus pasitikėjimas, bus noras konstruktyviai bendradarbiauti, tai tikrai galima ir išklausyti kritiką, ir kažkaip keisti savo sumodeliuotą veiklos vektorių. Nebus to pasitikėjimo – tai nebus.
– Pone Kukuraiti, ar jūs skaitėte G. Nausėdos rinkimų programą? Socialinę dalį turiu omenyje.
L. Kukuraitis: Esminius aspektus žinau. Visiškai pritariu gerovės valstybės siekiui, kad ji būtų daug labiau vystoma kaip gerovės valstybė, mūsų bendra socialinė politika, fiskalinė politika. Pritariu pagrindiniams siekiams nelygybės mažinimo siekiui.
– Suprantu, aišku, kad gerovės valstybė skamba smagiai ir taip toliau, bet yra konkretūs punktai, kuriuos rašo G. Nausėda ir ten yra parašyta štai toks punktas: mažinti skirtumą tarp daugiausiai ir mažiausiai uždirbančių nuo 7, 3 iki 5 kartų. Kaip jūs galvojote? Jūs sakėte –jūs atviras diskusijai. Diskutuosite su išrinktuoju prezidentu? Ar jūs pritarsite tokiam siekiui ir ar bus galimybės tam padaryti?
L. Kukuraitis: Iš tiesų nelygybė yra per didelė Lietuvoje ir mes kiekvieną kartą, kai vyksta diskusijos tiek Vyriausybėje, tiek Seime, mūsų ministerijoje, esame už tai, kad nelygybė tiek dirbančiųjų atžvilgiu, tiek tų, kurie nėra dirbantys, bet gyvena iš išmokų, ypač kalbame apie žmones, turinčius negalią, pensininkus, kad ta nelygybė mažėtų ir šiuo atveju, tiek kalbant apie mokestinę reformą, mes buvome tie, kurie norėjome mokestinės reformos, kuri būtų labiau nelygybę mažinanti. Tiesa, reikia pasakyti, kad ji yra šiek tiek mažinanti ir stiprinanti vidurinę klasę. Taip pat ir mažiausias pajamas gaunančių asmenų būtent dėl neapmokestinamojo pajamų dydžio didinimą, tai reiškia, kad turtingiausieji negauna tų mokestinių lengvatų, taip pat ir įvedamas gyventojų pajamų mokesčio tam tikras didesnis tarifas turtingiesiems ir čia yra praktiškai padaryti pirmieji žingsniai. Toliau tikrai reikėtų tartis, bet čia jau daugiau su finansų ir ekonomikos bei inovacijų ministrais.
– Bet jeigu bus konkretus klausimas: kada sumažinsite? Dabar skiriasi mažiausiai ir daugiausiai uždirbančių pajamos 7 kartus. Išrinktasis prezidentas, susitikęs su jumis, turėdamas daugiau klausimų, kaip jis sako, paklaus, kada sumažinsite iki penkių kartų? Ir ką jūs jam atsakysite?
L. Kukuraitis: Čia noriu pasakyti, kad jau yra nemažai dalykų padaryta. Tai, kas priklauso nuo Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, tai reiškia, visa išmokų dalis. Pavyzdžiui, tai, kas nepatiko nemažai daliai šeimų, kad buvo panaikinta neapmokestintų pajamų dydžio lengvata. Ji iš esmės skatino nelygybę. Tai reiškia, labiausiai rėmė tas šeimas, kurios buvo turtingos, uždirbdavo didelius pinigus ir jos pasinaudodavo lengvata. Tuo tarpu tos, kurios gaudavo mažas pajamas, nepasinaudodavo. Kai mes įvedėme universalią vaikų išmoką, dvigubai daugiau šeimų pradėjo gauti naudą ir tai buvo nelygybės mažinimas. Kai kalbame apie tokius dalykus, kaip sumažinti bendrąją nelygybę, tai čia turi būti susitarimas kartu su valdančiaisiais ir su visa Vyriausybe, ne tik su socialinės apsaugos ir darbo ministru, nes tai yra fiskalinės.
– Supratau. Žodžiu, jūs sakysite, kad čia ne nuo manęs viskas vieno priklauso.
L. Kukuraitis: Čia priklauso nuo visumos, nes mes galime su prezidentu sutarti. Tačiau jeigu finansų ministras ir premjeras, o ir valdantieji nepritars, kad skirtumas būtų mažinamas ženkliai, tai reiškia, kad ir nauji mokesčiai, tai tada ir nebus rezultato.
– Pone Surply, išrinktajam prezidentui, kiek tenka matyti viešoje erdvėje, nepatinka Žemės ūkio ministerijos perkėlimas į Kauną. Ar jeigu bus pareikalauta ar kažkaip pasiūlyta, jūs stabdysite perkėlimą?
G. Surplys: Iš tikrųjų nemanau, kad bus to pareikalauta arba pasiūlyta. Manau, kad galbūt yra techniniai klausimai apie darbų tęstinumą, apie tai, kad mūsų laukia derybos dėl naujojo finansinio laikotarpio ir būtina užtikrinti, kad būtų žmonių, kurie užsiimtų tomis derybomis ir ruoštų naują strategiją. Noriu pasakyti, kad šiandien paprašiau duomenų, tai šiais metais į ministeriją atėjo daugiau žmonių dirbti, negu iš jos išėjo. Ir jeigu žiūrint į pastarųjų metų rodiklius, tai mes tikrai neišsiskiriame, neišsišokame iš kitų ministerijų pagal darbuotojų kaitą, bet suma sumarum, jeigu jau taip būtų, kaip sakote, kardinaliai užduotas klausimas, tai Kauno projektas yra mano projektas ir šioje vietoje turbūt jeigu būtų pareikalauta tą projektą stabdyti, tai tada būtų tiesioginis pareikalavimas, kad aš atsistatydinčiau. Nes tai yra mano projektas, sakykim taip.
– Paklaustas, ką galvoja apie „vaučerių“ įvedimo idėją, G. Nausėda sakė manantis, kad tai būtų kelias atgal. „Įvesdami tokias keistas priemones kainų kilimo tikrai nesustabdysime“, – sakė išrinktasis prezidentas. Pone Surply, maisto kuponai yra jūsų sritis ir jie turėtų įsigalioti liepos mėnesį. Ką darysite su šiais kuponais, kurie irgi nepatinka?
G. Surplys: Pradinė žinutė ir kaip ji buvo suvirškinta nuo dabartinio modelio skiriasi labai stipriai. Tikrai išaiškinčiau prezidentui, jeigu jis klaustų detalesnės informacijos, išaiškinčiau, kad dabar mes kalbame apie europinį projektą, kurio metu remiame ūkininkus tam, kad jie steigtų parduotuvėles ir sudarome galimybę vilioti pirkėjus į tas parduotuvėles būtent naudojantis Europos Sąjungos parama. Čia yra normalus europinis projektas, kurio metu mes išbandytume, ar būtų paklausa žmonių, tokių kaip mudu su Linu, eiti į tas parduotuves ir pirkti ūkininkų produkciją. Jeigu ta paklausa būtų, tiktai jeigu ji būtų, kaip, pavyzdžiui, su lengvatinio būsto situacija Lietuvoje, tada būtų galima kalbėti apie tai, kad reikia skirti biudžeto lėšų ir visoms šeimoms, auginančioms ikimokyklinio amžiaus vaikus, teikti tą nuolaidą. Tai tiktai tada. Mes einame bandymų keliu, tai visa tai galima labai detaliai iškloti ant stalo ir pasižiūrėti, kad tai tikrai yra šiuolaikiškas projektas, o ne tas grįžimas į sovietinius talonus ar dar kažką.
– Dar vienas susikirtimas, kurį radau skaitydamas išrinktojo prezidento programą. G. Nausėdos manymu, pensijų kaupimui turėtų būti skiriama 8–9 proc. atlyginimo dydžio atidėjimai. Dabar yra 3 proc. daugiausiai, kiek gali būti skirta. Ar sugebėsite tris kartus padidinti pervedimus į privačius pensijų fondus?
L. Kukuraitis: Iš tiesų yra 3 plius 1,5 proc. Tai tikrai nemaža dalis žmonių kaupia 4,5 proc., taip pat yra sudarytos sąlygos darbdaviams ir darbuotojams susitarti dėl papildomų įmokų. Ir čia jau atsiranda tai, ką ir pats prezidentas kalbėjo apie profesinių fondų galimybę. Būtent tiek antroje pakopoje, tiek trečioje pakopoje dabar yra visos sąlygos darbdaviams ir darbuotojams tartis ir rodyti pavyzdį, kaip darbdaviai deda papildomas įmokas tam, kad darbuotojai būtų lojalūs ir tokiu būdu galėtume pasiekti. Kalbėti apie tai, kad valstybė savo lėšomis daugiau prisidėtų negu tas 1,5 proc., kurį esame numatę, būtų tikrai neadekvatu viešųjų finansų prasme. Ir taip jau dabar šita reforma užtikrina, kad būtų 4,5 proc., o ne 1,5, kaip kad buvo didžioji dalis iš antros pakopos tik tų, kurie dalyvavo sistemoje. Tai mes sistemą tik sutvirtinome ir toliau sudarėme visas prielaidas, kad žmonės kauptų daugiau.
– Kas turėtų nutikti, kaip turėtumėte nesusitarti su išrinktuoju prezidentu, kad atsistatydintumėte, paliktumėte savo pareigas?
L. Kukuraitis: Mano galva, bent jau tai, ką aš girdžiu iš to, ką prezidentas komunikuoja, kryptys yra labai panašios, šiuo atveju tiek kalbant apie nelygybę, tiek skurdo mažinimą, kurios yra tikrai tokios blogosios, silpnosios Lietuvos pusės. Tiesa, tai buvo dešimtmečiais ir tai, ką mes padarėme, jau yra ženklai, kad tiek skurdas, tiek nelygybė mažėja.
– Jūs nematote tokių dalykų, dėl kurių reikėtų atsistatydinti?
L. Kukuraitis: Kol kas yra tik 2016–2017 m. rodikliai. Kai pamatysime 2018–2019 m., tai bus ir pozityvūs, ir teigiami rezultatai, ir praktiškai visos mūsų socialinės politikos dabar kvestionuojamos dviem kriterijais – tiek skurdo mažinimo, tiek nelygybės mažinimo. Ir tik tada nešame Vyriausybei ir Seimui pritarti.
