Lietuvoje

2019.06.19 05:30

Valstybė tiesia ranką šeimoms, bet ar pakankamai: įžvelgia tik gražų fasadą

Modesta Gaučaitė, LRT.lt2019.06.19 05:30

Vaiko pinigai, lengvata įsigyjant pirmąjį būstą, konsultacijos tėvams – tokiomis ir panašiomis priemonėmis valstybė bando padėti šeimoms. Tačiau šeimų atstovai ir opozicionieriai pasigenda platesnio Lietuvos šeimos politikos matymo ir siūlo ieškoti papildomų priemonių, padėsiančių šeimoms klestėti.

Šeimos instituto vadovė Jolanta Ramonienė portalui LRT.lt pasakojo, kad prieš daugiau nei 10 metų, 2007–2008 metais, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) parengto pranešimo įžangoje buvo kalbama apie tai, kad Lietuvoje formuojasi šeimos politika.

„Po metų jau šeimos politika buvo išskirta kaip viena iš tos ministerijos kuruojamų sričių, jos misijoje atsirado šeimos gerovės užtikrinimas, strateginiu tikslu tapo šeimai palankios aplinkos siekimas. Tačiau panagrinėjus pasirodė panašu, kad įvyko iškabos keitimas, o išskirtinis turinys neatsirado“, – kalbėjo J. Ramonienė.

Pasigenda platesnio šeimos politikos matymo

Ji pasakojo, kad peržiūrėjo dešimties metų SADM paruoštus pranešimus ir susidarė įspūdis, kad į šeimos politikai skirtus skyrius sudedamos tokios veiklos, kurios nebetilpo kituose skyriuose. Pavyzdžiui, nevyriausybinių organizacijų, dirbančių šeimos gerovės srityje, rėmimas, šeimos vertės stiprinimas ar smurto artimoje aplinkoje mažinimas.

„Vieno šeimos politikos vaizdo nėra. O jeigu žvelgtume plačiau, SADM pristatoma kaip koordinuojanti veiksmus šeimos politikos srityje ministerija, bet mes niekur nematome, kad ji apžvelgtų šeimos politiką plačiau negu tik savo aprėpty. <...> Nėra to šeimos politikos vaizdo, kurį mes ir šeimos norime matyti“, – sakė Šeimos instituto vadovė.

Pasak jos, net ir europiniai dokumentai rodo, kad šeimos politika turi būti horizontali, kitaip tariant – rūpėti visoms ministerijoms. To reikia todėl, kad daugelio sričių politika turi poveikį šeimai. Anot J. Ramonienės, Šeimos stiprinimo įstatyme tai numatyta, kaip ir reikalingi įrankiai, tačiau kol kas viskas vyksta lėtai ar bent lėčiau, nei norėtų šeimų atstovai.

„Niekur nematome tos apibendrintos informacijos, kuri apimtų ne tik SADM priemones, bet ir sveikatos apsaugą, švietimą, kultūrą, aplinkosaugą, žemės ūkį, susisiekimą ir visas kitas sritis. Jei viešoji politika yra atskira spinta, tai lūkestis yra, kad šeimos politika nebūtų tik stalčius toje spintoje“, – kalbėjo pašnekovė, pridurdama, kad kol kas tokio matymo nėra, o gal tam trūksta ir noro.

O štai Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto (SRDK) narys, opozicinėje socialdemokratų frakcijoje dirbantis Algirdas Sysas sakė: „Aiškios šeimos politikos aš nerandu, nors Seimas ir priėmė Šeimos stiprinimo įstatymą.“

Priemonės – nuo finansinės paramos iki konsultacijų

Kurti šeimai palankią aplinką, pasak SADM atstovų, bandoma pasitelkiant keletą skirtingų priemonių. Tarp jų ir skiriama finansinė parama, plėtojamos paslaugos šeimai bei vaikų dienos centrų veikla, tėvams, įtėviams, globėjams ir rūpintojams teikiama konsultacinė pagalba pozityvios tėvystės klausimais, remiami nevyriausybinių organizacijų, dirbančių šeimos gerovės srityje, projektai.

„Vienas iš pagrindinių šeimos politikos tikslų – kurti šeimai palankią aplinką. Sudaryti šeimai teisines, socialines, ekonomines ir kitas sąlygas, skatinančias kurti, puoselėti ir saugoti šeimą, užtikrinant jos stabilumą ir visavertį funkcionavimą, siekiant stiprinti šeimos gebėjimus spręsti iškylančias problemas ir įgyvendinti šeimos funkcijas“, – rašoma SADM pateiktame komentare.

Anot ministerijos atstovų, šeimos remiamos įvairiomis finansinėmis priemonėmis, pavyzdžiui, motinystės ir tėvystės išmokomis, vienkartine išmoka nėščiai moteriai, neturinčiai teisės gauti motinystės išmokos. Kaip parama šeimoms įvardyta ir vienkartinė išmoka gimus vaikui, siekianti 418 eurų, taip pat vaiko pinigai, mokami kiekvienam šalies vaikui, siekiantys 50 eurų.

Nepasiturintiems gyventojams taip pat skiriama piniginė socialinė parama: socialinė pašalpa, būsto šildymo, geriamojo vandens, karšto vandens išlaidų kompensacijos. Be to, SADM pateiktame atsakyme primenama ir apie nuo praėjusių metų taikomą paramą jaunoms šeimoms įsigyjant pirmąjį būstą. Taip pat teikiama pagalba nuomojantis būstą.

Kaip teigiama ministerijos atstovų atsakyme, Europos socialinio fondo lėšomis visose Lietuvos savivaldybėse įgyvendinami projektai pagal priemonę „Kompleksinės paslaugos šeimai“: „Siekiama, kad šeima gautų pagalbą, kol problemos dar nėra įsisenėjusios. Specialistų pagalba padedama tobulinti pozityvios tėvystės įgūdžius, įveikti krizes ir priklausomybes, mažinti socialinę atskirtį, skatinti savanorystę ir savipagalbos grupes.“

Tolimesniuose SADM planuose – finansinių paskatų šeimai, pagalbos įsigyjant ar nuomojant būstą plėtojimas, bazinių paslaugų šeimai savivaldybėse plėtra, taip pat Šeimos kortelės sistemos įdiegimas, naujos rūšies vaikų priežiūros paslaugų atsiradimas.

Matytų kitas priemones

SRDK narys A. Sysas portalui LRT.lt sakė, kad SADM vardijamos priemonės yra sveikintinos. Visgi jis teigė norintis jas matyti stambesniais segmentais, ypač kai kalbama apie piniginį aspektą.

„Sakykim, parama būstui. Kiek mes skiriame lėšų? Ar, pavyzdžiui, municipalinio būsto statyba. Nereikia žmonių varyti į paskolas. Didžioji dalis Europos gyvena komunaliniuose būstuose, ar tai būtų municipalinis, ar koks kitas. Čia tik Lietuva išsiskiria privataus būsto kiekiu tūkstančiui gyventojų. Mes čia čempionai.

Tai statykime būstą, iš karto suteikime jį jaunai šeimai, kad galėtų jį nuomotis, jame gyventi ir mokėti tik komunalinius mokesčius. Šitam mes pinigų neskiriame“, – kalbėjo politikas.

Kritikavo jis ir tai, kad nors ir kalbama apie viešojo sektoriaus darbuotojų algų didinimą, lėšų tam esą neskiriama. A. Sysas sakė, kad visiems jų pabarstoma tarsi aguonų ant pyrago, bet ne tiek, jog žmonės justų valstybės rūpestį už jų atliekamą darbą.

„Šito nėra arba yra tik fragmentiškai“, – sakė Seimo narys.

Jis kalbėjo, kad pirmoji priemonė gerinant šeimų padėtį Lietuvoje būtų darbo užmokesčio kėlimas. Anot A. Syso, visiems dirbantiems žmonėms, nepriklausomai, ar tai viešasis, ar privatus sektorius, svarbu gauti pakankamą atlyginimą, leidžiantį išlaikyti šeimą, namus. Jo teigimu, šiandien daugumai žmonių gaunamo atlyginimo tam neužtenka.

Jis taip pat siūlo suteikti galimybes šeimoms gyventi municipaliniame būste: „Skirkime daugiau lėšų municipaliniam būstui, ypač miestuose, miesteliuose, kad jauna šeima įsitvirtintų, kad jai nereikėtų to būsto laukti eilėje 10–15 metų ar lakstyti iš vieno nuomotojo pas kitą.

Tai labai primityvūs, bet patys paprasčiausi dalykai, dėl kurių žmonės išvažiuoja. Darbas turi būti gerai apmokamas, o ne kaip pasityčiojimas, minimumas arba arti minimumo. Atlyginimas turi leisti oriai gyventi“, – komentavo parlamentaras.

Priimtas įstatymas, sudaryta komisija

Prieš kone pusantrų metų, 2017-ųjų spalį, Seime buvo priimtas Šeimos stiprinimo įstatymas. Tuo metu teigta, kad juo siekiama įtvirtinti šeimos stiprinimo įgyvendinimo principus ir kryptis, užtikrinant šeimos politikos nuoseklumą, ilgalaikiškumą ir veiksmų tęstinumą, kuriant šeimai palankią aplinką. Tiesa, balsavime tąkart dalyvavo vos daugiau nei pusė Seimo narių – 60 balsavo už, 5 prieš, o 9 susilaikė.

„Šio įstatymo nuostatų įgyvendinimas daro įtaką ir kitoms politikos sritims, todėl įgyvendinant įstatymą daug dėmesio buvo skiriama tam, kad šeimos stiprinimo aspektai atsirastų švietimo, sveikatos ir kitose srityse, rengiant ir įgyvendinat šeimos stiprinimo priemones, o taip pat, kad deramas požiūris šeimai būtų skiriamas ir savivaldos lygmeniu.

Tuo tikslu organizuoti renginiai, susitikimai, konsultacijos dėl savivaldybių institucijų vaidmens formuojant ir įgyvendinant šeimos politiką savivaldybių lygmeniu stiprinimo“, – paklausti apie tai, kaip sekasi įgyvendinti įstatymą, teigė SADM atstovai.

Tačiau A. Sysas sakė tokį įstatymą vertinantis kritiškai. Anot jo, šiame įstatyme „daug vandens“, o sprendimai priimami vadovaujantis kitais įstatymais, kurie dažniausiai šeimai ne padeda, o sudaro papildomų sunkumų ar net trukdo.

„Dabartinėje šeimos politikoje matau dviveidystę. Paradinė pusė yra labai graži, bandoma bent jau kalbėti apie tai, kad viskas skiriama šeimai, o veiksmai yra kitokie. Tame įstatyme daug vandens, jame nėra konkrečių dalykų. Todėl, kai mes svarstome, tarkime, darbo apmokėjimo ar paramos klausimus, turime matyti šeimą.

Jeigu mes liberalizuojame Darbo kodeksą, tai pirmiausia ką atleidžia? Jaunus žmones, kurie turi šeimą ir vaikų. Mes per kažkokius akinius ar kreivus veidrodžius matome, kai kalbama apie šeimą apskritai ir kai kalbame apie konkretiką. Šeima yra konkretūs žmonės – tėvai, vaikai, jų gyvenimas, galimybė derinti asmeninį gyvenimą, šeimą, darbą. Čia problemų yra daug“, – sakė socialdemokratas A. Sysas.

O štai 2018-aisiais buvo patvirtinta Šeimos politikos komisija. Tokia komisija buvo numatyta tame pačiame Šeimos stiprinimo įstatyme. Ją sudaro šešių ministerijų, Vyriausybės kanceliarijos, Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigos, Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos, du savivaldybių asociacijos atstovai, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos ekspertai.

Kaip teigiama SADM atsakyme, kol kas apie komisijos veiklos rezultatus kalbėti ankstoka, nes ji sudaryta neseniai: „Šeimos politikos komisijos vaidmuo svarbus prisidedant prie nuoseklios šeimos politikos stebėsenos įgyvendinimo, taip pat padedant plėtoti žinybų ir sektorių bendradarbiavimą, kad valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos bendrautų ir bendradarbiautų tarpusavyje, spręsdamos su šeimos politikos formavimu ir įgyvendinimu susijusius klausimus, juos derindamos su nevyriausybinėmis organizacijomis ir kitais socialiniais partneriais.“

Be to, prieš porą savaičių Seime buvo pateiktos Šeimos stiprinimo įstatymo pataisos, kuriomis siūloma reglamentuoti biudžetinės įstaigos Nacionalinės šeimos tarybos veiklą. Tokias pataisas pateikė SRDK pirmininkė Rimantė Šalaševičiūtė ir Šeimos ir vaiko gerovės pakomitečio pirmininkas Rimantas Jonas Dagys.

Tačiau A. Sysas kritikos turėjo ir sprendimui sudaryti tokią tarybą ir sakė balsavęs prieš jos sudarymą. Pasak politiko, numatyta, kad komisija užsiims stebėsena, darys išvadas ir teiks siūlymus. Tačiau, jo nuomone, Seime yra pakankamai ne pirmus metus dirbančių ir šią sritį išmanančių žmonių, todėl komisija nereikalinga.

„Reikia priimti sprendimus, kurie padėtų šeimai gyventi, o ne tarybos, kuriai turime kurti etatus ir kuri užsiimtų stebėjimu. Turime tyrimų institutus, mokslines katedras universitetuose. Jeigu reikia ką nors ištirti, jie ištiria, prirašo knygų, tyrimų, bet politikai tuo dažniausiai nesinaudoja. Tačiau sukuriame tarybą, kuri ateis ir vieną kartą per metus atsiskaitys. O kas iš to? Labai skeptiškai į tai žiūriu“, – komentavo parlamentaras.

Tuo metu J. Ramonienė sakė besitikinti, kad būsima Nacionalinė šeimos taryba inicijuos pokyčius ir skatins visas ministerijas domėtis ne tik jų kuruojamomis sritimis, bet ir šeimos politika apskritai. Pasak jos, SADM inicijavo anksčiau minėtos Šeimos politikos komisijos steigimą, bet dalis ministerijų esą purtosi atsakomybės ir nesugeba pamatyti šeimos kaip to, dėl ko turi dirbti.

Svarbus ir savivaldos lygmuo

Šeimos instituto vadovė kalbėjo, kad šeimoms reikia sudaryti sąlygas dirbti ir užsidirbti. Tai lemtų, kad joms reikėtų vis mažiau valstybės paramos.

„SADM daugiau teikia pagalbą, kai jau yra problema. Mes negalime šeimos matyti tik kaip problemų šaltinio. Vienas iš svarbiausių dalykų yra prevencija įvairiose srityse. Geresnės darbo, verslo sąlygos, kad šeima galėtų užsidirbti ir jai reikėtų mažiau paramos. Šito nesugebama matyti“, – kalbėjo J. Ramonienė.

Be to, pašnekovė kalbėjo, kad atsakomybės neturėtų kratytis ir savivaldybės. Anot jos, šiuo metu savivaldybės nemato savo gyventojų: „Dažnai kalbame, ką padaryti, kad savivaldybės pamatytų, kad šeimos yra jų, kad tai tos savivaldybės žmonės, ir kad savivaldybės kuo daugiau rūpintųsi savo žmonėmis, nes daug problemų gali išspręsti vietoje.“

20180218

Įkelk naujieną

Nuotraukos
Nuotraukos
Kelkite nuotraukas tiesiai iš kompiuterio arba spauskite pridėti nuotrauką/as
Nuorodos į audiovizualinę informaciją
Autorius