Lietuvoje

2019.05.29 17:21

Lituanistinės mokyklos Lemonte direktorė: išeivijos vaikams paprasčiau kalbėti angliškai

Edvardas Kubilius, Rūta Kupetytė, LRT RADIJO laida „10-12”, LRT.lt2019.05.29 17:21

Lituanistinėse mokyklose vaikai gilina Lietuvos istorijos, geografijos ir kultūros žinias, tačiau lietuvių kalbos mokymasis yra viena pagrindinių disciplinų, LRT RADIJUI sako Maironio Lituanistinės mokyklos Lemonte direktorė Goda Misiūnienė. Tačiau, pašnekovė pastebi, kad vaikų gimtosios kalbos žinios silpnėja.

– Kaip Jūs atsidūrėte Amerikoje?

 – Prieš 20 metų laimėjome žaliąją kortą ir išvykome į Viskonsiną. Giminių ar draugų Amerikoje neturėjome, tačiau mano uošvio pažįstamas gyveno Viskonsine ir pasisiūlė mus pagloboti.

Man čia visada trūko lietuvių, nes mus supantys tėvynainiai buvo tik mus priglaudusi šeima. Visada sakiau vyrui, kad turime kraustytis arčiau Čikagos, kur yra įsikūrusi didesnė lietuvių bendruomenė. Galiausiai taip ir padarėme. Čikagoje mūsų dukra ėmė lankyti lituanistinę mokyklą, į kurios veiklą aš labai įsitraukiau ir tapau šios įstaigos direktore. Negalvojau, kad tai reikalaus tiek daug darbo ir rūpesčių, tačiau tai lėmė, kad ši vieta išaugo į didelę mokyklą.

– Kaip vaikai adaptuojasi svetimoje šalyje?

– Kol dar būna maži, jie nesupranta, kur yra. Jeigu vaikai į Ameriką atvažiuoja iki penkerių metų amžiaus, jie puikiai kalba lietuviškai, nes gimtąja kalba paprastai kalbama namuose. Tačiau tik pradėjus eiti į mokyklą, kurioje vartojama anglų kalba, net mažiau nei per pusmetį viskas apsiverčia aukštyn kojomis – vaikams pasidaro kur pas paprasčiau kalbėti angliškai nei lietuviškai.

– Kaip atrodo Maironio Lituanistinės mokyklos pamokos?

– Vaikus į lituanistinę mokyklą atveda jų tėvai – nė vienas vaikas to nedaro savo noru. Vėlgi, kol vaikai yra maži, visas mokymosi procesas vyksta su žaidimais ir dainomis – mokslo ten per daug nėra, todėl jiems ir patinka. 6–8 klasių moksleiviams darosi kiek nuobodžiau, bet 9–10 klasėje jie pradeda suvokti, kad ateina šių mokslų pabaiga ir vėl susidomi. Daugelis jų vėliau prašosi dirbti mokykloje. Smagu, kad jie nori pasilikti ir būti dalis mūsų bendruomenės.

Lituanistinėje mokykloje pamokos vedamos tiek penktadienį, tiek šeštadienį, nes jau nuo pat pradžių buvo daug norinčiųjų – apie 60–70 vaikų norėdavo patekti į mūsų mokyklą, tačiau nebuvo įmanoma fiziškai jų visų priimti. Dabar dėl dažniau vykstančių pamokų galėjome priimti daugiau vaikų.

– Kokių dalykų mokoma Lituanistinėje mokykloje?

– Vaikai mokosi lietuvių kalbos, istorijos, geografijos, kultūros pažinimo, tradicijų, tačiau lietuvių kalbos mokymas yra viena pagrindinių disciplinų. Mūsų tikslas nėra juos išmokyti puikiai kalbėti lietuviškai – stengiamės, kad išėję iš šios mokyklos jie dar labiau mylėtų Lietuvą ir drąsiai skelbtų esantys lietuviai.

– Ar vaikai turi laikyti egzaminus?

– Taip. Kiekvienais metais visi mokiniai turi laikyti baigiamuosius testus, o nuo septintos klasės jie laiko egzaminus, nes būtent nuo tų ketverių metų valandų skaičiaus priklauso, ar vaikas gaus reikiamą užsienio kalbos kreditą. 10 klasės abiturientai laiko istorijos, lietuvių kalbos ir literatūros, kultūros pažinimo egzaminus.

– Kiek iš viso tokių mokyklų yra Čikagoje?

– Čikagos apylinkėse yra keturios lituanistinės mokyklos: Maironio lituanistinė mokykla yra didžiausia, Čikagos lituanistinė mokykla yra įsikūrusi visai šalia Čikagos centro, Gedimino lituanistinė mokykla yra pačioje šiaurėje, ties Viskonsinu, o kiek toliau į vakarus turime Rasos lituanistinę mokyklą.

Mes vaikų į mokyklas nepaskirstome – patys tėvai nusprendžia, kur jiems patogiau leisti savo vaiką, tačiau yra tokių, kurie atveža vaikus net iš Mičigano valstijos ar Indianos ir užtrunka apie dvi valandas.

– Kodėl tėvams tai yra svarbu? Jie nori, kad jų vaikai mokėtų lietuvių kalbą?

– Tik dalis tėvų savo vaikus atveda dėl lietuvių kalbos – jiems svarbiausia, kad jų vaikas išlaikytų lietuvybę ir žinotų savo šaknis. Tėvai trokšta, kad ši lietuvybės grandinė nenutrūktų ir būtų perduodama iš kartos į kartą.

– Kaip keičiasi vaikai?

 – Pastebima tendencija, kad vaikų lietuvių kalbos žinios silpnėja. Mano manymu, taip yra dėl to, nes tėvai per mažai dirba su savo vaikais ir turi per mažai tam laiko. Mes, mokytojai, esame tik įrankis, padedantis tėvams mokyti vaiką, o visą likusį darbą turi atlikti patys tėvai.

Parengė Gabrielė Sagaitytė.