Lietuvoje

2019.05.28 05:30

Perspėja Karbauskį: „lizinginė“ politika, kai „išsinuomoji“ populiarų žmogų, nepasiteisino

Gytis Pankūnas, LRT.lt2019.05.28 05:30

Nors „valstiečiai“ žadėjo laimėti visus 2019 m. vykusius rinkimus, sėkmė jiems nenusišypsojo nė vienuose. Politologas Algis Krupavičius pastebi, kad partija patyrė fiasko dėl to, kad jiems nepasiteisino „lizinginė“ politika, kai į „valstiečių“ gretas buvo priviliotos populiarios personos.

Anot jo, po premjero Sauliaus Skvernelio užuominų apie „savo planus“ galima svarstyti ir apie „valstiečių“ skilimą. Tuo metu politologas Saulius Šiliauskas įsitikinęs, kad partijai teks susitaikyti su realybe ir transformuotis.

Dar 2018 m. balandį valdančiosios Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) lyderis R. Karbauskis tvirtino, kad 2019 m. „valstiečiai“ laimės visus trejus rinkimus – savivaldos, prezidento ir Europos Parlamento (EP). Tiesa, panašu, kad šio tikslo partijai pasiekti nepavyko: savivaldos rinkimuose LVŽS pagal iškovotų mandatų skaičių liko trečia, prezidento rinkimuose jų kandidatas premjeras S. Skvernelis nepateko antrąjį rinkimų turą. Sekmadienį vykusiuose EP rinkimuose partija, preliminariais duomenimis, iškovojo du mandatus, nusileisdama tris mandatus laimėjusiems konservatoriams.

R. Karbauskis prieš pirmąjį prezidento rinkimų turą tvirtino, kad S. Skverneliui nepatekus į antrąjį prezidento rinkimų turą ir LVŽS nelaimėjus EP rinkimį, partija išeis iš valdančiosios daugumos. S. Skvernelis savo ruožtu teigė liepos 12 d. pasitrauksiantis iš premjero pareigų. Tačiau po pirmojo prezidento rinkimų turo „valstiečių“ pozicija pasikeitė – partija nutarė nesitraukti į opoziciją. O S. Skvernelis iki šiol aiškiai neatsako, ar tikrai atsistatydins, kaip žadėjo.

Užsiminė turintis „savo planų“

S. Skvernelis, sekmadienį balsuodamas prezidento ir EP rinkimuose, žurnalistams teigė manantis, kad LVŽS turi atsinaujinti ir stiprinti partijos skyrius. Pasak jo, nuo to priklausys, ar jis ir toliau dirbs su šia politine jėga.

„Politinė partija negali būti orientuota tik į regionus, į kaimą. Miestai yra labai svarbu, miestiečiams taip pat turi būti kažkas pasiūlyta. Jei partija matys poreikį keistis, atsinaujinti, žvelgti į XXI amžiaus iššūkius, tada taip. Jei ne – tada matysime“, – sekmadienį žurnalistams sakė S. Skvernelis, paklaustas, ar sieja savo ateitį su „valstiečiais“.

„Aš turiu savo planų“, – užsiminė premjeras.

LVŽS deleguotas premjeras negailėjo kritikos „valstiečiams“. Anot jo, partija kartais priima „netikėtus sprendimus“, o partijos pirmininkas padaro „netikėtus pareiškimus“.

Vis dėlto jis žada, kad po prezidento ir EP rinkimų santykiai su „valstiečiais“ turėtų išlikti tokie patys ir dėkojo už paramą „valstiečiams“, ypač „nepartinių blokui“, prisijungusiam tik prieš 2016-ųjų Seimo rinkimus.

„Galbūt kai kas pamiršo, yra ir partinių, ir nepartinių blokas, nes rinkimus laimėjo jungtinis sąrašas. Daugelis tų žmonių yra mano bendražygiai ir bet kokiu atveju aš jiems esu dėkingas už paramą, už bendrą darbą“, – aiškino S. Skvernelis.

Kartu premjeras tvirtino, kad galimas LVŽS skilimas būtų „pati blogiausia situacija“ ir sakė kol kas matantis visas prielaidas dirbti su „valstiečiais“.

„Daug kas priklausys nuo pačios Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos, ar politinė partija padarys išvadas po visų trijų rinkimų, ar bus pokyčiai, ar norima tikrai tapti modernia, demokratiška partija, matyti, kad yra XXI amžius, kalbėti apie žmones, kurie yra jauni, gimę nepriklausomoje Lietuvoje, ir atėję į rinkimus nežino, nei kas kolūkiai buvo, nei kas buvo sovietinė santvarka ar vienas kitas kontroversiškai vertinamas politikas“, – dėstė Vyriausybės vadovas.

R. Karbauskis rezultatais nėra patenkintas

LVŽS pirmininko pavaduotojas, parlamentaras Tomas Tomilinas teigė, kad partijoje, aptariant rinkimų rezultatus, bus „rimtas pokalbis“. Tiesa, jis nesureikšmina R. Karbauskio pareiškimų, kad LVŽS laimės visus trejus 2019 m. rinkimus, mat, anot jo, to nori kiekviena partija.

„Mes turime blaiviai vertinti savo problemas ir klaidas. Drįsčiau pasakyti, ne visada tai darėme gerai ir išsamiai. 2016 metų rinkimų euforija baigsis ir mes labai blaiviai vertinsime viską, kas vyksta, nors ir sunku būtų teigti, kad mes padarėme ypač daug klaidų“, – Eltai sakė T. Tomilinas.

T. Tomilino manymu, šių metų rinkimai partijai davė daug pamokų formuojant sąrašus, kandidatus bei juos apmokant.

„Mūsų partija – labai specifinė. Esame atviri nepartiniams žmonėms. Viena vertus, turime girdėti jų nuomonę, net jiems nesant mūsų partinėse struktūrose, sugebėti su jais derinti pozicijas. Tai labai sudėtinga. Dėl to Vakaruose nėra tokių partijų, kurios įtraukia nepartinius, bet manau, kad padarę išvadas, išmokę pamokas, mes galėsime sustiprinti savo partiją“, – kalbėjo parlamentaras.

Pats R. Karbauskis po EP ir prezidento rinkimų antrojo turo kalbus nebuvo.

„Kaip čia gerai ir vertinsi.... Mes iš tikrųjų turėsime rinktis ir svarstyti, ką daryti, nes rezultatas nėra toks, kuris tenkintų. O kokie žingsniai bus – spręsime“, – žurnalistams pirmadienio naktį partijos štabe sakė R. Karbauskis.

„Kiekvienas partijos vadovas nori laimėti rinkimus. Jei nepasisekė, reiškia, suklydome“, – pridūrė „valstiečių“ vadovas.

Dar anksčiau R. Karbauskis, paklaustas apie „valstiečių“ frakcijos skilimą, pažymėjo, kad tai priklausys nuo frakcijos narių ambicijų.

„Tų, kurie galvoja ne apie save, o apie valstybę, tai tikriausiai ne (neskils – LRT.lt). Bet jei kiekvienas pradės skaičiuoti, jei vertins, kad Seimo rinkimų rezultatas nebus toks sklandus, kaip praėjusių Seimo rinkimų, tai viskas gali baigtis tuo, kad žmonės pradės abejoti“, – žurnalistams sakė R. Karbauskis.

Žinomi žmonės nepadėjo

LRT.lt kalbintas Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorius, politologas A. Krupavičius tvirtino, kad LVŽS pasirodymas EP rinkimuose parodė, kad partijos populiarumas blėsta.

„Jeigu žiūrėtume į LVŽS gautus balsus prezidento rinkimuose, tai gauti beveik 280 tūkstančių, o dabar gauti apie 175 tūkstančiai balsų, taigi turime apie minus 120 tūkstančių balsų. Tai yra daug. Seimo rinkimuose jų laukia labai rimti iššūkiai“, – aiškino A. Krupavičius.

Politologas, kalbėdamas apie LVŽS pasirodymą tiek 2016 m. Seimo, tiek ir 2019 m. savivaldos, prezidento, EP rinkimuose, pažymėjo, kad „valstiečiai“ nebuvo apdairūs, pasirinkdami, A. Krupavičiaus teigimu, „lizinginę“ politiką.

„Jų taktika nepasiteisino, tai yra ta lizinginė politika, kai „išsinuomoji“ kokį nors populiarų asmenį, ar tai būtų S. Skvernelis, ar Š. Marčiulionis. Šie žmonės yra svetimi partijos atžvilgiu. „Valstiečiai“ iškovojo du mandatus Europos Parlamento rinkimuose. Vienas jų atitenka B. Ropei, o kitas – „išnuomotam“ kandidatui, kuris gali pasukti tuo keliu, kuriuo norės pasukti. Juolab, kad Š. Marčiulionis Europos Parlamento darbui yra visiškai nepasiruošęs. Partijos įvaizdį jis gadina ir gadins“, – pasakojo VDU profesorius.

A. Krupavičiaus, vertindamas mįslingas S. Skvernelio užuominas apie „savo planus“, teigė, kad šis politikas visada buvo neprognozuojamas. Pašnekovas siūlė neatmesti galimybės, kad S. Skvernelis, nepaisant to, kad deklaruoja dėkingumą LVŽS, gali su dalimi „valstiečių“ atstovų atsiskirti nuo R. Karbauskio galbūt kurti naują politinę jėgą.

„Yra planai, apipinti gandais apie didesnį jo vaidmenį „valstiečių“ partijoje. Svarstomas kitas scenarijus – kad S. Skvernelis gali mažų mažiausiai padalinti „valstiečių“ frakciją ir svarstyti apie partijos kūrimą“, – tikino A. Krupavičius.

Kad ir kaip bebūtų, anot politologo, jau artimiausiu metu LVŽS laukia itin daug iššūkių.

„Šiandien „valstiečiai“ braška per visas siūles ir jų laukia labai daug iššūkių. Vienas iššūkis yra susijęs su tuo, kaip jie, būdami valdančiojoje mažumoje, toliau išlaikys Vyriausybę, kas bus ministras pirmininkas – ar bus toliau teikiamas S. Skvernelis, kaip bus reformuojamas ministrų kabinetas, kokios partijos tą mažumos Vyriausybę įgaliojimų patvirtinimo metu paremia. Paveikslas yra tapęs su daugeliu nežinomųjų. Jeigu turėtume aiškią valdančiąją daugumą, Vyriausybę, kuri atskaitinga tai valdančiajai daugumai, tai viskas būtų paprasčiau“, – svarstė pašnekovas.

LVŽS teks susitaikyti su realybe

Klaipėdos universiteto docentas, politologas S. Šiliauskas nesutiko su politologo A. Krupavičiaus mintimis apie galimą LVŽS skilimą po trejų nelaimėtų rinkimų. Anot jo, pats S. Skvernelis, panašu, nėra pasiryžęs skaldyti „valstiečių“.

„Be to, žinome, kuo vis tai baigiasi tiems, kurie atskyla nuo pagrindinės partijos. Nauja politinė jėga nieko nelaimi. Naujausias pavyzdys – dabartinė Socialdemokratų darbo partija ir jų rezultatai Europos Parlamento rinkimuose (partija nelaimėjo nė vieno mandato – LRT.lt)“, – LRT.lt kalbėjo S. Šiliauskas.

Politologas, paklaustas, ar S. Skvernelis galėtų įsilieti į LVŽS gretas ir tapti jos nauju lyderiu, tvirtino, kad tokio scenarijaus nereikėtų atmesti. Tačiau, S. Šiliausko manymu, LVŽS nėra pakankamai subrendusi partija, kad joje kiltų drąsios iniciatyvos keisti „valstiečių“ lyderį R. Karbauskį.

„Tai yra partija, kurioje sprendimai priiminėjami kol kas labai neaiškiai ir miglotai. Lyg visa „valstiečių“ frakcija vieningai pritarė tai nuomonei, kad partija eis į opoziciją, bet staiga vėliau jau jie neina į opoziciją. Taigi jie nėra organizacine ir kitokia prasme priklausomi nuo partijos struktūros, kad galėtų išdrįsti panorėti keisti savo lyderį. Klausimas, ir kiek pats partijos lyderis yra pasiryžęs keisti tą partiją“, – kalbėjo pašnekovas.

„Jeigu tai būtų tikrai normali, civilizuota, turinti nuoseklią vidinę demokratinę struktūrą partija, tai joje automatiškai po rinkimų iškiltų klausimas dėl partijos, štabo vadovo atsakomybės. O pas „valstiečius“ yra kitaip. Santykis tarp partijos lyderio ir frakcijos, ir partijos narių yra kitoks. Galbūt jiems pavyks transformuotis į normalią demokratinę partiją, o ne į lyderio autoritetu grįstą partiją. Kol tokios transformacijos nėra, maištas tokioje partijoje nėra įmanomas“, – tęsė politologas.

S. Šiliausko teigimu, šiuo metu LVŽS tiesiog teks pasimokyti iš trejų pralaimėtų rinkimų, priimti tam tikras išvadas. Anot politologo, net jei partijoje ir kils pokyčių iniciatyvos, jos nublanks prieš poreikį susitelkti.

„Manau, kad „valstiečių“ partijoje vyksta susitaikymas su realybe, nusileidimas ant žemės. Viltys savo rankose turėti visą valdžios piramidę – Vyriausybę, prezidentūrą, Seimą – neišsipildys. [...] Manau, kad dėl tų vilčių mes ir matėme tuos desperatiškus „valstiečių“ lyderio veiksmus. O dabar jie veikiausiai supras, kad dabartinė situacija nėra pats blogiausias variantas: prezidentu išrinktas G. Nausėda, už kurio nestovi konservatoriška jėga, nėra priešpriešos tarp prezidentūros ir valdančiosios daugumos“, – kalbėjo S. Šiliauskas.