Lietuvoje

2019.05.27 18:11

Nausėdos euforija ilgai netruks: apžvalgininkai jam piešia nelengvą kelią

Ronaldas Galinis, LRT.lt2019.05.27 18:11

Be jokios atramos parlamente, tačiau su tvirtu pasitikėjimo mandatu iš Lietuvos piliečių – tokia bus naujojo Lietuvos prezidento Gitano Nausėdos kadencijos pradžia. Tai, tikėtina, apsunkins jo užsibrėžtų tikslų įgyvendinimą, mat šie yra daugiausiai orientuoti į vidaus, o ne užsienio politiką, pastebi politologai.

Save išsikėlęs kandidatas surinko 65,86 proc. balsų ir dvigubai pralenkė Ingridą Šimonytę, už kurią balsavo 32,86 proc. rinkėjų.

Iki šiol neįvardijęs, kas būtų jo prezidentinės komandos dalimi, po triumfo nakties G. Nausėda galės kalbėti laisviau. BNS vyriausiasis redaktorius Vaidotas Beniušis atkreipia dėmėsį ir į Seimą, kuriame, artėjant kitų metų rinkimams, įtampos veikiausiai ir toliau augs.

„Bus labai daug neaiškumų, valdančioji koalicija yra be galo trapi. Įtampos valstiečių gretose, valstiečių vadovybėje turbūt netrukus pasieks aukščiausią tašką. Neturint atramos įgyvendinti programą, kurioje daugiausiai kalbėta apie ekonominius dalykus, socialinės atskirties mažinimą, bus gana sudėtinga“, – LRT radijo laidoje „Aktualijų studija“ pirmadienį kalbėjo V. Beniušis.

LRT.lt kalbintas VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto docentas Kęstutis Girnius taip pat atkreipė dėmesį į šiuos iššūkius, jo manymu, artimiausioje ateityje G. Nausėdai bus lengviau palikti pėdsaką užsienio politikoje.

„Būtų svarbu Nausėdai, kad Vyriausybė būtų stabili iki artėjančių rinkimų ir naujoji tai bus ar senoji Vyriausybė, kad ji elgtųsi santūriai ir nemėgintų stiprinti savo pozicijų labai dosniai dalydama pinigus. Kad nebūtų taip, kaip 2008 metais, kai išeinantys socdemai visiškai nepaisė biudžeto apribojimų“, – sakė K. Girnius.

„Gitanas Nausėda turi realistiškai įvertinti padėtį – didesni pokyčiai iki Seimo rinkimų nemanau, kad yra įmanomi. Reikėtų tam rimtų žingsnių regionų politikoje ir kitose srityse, bet dabar – ne laikas. (...) Ką jis turėtų daryti, tai kreipti dėmesį į užsienio politikos iššūkius, mėginti nustatyti šiokius tokius rėmus – kiek prezidentės Dalios Grybauskaitės politiką jis tęs, kiek keis“, – pridūrė pašnekovas.

Konservatoriai tapo inkaru

Kaip ir sociologinės apklausos iki pirmojo rinkimų turo, taip ir prognozės prieš antrąjį buvo tikslios pranašaujant nugalėtojus. Kad I. Šimonytės pralaimėjimas nebuvo netikėtas, akcentuoja ir LRT.lt kalbintas VU TSPMI profesorius Tomas Janeliūnas, pridurdamas, jog visgi kiek nustebinti galėjo didelis atotrūkis.

„Nausėda sutraukė rinkėjus, kurie balsavo už kitus kandidatus. Sociologai jau aiškino, kad jis yra tas antrasis pasirinkimas bene geriausias visiems nuo kairės iki dešinės, o Ingrida Šimonytė negalėjo pritraukti papildomų balsų, nes buvo per daug siejama su konservatoriais. Tarp pirmojo ir antrojo turo tas dar labiau išryškėjo, nes jeigu iki tol jie buvo vertinami gana apylygiai, tai tiek valstiečių gana agresyvus priminimas, kad tai yra konservatorių kandidatė būtent, matyt, dalį rinkėjų privertė galvoti, kad iš šių dviejų kandidatų geriau rinktis nepartinį, kuris teoriškai galėtų atstovauti platesnę dalį rinkėjų“, – sakė pašnekovas.

Kalbėdami apie konservatorių vaidmenį greta I. Šimonytės V. Beniušis pažymėjo finansinę partijos paramą, perduotą kandidatei po pirmojo rinkimų turo, o VU TSPMI profesorė Ainė Ramonaitė užsiminė apie ilgaamžį ir poliarizuojantį konservatorių efektą.

„Tam yra gilios istorinės priežastys ir faktiškai tai yra vienintelis stabilus dalykas Lietuvos politikoje – kad vieni yra už, kiti prieš konservatorius. Ir įdomu, kad tai net iš kartos į kartą persiduoda, pavyzdžiui, jauni žmonės nežino net kodėl, tik tai, kad jų tėvai ir seneliai dėl kažkokių priežasčių nekenčia šitos partijos ir patys persiima ta neapykanta dar ankstyvosios socializacijos metu“, – sakė A. Ramonaitė.

Naujasis prezidentas pradės eiti pareigas po inauguracijos liepos 12-ąją. Dar šiandien G. Nausėda susitiks su šias pareigas einančia Dalia Grybauskaite.