Lietuvoje

2019.05.26 17:36

Seime stringa maisto atsargų kaupimo pertvarka

Sniegė Balčiūnaitė, BNS2019.05.26 17:36

Seime stringa maisto atsargų, skirtų karo ar kitiems ypatingiems atvejams, kaupimo pertvarka. 

Pataisas, kuriomis siūloma jas užtikrinti nekaupiant iš anksto, apsvarstęs Biudžeto ir finansų komitetas nutarė problemą aptarti kartu su Ekonomikos ir Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetais. Jas toliau svarstyti žadama birželį. 

Komitetas šią savaitę aiškinosi, kokiomis proporcijomis rezervas būtų kaupiamas, kokia atsakomybė numatyta tiekėjams, jeigu jie nevykdys įsipareigojimų.  

„Mūsų interesas yra ne baudą išrašyti, ne pinigų gauti, bet turėti daiktą – toks rezervo principas“, – komiteto posėdyje kalbėjo konservatorius Mykolas Majauskas.  

Ekonomikos ir inovacijų ministerijos Veiklos organizavimo skyriaus vedėjo Vaidoto Linkaus teigimu, nuo tokios situacijos apsisaugoti leistų saugikliai. 

„Išvengiant šitos rizikos planuojama sudaryti pirkimo sutartis dėl tų pačių produktų su keliais tiekėjais, nes jeigu vienas tiekėjas nepateiktų, tada būtų kreipiamasi į kitą. Sankcijos gresia patekti į nepatikimų tiekėjų sąrašą“, – teigė jis.    

Žemės ūkio ministerijos Strateginių pokyčių valdymo grupės vadovės Virginijos Žoštautienės teigimu, sutartys būtų sudaromos ne su vienu tiekėju, o su skirtinguose šalies regionuose esančiais tiekėjais.    

„Išvengiant tam tikrų situacijų dėl Vilniaus evakuacijos rinksimės produktus ir preliminarias sutartis ir kitoje Lietuvos dalyje, iš kurios būtų galima daryti pirkimą“, – teigė ji. 

Pasak V. Žoštautienės, dabar kaupiamos tik grūdų ir druskos atsargos. 

„Rezervas nėra pakankamas“, – pridūrė V. Linkus.   

V. Žoštautienės teigimu, kaupti rezervą nėra pigu.  

„(Norint) normaliai užpirkti aštuonių produktų rezervą, kuris reikalingas savaitei, reikia pradžiai minimum 20 mln. eurų ir kasmet po 7 mln. eurų atnaujinimui, nes produktai genda, vidutiniškai kas pustrečių metų reikia palaipsniui daryti atnaujinimą“, – aiškino ji.  

Pasak V. Žoštautienės, dabar žemės ūkio produkcija gali būti laikoma vienintelių „Jonavos grūdų“ sandėliuose.   

Komiteto pirmininkas „valstietis“ Stasys Jakeliūnas teigė, kad į atsargų rezervo kaupimą reikia „pasižiūrėti rimčiau“.   

„Jeigu rimtai žiūrėti į tas grėsmes, 20 mln. eurų nėra tie pinigai, kurių nesurastume“, – teigė jis.   

Vėliau jis BNS teigė, kad iš Ekonomikos ir inovacijų ministerijos laukiama skaičiavimų, kiek valstybei kainuotų rezervo kaupimas be sutarčių su prekybininkais ir kitais produktų tiekėjais, kiek – į procesą įtraukiant ir juos. 

Jeigu Seimas pritartų, pasak V. Linkaus, Lietuvoje būtų taikomas toks pats maisto atsargų  kaupimo modelis, kaip Estijoje, Kroatijoje ir Čekijoje. 

Vyriausybė žadėjo dar pernai pertvarkyti šį rezervą pagal šiuolaikinius standartus: vietoj konkrečių maisto produktų kaupimo, kaip yra dabar, dalį atsargų kaupti sutariant su prekybininkais dėl jų tiekimo, jeigu iškiltų būtinybė.  

Valstybės rezervo įstatymo pataisos numato, kad tokiu atveju atsargos nebūtų nuolat saugomos ir kad dalis atsargų būtų valstybės lėšomis įsigytos. 

Pagal Valstybės rezervo įstatymą atsargų duomenys yra įslaptinta informacija.

Populiariausi