Lietuvoje

2019.05.26 07:00

Rinkimų apylinkės užsidarė: savo valią išreiškė daugiau kaip pusė rinkėjų Pradėtas ikiteisminis tyrimas

LRT.lt, LRT RADIJAS, Vytautas Budzinauskas, Vaidotas Beniušis, BNS2019.05.26 07:00

Sekmadienį vyko balsavimas prezidento rinkimų antrajame ture ir Europos Parlamento rinkimuose. Balsuoti apylinkėse rinkėjai galėjo nuo 7 val. ryto iki 20 val. vakaro. Iki 20 val. savo balsus atidavė jau daugiau 50 proc. rinkimo teisę turinčių žmonių.

Prezidento rinkimų antrajame ture dalyvavo 53,43 proc. rinkėjų, pranešė Vyriausioji rinkimų komisija (VRK).

Rinkėjų aktyvumas buvo mažesnis nei pirmajame ture prieš dvi savaites, bet didesnis nei 2014 metais per prezidento rinkimų antrą turą. 

Pirmajame ture galutinis aktyvumas buvo 57 proc., 2014 metais prezidento ir Europos Parlamento rinkimuose dalyvavo 47 proc. rinkėjų.

„Išaugęs rinkėjų susidomėjimas prezidento rinkimais išaugino ir rinkėjų susidomėjimą Europos Parlamento rinkimuose. Galima konstatuoti, kad tikrai rinkėjų aktyvumas Europos Parlamento rinkimuose yra per 50 proc., ir, matyt, galime pretenduoti į rekordą visoje Europos Sąjungoje“, – sakė Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkė Laura Matjošaitytė.

2009 metais, kai per Europos Parlamento rinkimus nebuvo renkamas prezidentas, rinkėjų aktyvumas buvo mažiau kaip 21 proc.

VRK vadovė atkreipė dėmesį, kad Europos Parlamento rinkimų rezultatai bus skelbiami po vidurnakčio.

„Kadangi paskutiniai Europoje baigia balsuoti italai, tai bus 24 val. Lietuvos laiku, atitinkamai po 24 val. skelbsime rinkimų rezultatus EP rinkimuose“, – sakė ji.

Politologai: aktyvumas antrajame ture buvo gana įprastas

Aktyvumas antrajame prezidento rinkimų ture buvo gana įprastas, todėl sudėtinga kalbėti apie ženklią naudą vienam ar kitam rinkimuose besivaržančiam kandidatui, sako politologai.

„Nelabai galime pasakyti, kam jis būtų naudingesnis. Kadangi jis žemesnis tik faktiškai trimis procentiniais punktais negu pirmame ture, manau, esminės įtakos rezultatams jis nepadarys“, – BNS sakė Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto politologė Ainė Ramonaitė.

Prezidento rinkimų antrajame ture dalyvavo 53,43 proc. rinkėjų. Pirmajame ture aktyvumas siekė 57 proc.

Pasak A. Ramonaitės, panašus procentas rinkėjų „nubyrėjo“ visuose miestuose, todėl negalima daryti išvados, kieno rinkėjai nusprendė nebalsuoti.

„Nėra didelis skirtumas, palyginus aktyvumą tarp pirmojo ir antrojo turo ir, matyt, neatėjo tie, kurie jau labai tvirtai buvo apsisprendę balsuoti už tuos kandidatus iš tų likusių septynių ir nebuvo alternatyva nei I. Šimonytė, nei G. Nausėda“, – svarstė Karo akademijos politologė Jūratė Novagrockienė.

VDU Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto docentas Gintaras Šumskas pastebėjo, kad aktyvumas buvo „mums labai įprastas ir, kaip antram turui, visai neblogas“.

Pasak G. Šumsko, manant, kad į rinkimus atėjo panašus elektoratas kaip ir pirmajame ture, geresnes pozicijas turi G. Nausėda, nes jį apklausose daugiau žmonių įvardijo kaip antrąjį pasirinkimą, jeigu į antrąjį turą nepatektų jų kandidatas.

„Jeigu mes darysime prielaidą, kad atėjo daugmaž tie patys ir į pirmąjį, ir į antrąjį turą, panašu, kad palankiau balsai persiskirstys G. Nausėdos naudai“, – sakė jis.

Kalbėdamas apie Europos Parlamento rinkimus, G. Šumskas pastebėjo, jog gana aukštas aktyvumas Šalčininkų, Širvintų ir Vilniaus rajonų savivaldybėse yra palankus Lietuvos lenkų rinkimų akcijai – krikščioniškų šeimų sąjungai.

„Panašu, kad Šalčininkai, Vilniaus rajonas, Širvintos labai drausmingai atėjo. Panašu, kad jie labai gerai mobilizavosi ir turės tą vietą“, – sakė jis.

J. Novagrockienė spėjo, jog Europos Parlamento rinkimuose žmonės labiau linko palaikyti tradicines partijas ir nepasiduos euroskepticizmui.

Pasak A. Ramonaitės, šie Europos Parlamento rinkimai bus labai geras ženklas partijoms, ko tikėtis Seimo rinkimuose.

„Vienas dalykas yra aiškus, kad pagal šių metų Europos Parlamento rinkimus pakankamai gerai galėsime spėti ir ateinančių Seimo rinkimų nuotaikas. Kadangi aktyvumas daugiau–mažiau panašus kaip ir Seimo rinkimuose, matysime išankstinį paveikslą“, – sakė ji.

Naudojami Vyriausiosios rinkimų komisijos žemėlapių portale vrk.maps.arcgis.com publikuojami žemėlapiai

Pradėtas vienas ikiteisminis tyrimas dėl rinkimų tvarkos pažeidimo – policija

Policija praėjo vieną ikiteisminį tyrimą dėl rinkimų tvarkos pažeidimo prezidento ir Europos Parlamento rinkimuose, pranešė policijos generalinio komisaro pavaduotojas.

Edvardas Šileris sekmadienį per spaudos konferenciją Vyriausiojoje rinkimų komisijoje (VRK) sakė, kad tyrimas susijęs su klastojimu, tačiau tvirtino negalįs atskleisti daugiau informacijos.

„Atliekamas patikrinimas. Manau, kad jau rytoj tą atsakymą turėsime“, – sakė jis.

E. Šileris tvirtino, kad sekmadienį policija sulaukė 13 pranešimų dėl galimų rinkimų tvarkos pažeidimų. Dauguma pranešimų, anot jo, buvo menkaverčiai.

Į Specialiųjų tyrimų tarnybą paskambino neblaivus pilietis ir pranešė apie galimą pasikėsinimą į naujai išrinktą prezidentą. Jam nustatytas 2,96 promilės girtumas.

VRK pirmininkė Laura Matjošaitytė per spaudos konferenciją teigė, kad komisija iš viso sulaukė maždaug 60 pranešimų apie galimus pažeidimus.

„VRK daugiau informacijos gavo dėl galimos agitacijos socialiniuose tinkluose. Pasidalinta pranešimais, turinčiais agitacinio turinio elementų, buvo ir nuotraukų su biuleteniais, rodoma žyma, už ką asmuo balsavo, dalijamasi iš vienos iš svetainių taip pat turinčių agitacinio turinio elementų. Nemažai susidomėjimo sulaukė ir portaluose skelbiama informacija apie kandidatus“, – vardijo ji.

„Kiek įdomesnis buvo pranešimas, jog restoranai, kavinės siūlė įvairias nuolaidas už VRK lipduką“, – pridūrė VRK vadovė.

VRK taip pat gavo rinkėjo pranešimą, kad jis nedalyvavo rinkimuose, nors pažymėta, kad dalyvavo.

Sekmadienį Lietuvoje vyko prezidento rinkimų antrasis turas ir rinkimai į Europos Parlamentą.

Mažesnis aktyvumas

Prezidento rinkimų antrajame rate lietuviai sekmadienio rytą balsuoja šiek tiek pasyviau nei pirmajame ture prieš dvi savaites.

Rinkimų komisijos didžiausio rinkėjų aktyvumo tikėjosi tarp 10 ir 17 valandos. Balsavimas tęsis iki 20 valandos.

„Rinkimai iš tiesų vyksta sklandžiai, ramiai, rinkėjai eina balsuoti, kol kas eilių nefiksuojame. Pranešimus iš rinkėjų apie galimus įstatymų pažeidimus mes taip pat gauname. Daugiausia jie yra susiję su agitacija socialiniuose tinkluose, publikacijomis įvairiuose portaluose apie kandidatus. Tai, matyt, panaši tendencija buvo ir pirmojo turo metu“, – spaudos konferencijoje kalbėjo L. Matjošaitytė. 

Pasak jos, policijos pateikta informacija rodo, kad pradėtų ikiteisminių tyrimų nėra. 

„Kalbant apie gautus pranešimus iš policijos pareigūnų, taip pat gavome informaciją, jog šiandien (...) buvo gauta keletas pranešimų, tai susiję su rinkimų agitacija. Kol kas, kaip informavo, apie ikiteisminius tyrimus duomenų nėra. Viskas vyksta ramiai, bent jau iš Policijos departamento pusės kiek turime informacijos“, – kalbėjo VRK pirmininkė. 

Jos teigimu, kai kurie verslininkai buvo nusprendę pasinaudoti rinkimais ir žadėjo nuolaidas, tačiau buvo įspėti. 

„Įdomesnis momentas yra, jog socialiniuose tinkluose kai kurie paslaugų teikėjai dalijasi informacija, jog rinkėjai, atvykę su Vyriausiosios rinkimų komisijos atspausdintu lipduku galėtų tikėtis tam tikrų nuolaidų. Vėlgi, buvo susisiekta su paslaugų teikėjais ir jie tokių atvejų nebevykdys“, – sakė L. Matjošaitytė.  

VRK pirmininkė pažymėjo, kad rinkėjų aktyvumas šiemet atrodo kiek didesnis nei prezidento rinkimuose prieš 5 metus, tačiau šiemet antrajame ture rinkėjai balsuoja kiek vangiau nei pirmajame. 

„2014 metais 14 val. rinkėjų aktyvumas buvo 23,41 proc., o šiais metais aktyvumas yra 23,99 proc. Galima konstatuoti, kad šiais metais antrajame ture, palyginti su 2014 metais, rinkėjų aktyvumas yra šiek tiek didesnis. Tačiau, jeigu palygintume rinkėjų aktyvumą su šių metų pirmuoju turu, matome, kad jis kiek mažesnis (...) skaičiuojant be rinkėjų, balsuojančių užsienyje“, – sakė VRK pirmininkė. 

„Per septynias dienas patvirtinsime galutinius rinkimų rezultatus po rinkimų. Tą planuojame daryti birželio 2 dieną, sekmadienį“, – spaudos konferencijoje teigė L. Matjošaitytė. 

Užsidarius apylinkėms, pirmiausia bus suskaičiuoti prezidento rinkimų balsai, vėliau bus skaičiuojami Europos Parlamento biuleteniai.

„Pirmieji balsuoti dažniausiai ateina vyresni žmonės, popiet pradeda rinktis jaunesni rinkėjai. Pats pikas būna prieš mišias bažnyčioje ir po jų, nuo dešimtos iki penktos popiet būna daugiausia žmonių“, – BNS sekmadienį sakė Saltoniškių komisijos Vilniuje pirmininkė Julija Čeglytė. 

„Pasibaigus balsavimui ir išpylus balsus iš balsadėžės, pirmiausia bus atrenkami prezidento rinkimų biuleteniai. Suskaičiavus, jie bus suvedami į sistemą, paskui vyks Europos Parlamento rinkimų skaičiavimas“, – pridūrė ji.

Pažeidimų nenustatyta

Pezidento rinkimų antrasis turas ir Europos Parlamento rinkimai sekmadienį vyksta sklandžiai, rimtų pažeidimų kol kas neužfiksuota, pranešė pareigūnai. 

Vyriausioji rinkimų komisija teigia tikrinanti kelis skundus, kad žiniasklaidoje skelbiama informacija turi agitacinio turinio elementų. 

„Vyriausioji rinkimų komisija gavo keletą pranešimų apie galimus agitacijos tvarkos pažeidimus, nurodom, jog šiandieną kai kuriuose portaluose skelbiama informacija, pranešimai, turintys agitacinio turinio elementų. Mes tą informaciją tikriname“, – sekmadienį spaudos konferencijoje pranešė komisijos pirmininkė Laura Matjošaitytė. 

Policijos atstovas R. Matonis BNS sekmadienį ryte sakė, kad per išankstinį balsavimą antrame ture sulaukta aštuonių pranešimų apie galimus pažeidimus, bet ikiteisminių tyrimų nėra pradėta. 

„Situacija rami, viskas vyksta sklandžiai, kažkokių ypatingų įvykių nėra. Esame gavę aštuonis pranešimus nuo išankstinio balsavimo pradžios, didžioji dalis jų yra dėl neleistinos agitacijos. Ikiteisminių tyrimų kol kas nėra pradėta“, – BNS sakė R. Matonis. 

Pasak jo, šie rinkimai vyksta sklandžiau nei kovą surengti savivaldybių tarybų ir merų rinkimai. 

„Lyginant su pirmuoju (prezidento rinkimų turu) turbūt panašiai, irgi vyko viskas labai sklandžiai, iš esmės kažkokių rimtų labai pažeidimų nebuvo nustatyta. O jeigu lyginant su prieš tai vykusiais rinkimais (2019 metų savivaldos rinkimais), tai aišku jie buvo žymiai intensyvesni“, – sakė R. Matonis. 

Kandidatė į EP R. Juknevičienė buvo įrašyta rinkimų stebėtoja

Į Europos Parlamento (EP) rinkimus kandidatuojanti konservatorių atstovė Rasa Juknevičienė buvo įrašyta į rinkimų stebėtojų sąrašus Panevėžio mieste, bet sekmadienį išbraukta. Tiek politikė, tiek ir VRK sako, kad įvyko klaida.

R. Juknevičienė BNS patikino, kad apie incidentą sužinojo iš žiniasklaidos. Politikės duomenimis, partijos sekretoriatas nusiuntė senus kovo mėnesio savivaldos rinkimų stebėtojų sąrašo duomenis, todėl ir kilo nesusipratimas. 

„Kaip išsiaiškinau, galėjo būti „copy-paste“ padaryta (...) Savivaldybių rinkimuose Panevėžyje buvo atvykę stebėti mūsų bičiuliai iš Norvegijos. Kadangi juos vedžiojau po apylinkes papasakodama, išversdama (...), tai turbūt dėl to taip atsitiko, kad mūsų sekretoriatas nusiuntė visus stebėtojų sąrašus pakartotinai kitiems rinkimams ir viskas. Aš taip galvoju“, – BNS sakė R. Juknevičienė. 

„Kaime esu savo (...) Kažkoks absurdas išėjo. Net nežinojau tokių dalykų, net pažymėjimo jokio neturiu“, – paaiškino R. Juknevičienė, paklausta, ar sekmadienį dalyvavo kokioje nors faktinėje rinkimų stebėjimo veikloje.  

Panevėžio miesto savivaldybės rinkimų komisijos pirmininkė Zina Stripeikienė teigė, kad „techninė“ klaida pašalinta. 

„Mes anuliavome jos (R. Juknevičienės – BNS) stebėtojo pažymėjimą. (...) Mes nebuvome jai net pažymėjimo išdavę. Čia techninė klaidelė“, – BNS sakė Z. Stripeikienė. 

Kiek anksčiau sekmadienį VRK patvirtino BNS, kad nei pagal Lietuvos, nei pagal EP teisės aktus kandidatas negali tuo pat metu būti ir rinkimų stebėtojas. 

Balsuoti galima visose savivaldybėse

VRK pirmininkė Laura Matjošaitytė primena, kad norint atiduoti balsą prezidento ir Europos parlamento rinkimuose, galima atvykti į bet kurią balsavimo apylinkę, o su savimi pakanka turėti tik tapatybę patvirtinantį dokumentą, kuriame būtų nuotrauka ir asmens kodas.

„Jei atsitiko taip, kad pasibaigė, pavyzdžiui, paso galiojimo laikas ir žmonės nežino, ar bus galima su juo balsuoti, tai tikrai taip – bus leista balsuoti“, – LRT RADIJUI sakė L. Matjošaitytė.

Ji patvirtino, kad asmenys, išvykę gyventi į užsienio šalis ir deklaravę išvykimą, taip pat šiandien gali balsuoti bet kurioje rinkimų apylinkėje Lietuvoje.

Žmonės, deklaravę savo gyvenamąją vietą prie savivaldybės, sekmadienį taip pat gali balsuoti bet kurioje apylinkėje.

LRT.lt taip pat primena, kad šeštadienio naktį įsigaliojo agitacijos draudimas prezidento rinkimų antrajame ture ir rinkimuose į Europos Parlamentą. Draudimas tęsis iki 20 val. sekmadienį.

Taip pat skaitykite: „Baltosios pirštinės“: socialiniuose tinkluose nėra paisoma agitacijos draudimo

Rinkimų agitacija nelaikoma informacija apie vykstančius rinkimus, jų svarbą valstybės gyvenimui, atvykusių balsuoti rinkėjų skaičių, kvietimas atvykti balsuoti ar kita informacija, kuria neraginama nedalyvauti rinkimuose, balsuoti už arba prieš.

Rinkimų agitacijos draudimo pažeidimas šiuo laikotarpiu asmenims užtraukia baudą nuo 140 iki 300 eurų, komisijų nariams, stebėtojams – nuo 300 iki 1150 eurų. Bauda žiniasklaidai už neleistiną agitaciją draudimo laikotarpiu užtraukia baudą nuo 2700 iki 6 tūkst. eurų.

Nuo 20 val. per LRT TELEVIZIJĄ, LRT RADIJĄ ir naujienų portale LRT.lt kviečiame stebėti specialią rinkimų laidą iš Daukanto aikštės Vilniuje.

Paieškos rezultatai

20180218

Įkelk naujieną

Nuotraukos
Nuotraukos
Kelkite nuotraukas tiesiai iš kompiuterio arba spauskite pridėti nuotrauką/as
Nuorodos į audiovizualinę informaciją
Autorius