Lietuvoje

2019.05.24 18:04

Išanalizavo rinkėjus: už ką balsuotų savo antruoju pasirinkimu?

LRT.lt2019.05.24 18:04

Prieš rinkimus kiekvienas renkamas politikas rinkėjus bando paveikti, tam skiriamos pompastiškos rinkimų kampanijos, kelionės pas rinkėjus, išdailinami kandidatų portretai, išleidžiami milijonai. Tikrasis kandidatų į prezidentus rinkėjo portretas geriausiai atsiskleidžia dar prieš prasidedant rinkimų maratonui.

Vilniaus politikos analizės instituto „ Rinkėjų portretas“ sudarytas remiantis Vilniaus politikos analizės instituto užsakymu „Baltijos tyrimų“ 2019 vasario mėnesį atlikta apklausa, kai rinkėjų pasirinkimų dar nebuvo paveikusios rinkiminės kandidatų į prezidentus kampanijos.

Rinkėjų požiūris į demokratiją

Demokratija Lietuvoje patenkintų daugiau tarp Ingridos Šimonytės rinkėjų (58 proc.) nei Gitano Nausėdos (50 proc.), todėl daugiau protesto balsų būtų gavęs G. Nausėda, jei būtų kalbėjęs apie demokratijos problemas, tačiau daug kalbos apie tai nebuvo.

Rinkėjų požiūriai į valdžią ir įstatymus

Už I. Šimonytę pasisakė daugiau rinkėjų, manančių, kad Lietuvoje turi būti griežtesni įstatymai, taigi, „griežtos rankos“ šalininkai. Tai galėjo būti kandidatės I. Šimonytės papildomai mobilizuoti rinkėjai, pirmame ture rėmę kitus kandidatus, pretendavusius į „griežtos rankos“ prezidento įvaizdį. Tačiau I. Šimonytė nei pirmame rinkiminės kampanijos etape, nei antrame nekūrė „griežtos politikės“, „stiprios rankos“ būsimosios prezidentės įvaizdžio.
G. Nausėdos potencialūs rinkėjai labiau nei I. Šimonytės rinkėjai pasisakė už prezidento galių stiprinimą, tačiau kandidatas G. Nausėda komunikavo priešingas idėjas. Abiejų kandidatų rinkėjų mažuma, tik 25-27 proc. pasisako už didesnių galių suteikimą Seimui ir Vyriausybei. Taigi, susitikimas su valdančiais Seimo politikais, tikėtina, daug dividendų kandidatui neatneš.

Rinkėjai apie socialinę ir fiskalinę politiką

I.Šimonytės rinkėjai šiek tiek stipriau pasisako už didesnę valstybės socialinę paramą nei mokesčių mažinimą, o G. Nausėdos rinkėjai menkiau vertina socialinę paramą nei mažus mokesčius. Taigi, išeitų, kad jo rinkėjas socioekonomiškai liberalesnis. Tačiau, atsakinėdami į klausimus apie verslą, G. Nausėdos rinkėjai buvo griežtesni, nes daugiau jų, o ne kitos kandidatės rinkėjų, pritarė teiginiams, kad turtas ir socialinė padėtis padeda apeiti įstatymus, kad verslininkai lobsta darbuotojų sąskaitą, kad valstybė turi griežčiau kontroliuoti verslą. Taigi, Gitano Nausėdos rinkėjai stipriau jaučia ekonominę bei socialinę nelygybę ir tikisi iš jo socialinio teisingumo siekių. Taigi, G. Nausėdos rinkėjų socialinės ir ekonominės pažiūros prieštaringos, nenuoseklios. 
Nedarbo augimą apie 50-60 proc. abiejų kandidatų rinkėjų mano esant didesne problema nei kainų augimą. Ir abiejų kandidatų rėmėjai (74 proc.) mano, kad valstybė turi užtikrinti ekonomikos vystymąsi ir tai yra svarbiau negu tvarkos palaikymas valstybėje (26 proc.). Taigi, abiejų kandidatų rinkėjai pasisako už „daugiau valstybės“.

Rinkėjai apie imigrantus, pabėgėlius

Virš 77 proc. abiejų kandidatų rinkėjų pasisakė, kad pabėgėliai sukels problemų ir pasisako už jų srauto ribojimą. Šio klausimo svarstymui abu kandidatai beveik neskyrė dėmesio, matyt, siekdami nemažinti elektorato paramos.

Rinkėjų politinės pažiūros ir vertybinės nuostatos

Didžioji dauguma I. Šimonytės ir G. Nausėdos rinkėjų neturi ryškių ideologinių nuostatų, nes paklausti, prie kokių pažiūrų (kairės, centro ar dešinės) savąsias priskirtų, dauguma atsakė, kad prie centro (I. Šimonytės- 60 proc., G.Nausėdos-74 proc. rinkėjų). Likusi dalis G. Nausėdos rinkėjų save priskiria beveik po lygiai prie kairiųjų ir dešiniųjų, o likusi dalis I. Šimonytės rinkėjų sakosi esą dešiniųjų pažiūrų (36 proc.).

Taigi, neeskaluoti ryškių ideologinių nuostatų buvo teisinga abiejų kandidatų rinkiminė taktika. Rinkėjai buvo klausiami, už kokią partiją balsuotų Seimo rinkimuose ir už kokį kandidatą prezidento rinkimuose. I. Šimonytės rinkėjai atskleidė, kad nors dauguma save priskiria prie centro pažiūrų, bet dauguma balsuotų už TS-KD (53 proc. I. Šimonytės rinkėjų), TT (7,1 proc). Tuo tarpu G. Nausėdos rinkėjai pasiskirstė beveik per visą politinį spektrą, tačiau daugiausiai jų balsuotų už TS-KD (13 proc.), LSDP (10 proc.), LVŽS (9 proc.), TT (7,5 proc).

Dauguma rinkėjų, ketinusių balsuoti už abu kandidatus antru pasirikimu, konservatyvūs šeimos politikos atžvilgiu.

Demografiniai rinkėjų bruožai

Už G. Nausėdą balsuotų įvairesnių demografinių charakteristikų rinkėjai, bet daugiau nei už konkurentę balsuotų kaimų gyventojai ir vyresni rinkėjai.
Už I. Šimonytę labiau linkę balsuoti miestų ir rajonų centrų gyventojai, jaunesni rinkėjai, aukštesnių pajamų, geriau vertinantys savo finansinę padėtį rinkėjai, moterys. 
I. Šimonytės palaikytojai patikimesni rinkėjai. Daugiau Ingridą Šimonytę palaikančių apklaustųjų ateina balsuoti (83 proc.), negu palaikančių G. Nausėdą (76 proc.)

Rinkėjų antras pasirinkimas

Paklausus, už kurį iš dviejų kandidatų – I. Šimonytę ar G. Nausėdą balsuotų, jei šie varžytųsi dėl prezidento posto antrame ture, rinkėjų simpatijos pasiskirstė įvairiai.
S. Skvernelio (gavo 19,6 proc. rinkėjų balsų pirmame ture) rinkėjai nurodė tokius savo antruosius balsavimo pasirinkimus: balsuotų už I. Šimonytę – 21 proc., už G. Nausėdą- 35 proc. Akivaizdžiai LVŽS pasisako už G. Nausėdą ne vien dėl to, kad „neišrinktų I. Šimonytės“, kaip jie komentavo, bet ir žinodami savo rinkėjų preferencijas, nes tai padės išlaikyti nesuskilusį savo elektoratą.

V. Andriukaičio (gavo 4,8 proc. balsų pirmame ture) rinkėjai balsuotų taip: už I. Šimonytę - 5,6 proc., už G. Nausėdą- 24 proc. Ne veltui G. Nausėda tarp rinkimų etapų akivaizdžiai siuntė žinią socialdemokratiškai nusiteikusiems rinkėjams, kalbėdamas apie gerovės valstybės siekį, nes daugiau kairiųjų sakėsi už jį balsuosią ir dar daugiau S. Skvernelio rėmėjų tikisi pritraukti po valstiečių sprendimo į remti.

A. Juozaičio (gavo 4,7 proc. balsų pirmame ture) rinkėjai balsuotų antrame ture taip: už I. Šimonytę – 19 proc., už G. Nausėdą- 31 proc. Siekiant A. Juozaičio rėmėjų balsų kandidatams būtų reikėję pasisakyti už nacionalinės kultūros, kalbos puoselėjimą ir iš dalie ES kritiką, bet nė vienas kandidatas šių temų iš esmė neeskalavo, išskyrus pavardžių rašybą pasuose.

V. Tomaševskio (gavo 4 proc. balsų pirmame ture) rinkėjai būtų balsavę už I. Šimonytę - 0, už G. Nausėdą-45 proc. Antrame ture V.Tomaševskio rinkėjų antrasis pasirinkimas gali persiskirstyti dėl I. Nausėdos pasisakymo, kad pritartų pasuose rašyti nelietuviškas pavardes originalo kalba antrame paso puslapyje, o I. Šimonytei parėmus rašymą pirmame paso puslapyje.

Sudarius tokį rinkėjo „portretą‘ belieka sulaukti rinkimų rezultatų ir patikrinti, kokį poveikį rinkimų rezultatams turėjo rinkiminės kampanijos, kokią įtaką rezultatams padarė kitų buvusių kandidatų rinkėjų balsų pasiskirstymas.

Vilniaus politikos analizės instituto užsakymu „Baltijos tyrimai“ vasario 15 – 25 d. atliko reprezentatyvią 18 m. ir vyresnių Lietuvos gyventojų apklausą. Viso apklausti 1035 respondentai.

 

Naujausi