Lietuvoje

2019.06.12 05:30

Metalinis monstras išdygo vos ne kieme, bet nieko nepadarysi – dokumentuose viskas tvarkinga

Ineta Nedveckė, LRT.lt2019.06.12 05:30

Ramią Tarandės pakraščio rutiną vieną dieną nutraukė judesys tuščiame sklype. Susidomėję, ar kas nors nusipirko gretimą žemės plotą, gyventojai atvykusių matininkų pradėjo klausinėti, kas jame bus. Kaip pasakoja Tarandės bendruomenės pirmininkė Renata Gelažauskienė, darbuotojai nenoriai, bet atskleidė – 60 metrų aukščio mobiliojo ryšio bokštas.

Gyventojams atvipo žandikauliai – ar gali toks statinys išdygti kaimynystėje taip paslapčia, nė neatsiklausus aplinkinių nuomonės?

Savivaldybė informavo prieš daugiau nei 10-metį

Tačiau teoriškai nuomonės atsiklausta. Tiesa, prieš daugiau nei 10 metų, kai dalis dabartinių gyventojų nė neplanavo šioje vietoje įsikurti. Kaip LRT.lt aiškina Vilniaus miesto savivaldybės atstovai, 2008 metais miesto taryba patvirtino specialųjį planą, kuriuo numatyta, kur ir kokios skaitmeninio ryšio tinklo stotys savivaldybėje stovės. Viena tokių vietų – būtent šis žemės plotas Tarandėje.

Visi formalumai, reikalingi norint planą patvirtinti, buvo sutvarkyti: pasak savivaldybės administracijos, pritarė visos projektą tikrinančios institucijos, pateikta teigiama Sprendinių poveikio aplinkai vertinimo ataskaita, taip pat – plano svarstymo su visuomene ataskaita.

Joje rašoma, kad, pradedant 2006-aisiais, apie Vilniaus planą kelis kartus pranešta „Lietuvos ryto“ priede „Sostinė“, informuotos seniūnijos, savivaldybėje rengta plano ekspozicija, taip pat vyko susirinkimas. Jame dalyvavo 9 žmonės. O spręsta buvo dėl dešimčių bokštų, kurie turi driektis per visą Vilniaus teritoriją. „Pastabų ir pretenzijų svarstymo su visuomene laikotarpiu nebuvo gauta. Projekto sprendiniams buvo pritarta“, – rašoma ataskaitoje.

Statybos inspekcija tiria

Tarandės gyventojai nuo matininkų pasirodymo skundėsi, rašė raštus, skambino į atsakingas institucijas, bet bokštas vis tiek iškilo. Statybų inspekcija šiuo metu atlieka patikrinimą.

Juo aiškinamasi, ar 2018-ųjų birželį išduotas statybos leidimas yra teisėtas. Taip pat inspekcijoje nagrinėjami ir bendruomenės skundai. Atsakymai paaiškėti turėtų birželio viduryje.

Visuomenės sveikatos centras negali sakyti „ne“

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro atstovas Algimantas Kutanovas situaciją dėl bokšto Tarandėje sako žinantis puikiai ir apie ją su bendruomene kalbėjęs turbūt jau keliolika kartų.

„Tas šaršalas tęsiasi jau gal dvejus metus. Kai tik sužinojo, kad ten planuojamas statyti bokštas, žmonės sukilo. [...] Kreipėsi į visus, į ką įmanoma, ir bando aiškintis situaciją“, – teigia Visuomenės sveikatos saugos skyriaus vyriausiasis specialistas.

O situaciją jis apibūdina paprastai – „problemos žmonių sveikatai nėra ir nebus“.

Pasak specialisto, prieš statant bokštą ir ant jo montuojant mobiliojo ryšio anteną, situacija jau įvertinta, leidimas suteiktas, vėliau, anteną jau sumontavus, tikrinama bus dar kartą: per 60 dienų turi būti atlikti tiesioginiai matavimai, po jų paaiškėtų realus elektromagnetinių bangų spinduliavimas kaimynystėje.

„Elektromagnetinių bangų srauto viršijimo tikrai nėra. Net ir pačiomis bjauriausiomis sąlygomis gyvenamojoje aplinkoje bus grubiai apie 1000 kartų mažesnis tankis, negu leidžia norma“, – teigia A. Kutanovas.

Tokio atvejo, kad po vėlesnių matavimų būtų atrasta, jog norma visgi viršyta, pasak Visuomenės sveikatos centro atstovo, jo darbo praktikoje dar nebuvo. Beje, Lietuvoje saugi norma – 1 vatas kvadratiniam metrui – yra 10 kartų mažesnė nei rekomenduojama Pasaulio sveikatos organizacijos.

„Yra higienos norma ir, jeigu gyvenamojoje aplinkoje nėra jos viršijimo, mes neturime jokios teisės sakyti „ne“, – pečiais gūžčioja centro atstovas.

Bijo aukščio, bet kuo aukščiau – tuo saugiau

„Jei bokštas nukristų, tai fiziškai ant 2 namų“, – piktinasi gyventojai feisbuke, nes artimiausias namas yra maždaug už 30 m, o bokšto aukštis – 60 m.

Tai, kad jis aukštas, pasak A. Kutanovo, kaip tik gerai, vadinasi, mobiliojo ryšio antenos bus gerokai aukščiau aplinkinių namų ir elektromagnetinės bangos bus nukreiptos ne tiesiai į langus.

„Kuo antena yra žemiau, tuo labiau ji spinduliuoja. Ji nukreipta nuo horizonto šiek tiek žemyn, kad aptarnautų Tarandės rajoną. Ji spinduliuoja ne griežtai žemyn, o maždaug 4–5 laipsnių kampu nuo horizonto. [...] Ir antenos sureguliuotos taip, kad nešviestų tiesiai į gyventojus“, – aiškina Visuomenės sveikatos centro atstovas.

Pasak jo, kai bus atlikti papildomi tyrimai, jų rezultatai bus paskelbti viešai, centro interneto puslapyje.

Konkrečiai šis atvejis, kaip kalba specialistas, išpūstas, nes „Vilniaus mieste tų antenų stovi be galo daug ir stovės jų dar daugiau“. Pradėjus diegti 5G ryšį, pasak A. Kutanovo, antenos stovės „vos ne ant kiekvieno elektros stulpo“.

Tačiau jis sako suprantantis Tarandės gyventojus, „kurie bokštą mato kaip vizualinį taršos šaltinį“.

Turto vertė nebūtinai mažės, bet likvidumas turėtų

Gyventojai teigia, kad bokšto kaimynystės niekas nenori ir jų turto vertė dėl to sumažės. Tačiau nekilnojamojo turto agentūros „Oberhaus“ Vertinimo ir rinkos tyrimų departamento vadovas Saulius Vagonis kalba ne apie vertės, bet apie likvidumo sumažėjimą.

Pasak jo, tokie objektai yra ne visai patogūs ar malonūs akiai, todėl ne tiek pats turtas nuvertėja, kiek mažėja jo likvidumas, paprasčiau tariant – vietiniams savo būstus parduoti gali būti sudėtingiau.

„Vienam pirkėjui tai atrodys nieko tokio: higienos normos leidžia, tad sveikatai pavojaus neturėtų būti. Kitas žmogus galbūt sakys, kad nerizikuos – ką gali žinoti“, – aiškina ekspertas.

Komentuodamas argumentą, kad galbūt vertė kristi gali dėl suprastėjusio vaizdo pro langą, jis nelabai buvo linkęs su tuo sutikti. Jeigu tokia antena išdygtų senamiestyje – NT vertė neabejotinai kristų, sako jis, o šis atvejis – užmiestyje.

„Neigiamos įtakos čia gali būti tuo atveju, jeigu anksčiau vaizdas pro langus buvo išties geras“, – aiškina S. Vagonis.

Naujausi