Lietuvoje

2019.05.28 17:27

Putinaitė: kaimo mokyklose negali būti gerų rezultatų, kad ir kokie mokytojai ten bedirbtų

Mindaugas Jackevičius, LRT RADIJO laida „LRT aktualijų studija“, LRT.lt2019.05.28 17:27

Kaimo mokyklose negali būti gerų rezultatų, kad ir kokie mokytojai ten bedirbtų – vaikai iš socialiai rizikingų šeimų turi atsidurti tarp motyvuotų moksleivių, kad gautų kitokių socializacijos įgūdžių, taip LRT RADIJUI sako Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) docentė Nerija Putinaitė.

Žurnalo „Reitingai“ surinkti duomenys rodo, kad bendras Lietuvos dešimtokų matematikos žinių vidurkis, įskaičiuojant ir geriausių šalies gimnazijų rezultatus, siekia 4,74 balus iš dešimties. Šis vertinimas atliktas remiantis dešimtokų laikomais pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo rezultatais.

Švietimo, mokslo ir sporto viceministras Valdemaras Razumas teigia, kad situacija yra klaiki. Kaip vieną esminių šios problemos priežasčių pašnekovas įvardija didelę socialinę atskirtį tarp regionuose ir didmiesčiuose besimokančių moksleivių. V. Razumas pabrėžia, kad prastiems moksleivių matematikos rezultatams įtakos turi ir nepakankama mokymo kokybė regionuose. Anot jo, mažesnių miestų ir kaimo mokyklų tinklą būtina optimizuoti.

„Kaimo mokyklos yra labai mažos ir atrodytų, kad tai galėtų užtikrinti daug geresnę mokymosi kokybę, nes klasėse yra mažiau vaikų, bet dėl menkų atlyginimų geriausi specialistai regionų mokyklose neužsilieka“, – teigia V. Razumas.

Atsižvelgdama į kai kurių savivaldybių neefektyviai naudojamas lėšas, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMM) svarstys keisti mokyklų finansavimo modelį. Ministras Algirdas Monkevičius sutinka, jog kasmet pasigirstanti vieša kritika dėl moksleivių nepažangumo ir neefektyviai panaudojamų lėšų mažose mokyklose, yra teisinga.

N. Putinaitė, vertindama bendras Lietuvos dešimtokų matematikos žinias, sako, kad pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo egzaminas neretai vertinamas kontraversiškai, nes į jį įtraukiami ir olimpiadų uždaviniai. Jos aiškinimu, moksleivių žinių įvertinimo metodiką dar reikėtų patobulinti.

Nepaisant to, pašnekovė pritaria, kad menkos dešimtokų matematikos žinios – milžiniška problema. Anot jos, prastą moksleivių mokymosi lygį lemia ne tik socialinė atskirtis, bet ir vaikų motyvacija. N. Putinaitės aiškinimu, didmiesčių mokyklose besimokantys vaikai gali rinktis iš gausos būrelių, disciplinų ir mokytojų įvairovės, o mažų regionų ugdymo įstaigose reikėtų didesnio finansavimo, kad tokios galimybės būtų užtikrintos.

„Kaimo mokyklose negali būti gerų rezultatų, kad ir kokie mokytojai ten bedirbtų. Vaikai iš socialiai rizikingų šeimų turi patekti į aplinką, kurioje mokosi socialiai stiprių šeimų atžalos, jie turi gauti kitokių socializacijos įgūdžių. Dažniausia problema yra ta, kad socialiai rizikingos šeimos nemotyvuoja savo vaikų tobulėti, o socialiai stiprios šeimos nuo pat pradžių mato savo vaikų ateitį universitete. Skirtingų vaikų buvimas vienoje vietoje galėtų sukurti motyvacinį mechanizmą, nes mažų mokyklų atsiskyrimas užprogramuoja menką motyvaciją“, – įsitikinusi N. Putinaitė

Etatinis apmokėjimas nepateisino lūkesčių

N. Putinaitės teigimu, mokytojų etatinio apmokėjimo modelis, kuris buvo įvestas savivaldybėms, nenorinčioms tinklo pertvarkos, padarė daugiau žalos nei naudos. „Švietimo komitete buvo teikiamos tam tikros rekomendacijos, tačiau dėl finansavimo viskas buvo padaryta kitaip“, – priduria N. Putinaitė.

Jos aiškinimu, etatinio apmokėjimo modelis sukėlė daug lūkesčių dėl didesnių atlyginimų mažose mokyklose, tačiau vėliau ministerija pranešė, kad vos 10 proc. mokytojų dirba visu etatu.

Anot pašnekovės, didelėse mokyklose dirbantys pedagogai jautėsi neįvertinti, nes už papildomą indėlį į savo darbą, pavyzdžiui, ruošimąsi pamokoms ar namų darbų taisymą, jiems nebuvo sumokama. Dėl šios priežasties mokytojai tikėjosi, kad etatinis apmokėjimas bus teisingesnis ir už visas jų darbo valandas bus atsiskaityta, tačiau, kaip teigia N. Putinaitė, įvyko priešingai.

„Mokytojai visą laiką galvojo, kad dirba visu etatu, bet suskaičiavus pedagogų, dirbančių didelėse mokyklose, darbo valandas, paaiškėjo, kad jiems iki viso etato dar trūksta. Su šiais skaičiavimais įvyko tam tikras žaidimas, nes nesusidarius etatui atlyginimas mokytojams nepadidėjo arba padidėjo labai nedaug. Nors atrodo, kad į sistemą įdėta labai daug pinigų, tie mokytojai, kurie tikėjosi algų kėlimo, jo nesulaukė“, – sako ji.

Kaip teigia ministras A. Monkevičius, iki 2025 metų mokytojų atlyginimo lygis turėtų pasiekti 130 proc. nuo vidutinio atlygio. „Kyla klausimas, ką tai reiškia. Ar tai bus didelis etatinis apmokėjimas, kai, iš esmės, mokytojai negalės didelio etato turėti, nes jis reikš didelį krūvį, ar tai bus atlyginimas, kurį mokytojas gaus. Visur susiduriame su keista matematika“, – komentuoja N. Putinaitė.

Stipraus pedagogų paruošimo trūksta

N. Putinaitės teigimu, svarstant universitetų jungimo klausimą buvo akcentuojamas stiprių pedagogų rengimo centrų sukūrimas, kas iki šiol neįvyko.

„Aš tikėjausi, jog ministerija skirs nemažai lėšų, kad tie centrai būtų sukurti. Suprantama, kad turime perimti vakarietišką patirtį kitokiomis praktikomis, tačiau matome, kad nelabai kas įvyko. Pavyzdžiui, studijų programos Vytauto Didžiojo universitete (VDU) buvo priregistruotos, o vidinių kokybinių pokyčių nematyti, kad būtų pakviesti nuolatiniai dėstytojai iš užsienio. Šitas dalykas labai nuvylė“, – LRT RADIJUI akcentuoja N. Putinaitė.

Nors atrodė, kad ryžtas pertvarkyti mokytojų rengimą yra, N. Putinaitė teigia nematanti jokių žingsnių tiek iš ministerijos, neskyrusios reikiamų finansų, tiek iš universitetų, kurie didelių pastangų pokyčiams pasiekti taip pat neįdėjo.

„Nors VDU apie tai daug kalbėjo, bet esminių pokyčių nematyti. Greitu metu bus priėmimas į universitetus ir aš abejoju, ar patys geriausieji stos į pedagogines specialybes. Jeigu aš norėčiau tapti mokytoja, kažin, ar tikėčiausi pačių geriausių studijų“, – tvirtina N. Putinaitė.

Išsamiau – laidos „Aktualijų studija“ įraše.

Parengė Gabrielė Sagaitytė.


 

Populiariausi

Aurelijus Katkevičius

Lietuvoje

2020.08.12 19:47

Mirė žurnalistas Aurelijus Katkevičius atnaujinta 20.34

16
Gitanas Nausėda

Lietuvoje

2020.08.12 16:43

Nausėda Baltarusijai siūlo trijų punktų planą: mato poreikį šalyje įkurti nacionalinę tarybą politologas iniciatyvą giria, bet sėkme abejoja; atnaujinta 18.54

12