Lietuvoje

2019.05.24 21:00

Kibirkštis tarp Šimonytės ir Nausėdos įžiebė progresiniai mokesčiai – kas kaltas labiau?

atnaujinta 22:52
Ineta Nedveckė, Domantė Platūkytė, LRT.lt2019.05.24 21:00

Penktadienio vakarą paskutiniams debatams Daukanto aikštėje susitiko kandidatai į prezidentus Gitanas Nausėda ir Ingrida Šimonytė. Neįprastoje vietoje vykusiuose debatuose progą užduoti klausimų turėjo ir auditorija. Vienas jų – kas kaltas, kad Lietuvoje nėra įvestų progresinių mokesčių? Toks klausimas tarp kandidatų įžiebė kibirkščių.

Debatų vedėjas Edmundas Jakilaitis uždavė klausimų, kurie atrinkti pagal reprezentatyvią gyventojų apklausą, kiti klausimai skambėjo iš susirinkusiųjų aikštėje.

Kandidatų į prezidentus debatai. Sveikinimai Edmundui Jakilaičiui, piliečių klausimai ir paskutinįsyk dalinami pažadai

Kas kaltas, kad nėra progresinių mokesčių?

Pasak I. Šimonytės, nedidelių pajamų apmokestinti nereikėtų. Ji svarstė, kad gerai mokesčių sistemai reikia, kad mokesčiai atspindėtų žmogaus gebėjimą prisidėti prie viešojo gėrio – kuo pranašumas didesnis, tuo žmogus turėtų daugiau prisidėti finansiškai, o vienodoje padėtyje esantys žmonės taip pat turėtų būti vertinami vienodai.

G. Nausėda kalbėjo, kad visos pajamos turėtų būti apmokestinamos vienodai, o Lietuvai reikėtų progresinio mokesčio sistemos ir kritikavo, kad kairiosios partijos neprisidėjo prie to įgyvendinimo ir nesugebėjo įvesti tinkamų progresinių mokesčių.

I. Šimonytė sakė norinti apginti kairiąsias partijas, nes jos visada sulaukdavo vienpusės kritikos iš analitikų, kurie tai kritikuodavo tikriausiai nuo Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo.

G. Nausėda į tai atsakė, kad kairieji kritikos sulaukdavo ir iš dešiniųjų kandidatų. Juokinga situacija jis vadino tai, kai ekonomistai esą įgauna daugiau galios nei Seimo daugumoje esančios partijos, kurios turi galimybes įgyvendinti visus sprendimus.

Kas finansavo rinkimines kampanijas?

Kandidatai sulaukė klausimo iš auditorijos – debatų žiūrovas klausė, ko vertos kandidatų ataskaitos apie politinės kampanijos pajamas ir išlaidas, paskelbtos po gegužės 26 dienos, kai prezidentas jau išrinktas, ir kaip tai prisideda prie kampanijos skaidrumo.

G. Nausėda svarstė, kad galbūt reikėtų iš naujo kurti įstatymus, nes kol kas įstatymai numato, kad šios ataskaitos turi būti pateiktos būtent po gegužės 26 dienos. Jis pats teigė, kad skatintų keisti šį įstatymą, tačiau užtikrino, kad jo kampanijos išlaidos bus beveik dvigubai mažesnės nei jo oponentės I. Šimonytės, nes buvo taupesnis.

I. Šimonytė išreiškė viltį, kad bus atsakyta, kas finansavo G. Nausėdos kampaniją ir sutiko, kad tokia įstatymo formuluotė yra problematiška, todėl reikia keisti įstatymus.

Kaip atgaivinti kaimą?

Atsakydama į klausimą, kaip atgaivinti Lietuvos kaimą, I. Šimonytė sakė, kad pagrindinė problema Lietuvos kaimuose yra ta, kad parama, kurią gavo Lietuva, koncentravosi tik kelių žmonių rankose. Ji akcentavo, kad tol, kol dar nėra vėlu, reikia kalbėti apie įvairias priemones, kurios leistų tą galią pakeisti ir tolygiau paskirstyti.

G. Nausėda kalbėjo, kad klausimą dėl Lietuvos kaimų reikėtų sieti ir su regionų politika. Kandidatas teigė, kad reikia sudaryti tokias sąlygas, kad regionuose gyvenantys žmonės turėtų galimybę vykti į ekonominius židinius, ten dirbti, o po darbo saugiai ir greitai grįžti namo į regionus.

Problemos medicinos sistemoje

Auditorijos paprašyti įvardinti po esminę medicinos sistemos problemą, jos priežastį ir sprendimus, kandidatai minėjo infrastruktūrą ir išteklius.

G. Nausėda teigė, kad medicinos sistemoje didelė infrastruktūra, bet nebūtinai gera yra medicinos paslaugų kokybė.

„Tikslas yra užtikrinti, kad ištekliai būtų naudojami efektyviai“, – pabrėžė jis. Pasak kandidato, paprasčiausios, reikalingiausios paslaugos turi būti arčiau gyventojų namų, o jau tik aukščiausio lygio – centruose, didžiosiose ligoninėse.

I. Šimonytė kaip didžiausią problemą įvardijo neadekvačius išteklius. „Mes puikiai žinome kad tampome tą pačią „kaldrą“ iš vieno į kitą kraštą“, – teigė kandidatė.

Kaip pasikeistų prezidento atostogos

Vilniaus universiteto rektorius prof. A. Žukauskas sukūrė teorinę situaciją: prezidentui atostogaujant Lietuvos mokslininkas gauna Nobelio premiją, o Lietuvos žiniasklaidos dėmesio centre – vietinio atlikėjo narkotikų skandalas. „Kaip pasikeistų prezidento atostogos?“– klausė rektorius.

I. Šimonytė kalbėjo, kad narkotikų skandalas – teisėsaugos institucijų reikalas, o Nobelio premija – svarbi prezidentui. Lygiai taip pat svarbi, kaip ir daugybė kitų premijų, kurias gauna lietuviai.

G. Nausėda rodė į prezidentūros rūmus – juos esą reikia atverti švietimo ir kultūros žmonėms. Ir tiems, kurie nebūtinai gaus medalį ar ordiną. „Nieko lengviau ar nieko maloniau sugrįžti iš atostogų su tokiu pretekstu“, – atsakydamas į klausimą kalbėjo jis.

Kaip pragyventi iš pensijos?

„Kaip pragyventi iš pensijos, kaip pragyventi iš minimalaus atyginimo ir dar išmaitinti vaiką?“ – tokių klausimų, pasak E. Jakilaičio, apklausos rengėjai sulaukė begalės.  

„Ko mes privalome pasiekti – kad įvedus eurą pajamos iš tikrųjų lygintųsi su vakarietiškais standartais ir padarytų tai kaip galima greičiau“, – pabrėžė G. Nausėda.

Pasak jo, būtina pajamas didinti, bet ne finansinio tvarumo sąskaita. Kandidatas pasisako ir už MMA didinimą, kad ji augti panašiu tempu kaip vidutinis darbo užmokestis.

Jis minėjo ilgalaikes priemones, kurios padėtų sudėtingoje padėtyje atsidūrusioms šeimoms susidoroti su skurdu.

I. Šimonytė visų pirma minėjo mokesčių ir pinigų politiką, už kurią visų pirma atsakinga Vyriausybė. Kai kuriuos dalykus ji esą daro į tą pusę, kai kuriuos – į priešingą.

„Svarbiausias klausimas, kaip žmonėms panaikinti galimybių skurdą. Kad išties vaikai galėtų gauti vienodas starto sąlygas į gyvenimą, kad neįgalieji nebūtų uždaryti savose erdvėse, negalėdami integuotis į visuomenę, mamos, kurios vienos augina vaikus“, – vardijo ji.

Kaip spręstų emigracijos problemą?

I. Šimonytė sakė, kad žmogaus teisės ir pagarba žmonėms yra vienas svarbiausių brandžios visuomenės požymių. Ji kalbėjo, kad jos lyderystė kreiptų dėmesį į visus žmones – nesvarbu, kokia jų tautybė, lytis, socialinė padėtis, seksualinė orientacija. Kandidatė užtikrino, kad ji būtų pasirengusi imtis įvairių iniciatyvų.

„Negali būti taip, kad dėl kokių nors priežasčių tam tikri žmonės nebūtų matomi“, – tikino I. Šimonytė.

Pasak G. Nausėdos, jo lyderystė pasižymėtų teismų sistemos pertvarka ir siekiu paversti ją atviresnę visuomenei, todėl sakė, kad būtų teisinga įkurti teisingumo tarybą, kurioje įvairių organizacijų bei institucijų atstovai galėtų dalyvauti ir spręsti esminius klausimus.

Į publikos klausimą, kaip kandidatai spręstų emigracijos problemą ir pritrauktų žmones grįžti į Lietuvą, G. Nausėda atsakė, kad pirmiausia reikėtų didinti žmonių atlyginimus, gerinti sąlygas smulkiajam verslui, ypač regionuose. Kandidatas teigė, kad reikėtų padėti žmonės grįžti į Lietuvą ir mokyklose sudaryti geras sąlygas mokytis emigrantų vaikams, didinti išlyginamųjų klasių skaičius.

I. Šimonytė sakė tikinti, kad trumpas ir geras sprendimas būtų įkurti agentūrą, kurios darbas būtų padėti žmonėms, svarstantiems grįžti į Lietuvą, surasti visą tinkamą informaciją. Kandidatė piktinosi, kad dabar tokios agentūros nėra, o žmonės informacijos ieško socialiniuose tinkluose. I. Šimonytė taip pat pabrėžė švietimo sistemos pertvarkos būtinybę ir ekonominės padėties keitimą.

Astravas – ne tik Lietuvos problema

Paklausti, kaip spręstų Astravo atominės elektrinės problemą, abu kandidatai pabrėžė, kad tai – ne tik Lietuvos problema ir tai turėtų suprasti kitos Europos šalys.

I. Šimonytė sakė, po Europos Parlamento rinkimų reikia siekti koalicijų, kurios neleistų šio klausimo palikti tik Lietuvos klausimu. G. Nausėda pabrėžė, kad tai ne tik Lietuvos problema ir kaimynai neturėtų pirkti nesaugios elektros iš Astravo AE.

Pirmieji veiksmai gynybos srityje

Kandidatai taip pat sulaukė klausimo, kokie būtų kandidatų pirmieji darbai gynybos srityje.

Anot G. Nausėdos, Lietuvos kariuomenę turėtų sudaryti ne tik stiprūs profesionalūs kariai, bet ir rezerviniai kariai, kurių kiekis ateityje galėtų tik didėti ateityje. Kandidatas pabrėžė šaulių svarbą ir kalbėjo, kad jie galėtų būti panaudojami ne tik kaip alternatyvi kariuomenė, o galėtų turėti didesnę reikšmę.

G. Nausėda teigė, kad labai svarbu bendradarbiauti su JAV, NATO bei akcentavo Lenkijos kariuomenės svarbą.

Pasak I. Šimonytės, šiuo metu Lietuva grąžina savo lengvabūdiškumo skolą, kai į gynybą nebuvo žiūrima rimtai. Kandidatė kalbėjo, kad būtina laikytis NATO įsipareigojimų, ji akcentavo šaulių svarbą, JAV lyderystę NATO bloke bei oro gynybai bei Suvalkų koridoriaus apsaugai.

„Esu visuotinės kariuomenės šalininkė“, – sakė I. Šimonytė.

Suprasti vieną didžiausių nelaimių Lietuvoje

Kandidatai buvo paklausti, ką nuveiktų, kad visuomenė žydų genocidą suprastų kaip vieną didžiausių Lietuvos nelaimių.

Anot G. Nausėdos, svarbiausia kalbėti istorine kalba ir nebijoti. Jis pabrėžė, kad palaikytų artimą kontaktą su žydų išeivija, diaspora, litvakais.

Pasak I. Šimonytės, visos vietos, kurios mena šitą tragišką istorijos laikotarpį, turi būtų pažymėtos ir sutvarkytos ne tik išoriškai, bet ir kiekvieno viduje.

Taip pat jų klausta, ar myli Lietuvą, kaip ta meilė pasireiškia?

„Man Lietuvoje žydi tvoros“, – lakoniškai atsakė I. Šimonytė.

G. Nausėda sakė, kad niekur kitur, tik Lietuvoje galėtų gyventi. Tai sakė supratęs jau baigęs antrą studijų kursą Vokietijoje.

Paklausti, ar įsisegtų vaivorykštės spalvų ženklelį į atlapą, kandidatai atsakė, kad taip, bet vaivorykštės spalvų vėliavos prezidentūroje nekeltų.

Kaip išlaikys nepriklausomumą?

Nuskambėjo ir klausimas, ar kandidatai sugebės išlaikyti savo nepriklausomumą ir kodėl turėtume tuo tikėti.

Kaip sakė I. Šimonytė, ji niekada nebuvo pasidavusi interesų įtakai, nes jai Lietuvos interesas svarbiausias. Ji išskiria, kad interesų grupės yra ir profesinės sąjungos, kūrybinės organizacijos, todėl reikėtų su jomis bendradarbiauti, nes tai – būdas šioms grupėms apginti savo interesus.

Kandidatė kalbėjo, kad, siekiant suderinti skirtingus interesus, reikia diskutuoti, neleisti, kad kieno nors interesas būtų aukščiau nei kitų.

Anot G. Nausėdos, per jo karjerą buvo ne vienas atvejis, kai įvairūs žmonės jam bandė daryti įtaką, tačiau jis visada atsisakydavo tai daryti, nes reputacija – svarbiausias dalykas, kurio negalima prarasti.

„Visi esame žmonės, visi klystame, turime tam teisę, tačiau negalime klaidinti, klaidinimo niekada sau neleidau“, – teigė G. Nausėda.

G. Nausėda pabrėžė, kad jis visiškai nepriklausomas ir akcentavo, kad ir kandidatuoja kaip nepriklausomas kandidatas ir džiaugėsi, kad yra niekam neįsipareigojęs, o jo sąžinė – visiškai rami.

I. Šimonytė į tai atsakė, kad skaidrūs vidiniai konservatorių partijos rinkimai parodė, kad partija žino, jog niekaip negali jai daryti įtakos.

Kada dėstytojų atlyginimai turėtų augti lėčiau?

VU Filosofijos fakulteto docentė Rūta Žiliukaitė klausė, kokie argumentai kandidatus įtikintų, kad dėstytojų atlyginimai turėtų augti lėčiau nei kitų.

G. Nausėda tikino, kad nemato jokių argumentų, kodėl šių žmonių atlyginimai turėtų kilti lėčiau, nes švietimo darbuotojai užtikrina vaikų ir valstybės ateitį, todėl negali būti taip, kad ekonominės problemos būtų sprendžiamos nuskriaudžiant silpnąją visuomenės grandį.

Pasak I. Šimonytės, reikėtų kreipti didesnį dėmesį į tai, kaip užtikrinti, kad pajamos kiltų tvariai, nes taip būtų užtikrinama, kad nebestrigtų pertvarkos.

Jeigu sulauktų V. Putino noro susitikti

Vilniaus universiteto profesorius Tomas Janeliūnas kandidatų klausė, ką jie darytų, jeigu sulauktų Rusijos prezidento Vladimiro Putino noro apsilankyti Lietuvoje, bet būtų sąlyga – jokių kalbų nei apie Krymo okupaciją, nei apie konfliktą Ukrainoje.

I. Šimonytė atsakė lakoniškai – „ne“. G. Nausėda retoriškai klausė: „O apie ką tada kalbėtume?“

Jei ministerijos darbuotojai liptų į medį

Kitą klausimą uždavė profesorius, Vilniaus universiteto rektorius Artūras Žukauskas: kaip elgtųsi kandidatai, jei Švietimo, mokslo ir sporto ministras pradėtų didžiulę pertvarką, dėl kurios prasidėtų mokslo darbuotojų nepasitenkinimas, didžiulis streikas, ministerijos darbuotojai tautine juosta apjuostų ministeriją, keli ministerijos nariai įliptų į medį Daukanto aikštėje ir reikalautų pašalinti ministrą.

G. Nausėda teigia, kad tokiu atveju jis pasisakytų už sprendimą, o ne konfrontaciją. Anot kandidato, įlipusius į medį žmones stengtųsi nukelti, tam būtų galima pasitelkti ir gaisrinę, tačiau jis pateikia ir kitą sprendimą: prezidentas ir pats gali įlipti į medį.

I. Šimonytė šypsojosi, kad tikriausiai ir pati liptų į medį, įkalbėtų ministerijos narius nulipti ir tada eitų su jais kalbėtis tol, kol pasiektų susitarimą.

Dievo vaidmuo gyvenime

Paklaustas, ar tiki į Dievą, G. Nausėda kalbėjo, kad Bažnyčia šiandien yra vieta, kuri žmogui padeda tiek moraliniu, tiek psichologiniu požiūriu. Pasak jo, tikėjimas gali būti „koordinačių ašimi“.

„Esu nereguliariai praktikuojantis katalikas“, – teigė jis, minėdamas, kad kartais jam reikia ramiai pamedituoti ir pagalvoti.

I, Šimonytė sakė esanti tikinti, bet tai nereiškia, kad jai nekyla klausimų. „Man bažnyčia visų pirma yra bendruomenė“, – akcentavo ji.

Krikščioniška etika, pasak jos, yra vertinimo kriterijus, kuriuo ji vadovaujasi priimdama sprendimus.

Įvardijo, ką darytų kilus visuotiniam švietimo darbuotojų streikui

Kandidatė į prezidentus svarstė, kad iš buvusių valstybės vadovų semtųsi išminties, pagarbos, nekonfliktiškumo, kai jo nereikia, gebėjimo telkti ir atvirumo.

„Toks būtų mano sudėtinis, idealus prezidentas“, – tikino kandidatė.

Kaip idealų prezidentą G. Nausėda išskirtų Valdą Adamkų, kurio, sakė kandidatas, valdymo būdas buvo išskirtinis ir kuriam jis dėkingas ne tik už politinę paramą, bet ir už patarimus.

Švietimo ateities forumo prezidentė Vilija Targamadzė uždavė klausimą, ką kandidatai darytų, jei mokslo darbuotojai paskelbtų didelį streiką ir visos mokslo įstaigos nustotų veikti.

Pasak G. Nausėdos, jei tokia problema kiltų, reikštų, kad šios problemos buvo kilusios jau anksčiau, tačiau jos buvo nesprendžiamos. Jis kalba, kad prezidento priedermė yra pakviesti žmones ir išgirsti jų reikalavimus ir pabandyti įtikinti, kad verta grįžti dirbti savo darbo, o politikai kartu su švietimo lyderiais užtikrins pokyčius.

I. Šimonytės teigimu, prezidento tikslas būtų kviesti Seimą, Vyriausybę, profesinių sąjungų lyderius ir kitus atstovus telkti ir kartu ieškoti sprendimų, kaip įtvirtinti mokytojo prestižą. Ji pabrėžia, kad ypač svarbu šiuo atveju finansinė švietimo darbuotojų padėtis.

Darbai, kuriais labiausiai didžiuojasi

Kandidatai į prezidentus moderatoriaus buvo paprašyti išvardyti 3 darbus, kuriais didžiuojasi. 

„Sunku didžiuotis savo pasiekimais. Niekada nesu apie tai galvojusi“, – atsakė I. Šimonytė.

G. Nausėda minėjo savo disertaciją. „Tai buvo tikrai naujo vėjo gūsis dar pakankamai sovietizuotoje sistemoje“, – pabrėžė jis. Taip pat kalbėjo apie jo iniciatyva sukurtą naują Lietuvos banko pinigų politiką ir savo komandą.

„Noriu pasididžiuoti, bet čia jau mūsų visų pasiekimas, – tuo, kad turiu nuostabią komandą“, – teigė jis.

I. Šimonytė, kalbėdama, kuo yra pranašesnė už G. Nausėdą, minėjo savo patirtį ir tai, kad yra „muštas zuikis“ – žmogus, kuriam teko priimti daug sunkių sprendimų. G. Nausėda sakė, kad gali pasiūlyti rinkėjams patirtį ne tik valdiškame, bet ir privačiame sektoriuje, taip pat minėjo savo nepriklausomumą.

Paklaustas, kas pasikeistų Lietuvoje, jeigu taputumėte prezientu, G. Nausėda minėjo politinę kultūrą. „Tikime, kad Lietuva gali būti kitokia – kad Lietuvoje gali būti sutarimas“, – teigė jis.

„Tikiuosi grąžinti daugiau politikos į politiką“, – teigė I. Šimonytė. Pasak jos, iki šiol politika buvo ginčai ir paprastų atsakymų paieška. Pasak jos, politikoje nėra paprastų atsakymų ir reikia atvirai bei skaidriai diskutuoti. 

Kokie būtų valstybės vadovai

G. Nausėda kalbėjo, kad pasiekė tokį gyvenimo etapą, kuriame susitinka branda ir profesinė patirtis, jis teigė, kad gali atiduoti visas jėgas Lietuvai, turi idėjų, o į rinkimus eina su idėja kurti gerovės Lietuvą, Lietuvą visiems – ne tik išrinktiesiems, o visiems Lietuvos gyventojams.

„Mūsų devizas – pagarba, gerovė, saugumas. Manau, to žmonės išsiilgę, ypač pagarbos vienas kitam“.

I. Šimonytė svarstė, ar rinkdami prezidentą eisime jau žinomu keliu, ar sieksime kaitos, kuri kartais gali pasirodyti ir grėsminga, kelianti iššūkius, nerami.

„Manau, kad galiu būti tas lyderis, kuris Lietuvą ves antruoju keliu“, – kalbėjo I. Šimonytė.

Ragino ateiti ir balsuoti – nesvarbu už ką

Baigiamosios kalbos metu G. Nausėda minėjo susitikimus su žmonėmis keliaujant po regionus. Jis sakė žmonių akyse matęs viltį ir tikėjimą. „Ateikite ir balsuokite. Balsuokite už abu kandidatus. Nelikite abejingi“, – ragino jis.

„Esu už Lietuvą, kuri nepasiduoda, už Lietuvą, kuri lygiai teisinga visiems“, – akcentavo I. Šimonytė. Ji ragino ateiti į rinkimus tuos žmones, kurie yra „už“, o ne „prieš“ bet ką – ar tai būtų Ramūnas Karbauskis, ar Petras Gražulis, ar G. Nausėda. Tie, kurie yra prieš, bijo, sakė ji.

Pirmajame rinkimų ture daugiausiai palaikymo sulaukė I. Šimonytė, surinkusi 31,31 proc. visų balsavusiųjų balsų. Už G. Nausėdą balsavo 30,94 proc. rinkėjų. Abu jie susitinka antrajame rinkimų ture, kuris vyks jau sekmadienį, gegužės 26-ąją.

Praėjus valandai po vidurnakčio prasideda agitacijos draudimo laikas – jis galios iki balsavimo rinkimų dieną pabaigos, t. y. sekmadienio 20 val.