Lietuvoje

2019.05.24 17:03

Liepos 12-oji taps lemtinga: Skvernelis rinksis „karaliaus ėjimą“ ar naujos partijos kūrimą?

Gytis Pankūnas, LRT.lt2019.05.24 17:03

Nors apie pasitraukimą iš valdžios užsiminę „valstiečiai“ persigalvojo, į antrąjį prezidento rinkimų turą neiškopęs jų kandidatas Saulius Skvernelis ir toliau žada trauktis iš premjero pareigų. LRT.lt kalbinti politologai svarsto, kad S. Skvernelis laikosi tam tikros taktikos, laukdamas prašymų nenusisukti nuo vyriausybės vairo, arba turi planų suburti naują politinę jėgą.

Premjeras S. Skvernelis prieš pirmąjį prezidento rinkimų turą savo bendražygiams pareiškė, kad jam nepatekus į antrąjį rinkimų turą, jis iš ministro pirmininko pareigų pasitrauks liepos 12 d.

„Valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis antrino, sakydamas, kad, jei S. Skvernelis nepateks į antrąjį prezidento rinkimų turą, o partija nelaimės Europos Parlamento rinkimų, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) trauksis iš valdančiosios koalicijos. Vis dėlto po prezidento rinkimų pirmojo turo LVŽS pakeitė savo poziciją ir nutarė, kad po rinkimų liks valdžioje. Tuo metu S. Skvernelis ir toliau kartoja, kad savo pažadą ištesės – iš ministro pirmininko pareigų trauksis.

Konstitucijoje numatyta, kad išrinkus Lietuvos prezidentą, Vyriausybė jam grąžina savo įgaliojimus. Tiesa, kaip yra išaiškinęs Konstitucinis Teismas (KT), Vyriausybės įgaliojimų grąžinimas dar nereiškia, kad prezidentas laisva valia gali keisti premjerą. Anot KT, prezidentas priima Vyriausybės įgaliojimus, paveda jai laikinai eiti pareigas ir ne vėliau kaip per 15 dienų turi pateikti Seimui būtent įgaliojimus grąžinusios Vyriausybės ministro pirmininko kandidatūrą.

Svarsto apie išėjimą su išskaičiavimu

Mykolo Romerio universiteto (MRU) docentas, politologas Vytautas Dumbliauskas LRT.lt teigė manantis, kad apie atsistatydinimą kalbantis S. Skvernelis iš tikrųjų gudrauja – pašnekovo manymu, S. Skvernelis savo pasitraukimą gali lyginti su Vyriausybės įgaliojimų grąžinimu po prezidento rinkimų.

„Mano manymu, jis gudrauja, bet gudrauja ta prasme, kad, išrinkus Lietuvos prezidentą, kaip Konstitucijoje parašyta, Vyriausybė gražina įgaliojimus. Kai Vyriausybė grąžina įgaliojimus, tai reiškia, kad Vyriausybė veikia laikinai. Šia prasme S. Skvernelis savo pažadą įgyvendintų“, – komentavo MRU docentas. 

Politologas įsitikinęs, kad S. Skvernelis tikrai nėra pasiryžęs nubraukti visus savo pasiekimus politikoje, ir tapti eiliniu parlamentaru.

„Jeigu S. Skvernelis liks eiliniu Seimo nariu, tai jo karjera bus baigta. Jis turi galimybę dar pusantrų metų būti ministru pirmininku ir tikrai 2020 m. Seimo rinkimuose galėtų dalyvauti „valstiečių“ sąraše, galbūt kokioje nors vienmandatėje apygardoje. Nebent jis nori palikti politiką ir eiti kažkur kitur. Bet kur jis nueis? Jis buvo policijos generalinis komisaras, tai policijoje į žemesnį postą S. Skvernelis tikrai negrįš“, – aiškino V. Dumbliauskas.

Pašnekovo manymu, vertinant S. Skvernelio pasiryžimą pasitraukti iš premjero pareigų, nereikėtų atmesti ir kitos versijos – naujos politinės jėgos sukūrimą. V. Dumbliauskas tvirtina, kad būtent S. Skvernelio dėka, o ne R. Karbauskio, LVŽS laimėjo Seimo rinkimus ir iki šiol tebėra viena populiariausių partijų Lietuvoje, tad apie politinę ateitį galvojantis „valstiečiai“ gali imti labiau šlietis prie S. Skvernelio.

„S. Skvernelis turi šarmo, charizmos, jis yra paprastas, juo žavisi Lietuvos provincija, jis yra toks savas, aiškiai kalba,, kartais pasako kažką grubiau, bet publikai tai patinka. Jei S. Skvernelis žino, kad iš 50-ties „valstiečių“ frakcijos narių su juo išeitų bent 30, tai galėtų steigti atskirą frakciją ir išliktų galimai kitaip suformuotos, bet tos pačios daugumos kandidatu į ministrus pirmininkus. Nes vis tiek R. Karbauskis su savo frakcijos likučiais norėtų būti valdančiojoje koalicijoje“, – svarstė V. Dumbliauskas.

S. Skvernelis lauks dar daugiau įkalbinėjimų pasilikti?

LRT.lt kalbintas Vilniaus politikos analizės instituto politologas, žurnalistas Donatas Puslys taip pat svarstė, kad S. Skvernelio pareiškimas apie pasitraukimą iš ministro pirmininko pareigų gali būti susijęs su politiko dėliojamu planu suburti naują politinį darinį ir atsiriboti nuo LVŽS lyderio R. Karbauskio.  

„Galbūt S. Skvernelis tapo savo žodžio įkaitu tam tikra prasme, nes galvodamas apie tolimesnę perspektyvą metė tokią rimtą kortą – siekdamas mobilizuoti rinkėjus prieš pirmą prezidento rinkimų turą jis prabilo apie pasitraukimą, o dabar, kai daug kas žaidžia, keisdami nuomones, jam teks laikytis žodžio, nes kitu atveju – jei jis nesitrauks – S. Skverneliui bus primenama, kad pakeitė nuomonę. Skaičiuojant ilgalaikėje perspektyvoje, galbūt jam dabar būtų ir paranku atsitraukti.

Galima svarstyti, kas nutiks su „valstiečių“ partija. Ar nebus paties S. Skvernelio bandymų įgyti daugiau nepriklausomybės ir manevro laisvės nuo R. Karbauskio? Tada tas atsitraukimas gali būti naudingas, parodant, kad „aš žodžio žmogus“, mat pats R. Karbauskis sugebėjo ne vieną kartą persigalvoti su tuo pasitraukimu į opoziciją, ir su parama G. Nausėdai. Tada S. Skvernelis galėtų parodyti kitą poziciją ir galėtų veikti laisviau nuo savo tiesioginių pareigų, ir galbūt kurti naują politinę jėgą“, – kalbėjo D. Puslys.

Vis dėlto pašnekovas neatmeta, kad S. Skvernelis, kalbėdamas apie pasitraukimą iš Vyriausybės, gali žaisti ir kitą žaidimą. Politologas priminė, kad politikui nelaimėjus prezidento rinkimų, ir „valstiečiai“, ir į antrąjį prezidento rinkimų turą patekę kandidatai palankiai atsiliepė apie jį, tad tikėtina, D. Puslio teigimu, jog S. Skvernelis tiesiog lauks dar didesnės paramos jam ir įkalbinėjimų neišeiti.

„Tai gali būti „karaliaus ėjimas“: „aš trauksiuosi, nes būtų sunku dirbti su kažkuriuo iš galimų prezidentų, nes jiems tiesiogiai pralaimėjau“, tačiau kartu dar lieka noras, kad „mane visi įkalbinėtų likti“. Tai yra tarsi tam tikras S. Skvernelio bandymas didinti savo akcijas. Tai galbūt ir veikia, nes ir I. Šimonytė, ir G. Nausėda sako, kad su S. Skverneliu galėtų dirbti – premjeras tarsi gauna ženklą, kad „visi nori su manimi dirbti“. Gali būti, kad S. Skvernelis žaidžia šia korta: „noriu trauktis, bet mane visi, net ir opozicijos atstovas, įkalbinėja pasilikti, tad man gal svarbiau ne asmeninė, o valstybės pozicija“, – svarstė politologas.

LRT.lt primena, kad 2015 m. lapkritį tuometinis vidaus reikalų ministras S. Skvernelis tuometiniam premjerui Algirdui Butkevičiui įteikė atsistatydinimo pareiškimą. S. Skvernelis tąkart nusprendė trauktis po to, kai Vilniuje vyras iš policijos pareigūnų pagrobė automatą ir su juo paspruko. Dėl šio incidento S. Skvernelis ir policijos vadovybė sulaukė kritikos.

Tuometinė Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė tąkart aiškino, kad per pokalbį telefonu su S. Skverneliu nesulaukė ministro tinkamų paaiškinimų. Prezidentė Dalia Grybauskaitė stojo L. Graužinienės pusėn, sakydama, kad S.Skvernelis „demonstruoja žemą politinį lygį“ ir „nesupranta savo asmeninės atsakomybės“.

S. Skvernelį užstojo ministras pirmininkas A. Butkevičius, pabrėžęs, kad vidaus reikalų ministras per vadovavimo ministerijai laiką atliko „didžiulius darbus“ ir tai atsispindi ne tik statutinių pareigūnų, bet ir visuomenės išreikštame pasitikėjime. Jam išreikštą pasitikėjimą įvertinęs S. Skvernelis galiausiai nusprendė likti vidaus reikalų ministro poste.