Lietuvoje

2019.05.23 21:45

Nesutariama, kada „influencerių“ įrašai apie rinkimus – pilietinė pozicija, o kada – politinė reklama

Urtė Korsakovaitė, LRT TV naujienų tarnyba, LRT.lt2019.05.23 21:45

Raginimų balsuoti už vieną ar kitą kandidatą apstu ir socialiniuose tinkluose. Ne visi jų pažymėti kaip politinė reklama. Kai kurie nuomonės formuotojai ginčijasi, esą taip jie tik išreiškia pilietinę poziciją. Kad riba tarp politinės reklamos ir nuomonės neaiški, pripažįsta ir rinkimų skaidrumą prižiūrintis Baltųjų pirštinių judėjimas.

Ne mažesnė painiava ir dėl paslaugų bei produktų – nors už paslėptą reklamą gresia baudos, kaip ją žymėti, iki šiol nėra aišku.

Reklamos ir fotosesijos – stilistės Agnės Jagelavičiūtės kasdienybė. Tačiau ji sako gavusi pastabų dėl politinės reklamos žymėjimo – esą raginimai balsuoti už jos mamą savivaldos rinkimuose ir už Artūrą Zuoką – politinė reklama, kurią reikėtų žymėti. 

„Iš šitos pusės tu keistai jautiesi rašydamas apie savo mamą gerą žodį, kad tai yra reklama, politinė reklama, nes aš mamą tikrai ne dėl to, kad man moka, reklamuoju, bet jei tokie reikalavimai, tai man nesunku jų laikytis ir aš galiu tai parašyti“, – teigia stilistė.

Tinklaraštininkas Andrius Užkalnis, pirmame prezidentinių rinkimų ture feisbuke aktyviai raginęs balsuoti už Gitaną Nausėdą arba Ingridą Šimonytę sako, kad vieno ar kito kandidato palaikymas nėra politinė reklama.

„Nėra reklama, jeigu tai yra tiesiog politinės, pilietinės pozicijos pareiškimas. Kiti žmonės sako taip, bet influenceriai – žinomi veidai, jų balsas turi žymiai daugiau svorio, kai jis yra pasakytas ir todėl jis turi būti pažymėtas kaip politinė reklama. Ne, aš nesutikčiau su tuo“, – tikina A. Užkalnis.

Pasak Baltųjų pirštinių vadovės Marijos Šaraitės, rinkimų laikotarpiu išaiškėjo neapibrėžtų sričių, kada viešosios nuomonės formuotojas išsako asmeninę nuomonę, o kada skleidžia politinę reklamą.

„Tretieji asmenys, kai skleidžia kokią nors nuomonę, tai nėra laikytina politine reklama, jeigu nevyksta pernelyg dažnai, ar pernelyg plačiai auditorijai, ar su kokiu nors finansiniu indėliu. Tai vadinasi, kad tam tikri atvejai, kokius dabar turime, kur nuomonių formuotojai savo asmeninę nuomonę skelbia tiesiog kaip piliečių, tai gali būti palaikyta politine reklama. Čia trūksta tam tikro reguliavimo ir apskritai susitarimo, kaip turėtų būti“, – sako M. Šaraitė. 

Pasak Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkės Lauros Matjošaitytės, kiekvieną influencerių įrašą socialiniame tinkle reikia vertinti individualiai. Jeigu socialinio tinklo įrašas atitinka politinės reklamos apibrėžimą, turėtų būti pažymėtas kaip reklama. 

„Bet kokios žinutės pasidalijimas socialiniame tinkle, jeigu tai to paties asmens parašyta, tai gali būti skleidžiama ir reikėtų nurodyti, kad tai yra politinė reklama, jeigu atitinka politinės reklamos apibrėžimą, o tai reiškia, kad siekiama propaguoti vieną kandidatą, raginama balsuoti už vieną kandidatą, reikia tiesiog nurodyti, kad tai yra neatlygintinai skleidžiama politinė reklama“, – tikina L. Matjošaitytė.

Viešosios nuomonės formuotojai pastebi, kad socialiniuose tinkluose neaiškus ne tik politinės, bet ir komercinės reklamos žymėjimas. Vartotojų teisių apsaugos tarnyba šiuo metu stebi 10 nuomonės formuotojų įrašus socialiniuose tinkluose. Specialistai tikrina, ar juose nėra paslėptos reklamos. Pagal tai planuojama parengti reklamos žymėjimo socialiniuose tinkluose rekomendacijas. 

„Mes rekomenduotume, jeigu tai yra lietuviško produkto lietuviškas tekstas, tai žymėti lietuviškai su grotažyme reklama. Jeigu tai yra susiję su anglišku produktu, ar reklama netgi pateikiama anglų kalba, gali būti  gratažymė ad. Dabar kai mes patys vykdome stebėseną, pastebėjome, kad, tarkime, projektas atliktas bendradarbiaujant su konkrečiu prekės ar paslaugos tiekėju, tai tikrai gali įvairių tų būdų būti“, – teigia Vartotojų teisių apsaugos tarnybos atstovė Inga Grinevičienė. 

Socialinio turinio ir reklamos agentūros kritikuoja tokį Vartotojų teisių sukurtą sąrašą. Pasak ekspertų, reikėtų stebėti daugiau influencerių, į sąrašą įtraukti daugiau socialinių tinklų. 

„Vadovaudamiesi būtent Amerikos patvirtintomis ir labai išsamiomis gairėmis, instagramo ir feisbuko platformose žymime grotažymę ad, kitaip tariant reklama tiktai anglų kalba. Viliamės, kad Valstybinė vartotojų tesiės apsaugos tarnyba tikrai kuo greičiau informuos ir suformuos gaires“, – sako agentūros „Influenceriai.lt“ vadovė Laura Aleksandravičė.

Lietuvoje skaičiuojama apie 300 visuomenės nuomonės formuotojų. Agentūrų teigimu, apie 80 procentų jų nežymi reklamos socialiniuose tinkluose. Už reklamos įstatymo pažeidimus numatytos baudos nuo kelių šimtų iki beveik 9 tūkstančių eurų.

Žinios. Ar influencerių nuomonė socialiniuose tinkluose – politinė reklama?

 

Paieškos rezultatai

20180218

Įkelk naujieną

Nuotraukos
Nuotraukos
Kelkite nuotraukas tiesiai iš kompiuterio arba spauskite pridėti nuotrauką/as
Nuorodos į audiovizualinę informaciją
Autorius