Prieš 71-erius metus, per kelias dienas sovietai iš Lietuvos Ištrėmė keturiasdešimt tūkstančių žmonių. Tremtiniai pasakoja apie patirtą badą ir patyčias. Istorikus labiausiai sukrėtė ištremtų vaikų istorijos.
Didžiausios Lietuvos istorijoje trėmimo operacijos aukos pagerbtos ir Vilniuje prie paminklo sovietų okupacijos aukoms.
„Labai trūko oro ir vandens. Buvo labai šalta. Iš žmonių būdavo tyčiojamasi. Kartais duodavo „sušvinkusios kopūstų sriubos", – tokiais prisiminimais dalinosi sunkias akimirkas išgyvenę žmonės.
Genovaitei Starkevičiūtei tuomet buvo keturiolika. Į tremtinių sąrašus buvo įrašytos partizanų, jų rėmėjų, ūkininkų, vengusių stoti į kolūkius ar neįtikusių sovietų valdžiai, šeimos. Istorikai sako, kad labiausiai įsimintinos vaikų istorijos.
„Jie dvi savaites gyveno iš eglišakių padarytose palapinėse. Juos apniko įvairūs parazitai. Kaip pati tremtinė sako, buvo sukurtas laužas ir tame laužė buvo sudegintos jos gražios kasos“, – kalba Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus atstovė Ramunė Driaučiūnaitė.
Tarp tų vienuolikos tūkstančių tuomet ištremtų vaikų ir Inesos močiutė, kuriai tada buvo septyneri. Kartu su dviem jaunesniais broliais ir sesers besilaukiančia mama.
„Močiutė pasakojo, kad kaip tik turėjo netoliese šviežio pieno bidoną pilną. Tiesiog suspėjo jį pasigriebti ir tai buvo vienintelis jų maistas kelionės metu. Tas pienas aišku sugižo, nes buvo vasara, karšta. ir jie vis tiek turėjo valgyti, gerti tą surūgusį pieną. Toks labai konkretus prisiminimas, istorija ir kaip parodo kad tai netikėta ir brutualu“, – pasakoja tremtinės anūkė Inesa.
Prieš kelerius metus netoli tos vietos, kur buvo ištremta močiutė, su „Misija Sibiras“ lankėsi ir Inesa. Ji sako, kad močiutei iki šiol sunku kalbėti apie tuos devynerius tremties metus, prarastą vaikystę. O ir sugrįžimas buvo ne ką lengvesnis, ypač vaikams.
„Tu turi integruotis į kitą visuomenę. Jų namuose buvo įsikūrusi valstybinė institucija, gyveno kiti žmonės. Tai sugrįžę į namus kurį laiką turėjo miegoti daržinėje. Tai buvo tarsi gyvenimo pradėjimas iš naujo“, – sakė anūkė.
Istorikai sako, kad Didžiausią Lietuvių trėmimo operaciją tuomet vykdė keturiasdešimt tūkstančių sovietų karių ir pareigūnų - kiekvienam tremtiniui po vieną. Okupacijos metais buvo ištremta arba įkalinta lageriuose maždaug 300 tūkstančių žmonių.
