Lietuvoje

2019.05.27 17:12

Europos Parlamento rinkimai: mažai dėmesio sulaukiantis partijų grožio konkursas?

Modesta Gaučaitė, LRT.lt2019.05.27 17:12

Sekmadienį visa šalis sprendė, kas vadovaus Lietuvai artimiausius penkerius metus. Tačiau vyko ir kiti rinkimai – Europos Parlamento (EP). Tiesa, pastarieji rinkimai dėmesio sulaukė gerokai mažiau. Ekspertai mano, kad taip yra todėl, kad žmonėms per sudėtinga gilintis į Europos Sąjungos (ES) institucijų veiklą ir jie per mažai apie jas žino.

Kadenciją bebaigianti prezidentė Dalia Grybauskaitė paklausta apie tai, kaip vertina lietuvių darbą EP sakė, kad tai turėtų vertinti rinkėjai. Visgi ji teigė, kad darbas ten yra atsakingas, todėl ir rinktis reikėtų tuos, kurie dirba.

„Tai atsakingas darbas, atstovaujant Lietuvos interesams, be kurio daugelis mūsų sprendimų, tokie, kaip Europos biudžetas ar įvairūs kiti projektai, nebūtų išspręsti. Todėl labai tikiuosi, kad mūsų žmonės pasistengs išrinkti tuos, kurie dirba, o ne tik sėdi ir džiaugiasi gera alga“, – antradienį, dar prieš rinkimus sakė šalies vadovė.

Lietuva EP turi 11 savo atstovų. Pastaruosius penkerius metus mūsų šaliai jame atstovavo Petras Auštrevičius, Zigmantas Balčytis, Vilija Blinkevičiūtė, Algirdas Saudargas, Laima Liucija Andrikienė, Antanas Guoga, Bronis Ropė, Rolandas Paksas, Viktoras Uspaskichas, Valentinas Mazuronis ir Valdemaras Tomaševskis.

Sekmadienį vykusiuose rinkimuose iš viso buvo iškelta 16 kandidatų sąrašų. Savo kandidatus siūlė tiek partijos, tiek visuomeniniai rinkimų komitetai.

Rinkėjų balsai lėmė, kad artimiausius penkerius metus šaliai EP atstovaus Liudas Mažylis, Andrius Kubilius, Rasa Juknevičienė, V. Blinkevičiūtė, Juozas Olekas, Aušra Maldeikienė, Petras Auštrevičius, Šarūnas Marčiulionis, B. Ropė, V. Tomaševskis ir V. Uspaskichas.

„Partijų grožio konkursas“

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) politologas Kęstutis Girnius portalui LRT.lt sakė, kad bendrai įvertinti pastarųjų penkerių metų Lietuvos atstovų darbą sudėtinga, nes jie dirba nelygiai – vieni daro daug, o kiti, pasak politologo, nedaro nieko.

„EP rinkimai faktiškai yra politinių partijų grožio konkursas. Jie pasako, kokios partijos tuo metu yra labiausiai mėgstamos ir tuomet jų žmonės siunčiami į EP neatsižvelgiant į tai, ar jie ten rimtai dirbs, ar galėtų rimtai dirbti“, – komentavo K. Girnius.

Kalbėdamas apie tai, kodėl žmonės tokie vangūs, kai kalbama apie EP rinkimus, politologas svarstė, kad nemažai žmonių apie EP beveik nieko nežino, kai kuriems tai tiesiog ne itin rūpi, o tie, kurie apie EP žino nemažai, dažnai į tai žiūri skeptiškai.

„Būtų įdomus klausimas, jei duotume žmonėms sąrašą tų, kurie EP yra dabar, ir tų, kurie buvo anksčiau, ir kiek pasakytų, kurie yra dabartiniai europarlamentarai, o kurie buvo praeityje“, – svarstė K. Girnius.

Paklaustas, apie D. Grybauskaitės žodžius, kad svarbu išrinkti dirbančius, o ne tik sėdinčius ir gerą algą gaunančius europarlamentarus, politologas sakė manantis, kad ir šiuo metu yra tokių EP narių, kurie dirbdami nepersistengia. Pasak jo, yra EP narių, kurie ten yra dėl algos.

„Vienu metu buvo net keturi Lietuvos partijų vadovai, kurie dirbo EP. Labai sunku vadovauti partijai, jei rimtai vadovauji, sėdint Briuselyje. O Briuselyje sėdi ne tik dėl to, kad miestas labai gražus, bet ir dėl didelio atlyginimo.

Manau, kad tikrai yra žmonių, kurie eina į EP tik norėdami gauti gerą atlyginimą. Kita vertus, politinės partijos taip daro, kad garbingiems veteranams, kurie traukiasi iš didžiosios šalies politikos, pasiūlo gerą vietą sąraše, ir jie 5 ar 10 metų dirba, gauna gerą atlyginimą. Nieko čia blogo“, – kalbėjo politologas K. Girnius.

Daugiau nei viena priežastis

Rytų Europos studijų centro direktorius Linas Kojala kalbėjo, kad yra ne viena priežastis, kodėl EP rinkimai Lietuvoje itin daug dėmesio nesulaukia. Pirmiausia, pasak jo, ES institucijų veikimas yra gana sudėtingas procesas. Dėl to daug kam sunku suprasti arba reikalauja daug laiko sekti, kas ir ką daro, kaip tai veikia, kokia kiekvieno iš mūsų įtaka. Dėl to, jo teigimu, sumažėja dėmesys ir rinkimams.

„Kitas, taip pat labai svarbus dalykas yra, manau, kad žmonėms sunkoka matyti, kuo partijos skiriasi atstovaudamos jiems EP, kaip tai sąlygoja jų kasdienį gyvenimą. Dabar bandoma pateikti per euroskepticizmo ir proeuropietiškumo prizmę, kad tu balsuoji arba už tokius, arba už tokius. Iš principo manau, kad to gali ir nepakakti ir tai nėra iki galo tikslu. Jeigu žmogus nemato emocijos, nemato intereso, tai natūralu, kad vėlgi mažėja ir jo paties susidomėjimas“, – kalbėjo L. Kojala.

Be to, pašnekovas kalbėjo, kad įtakos turi ir tai, jog kartu vyko ir kiti – prezidento – rinkimai, kurie daugeliui yra gerokai svarbesni nei EP rinkimai.

Paklaustas, ar galima bendrai įvertinti Lietuvos atstovų darbą EP, L. Kojala sakė, kad tai padaryti sunku, nes Lietuvos atstovai, pagal ideologiją, dirba skirtingose frakcijose, priklauso skirtingoms politinėms grupėms. Tai lemia, kad skiriasi jų balsavimai, pasisakymai.

Jis taip pat sakė, kad vertinti europarlamentaro veiklą apskritai yra keblu, nes nemažai jos yra neformali: „Tai tarimasis su kolegomis, gebėjimas pasiūlyti sprendimus komiteto posėdžiuose ir pan. Labai sunku apibendrinti ir nevertėtų to daryti. Tai padaryti rinkėjai gali tik bendraudami tiesiogiai ir klausydami pačių atstovų pasisakymų.“

L. Kojala taip pat pabrėžė, kad vien tik EP sprendimų ES nepriima. Tai daroma kartu su Europos Komisija, Europos Vadovų Taryba, Europos Ministrų taryba, Teisingumo teismu ir daugeliu kitų institucijų. Pasak jo, tai yra visuma, kurią suprasti sudėtinga, ir tai nėra tik Lietuvos fenomenas.

Pašnekovas taip pat sakė, kad EP rinkimai tampriai atliepia bendras partijų populiarumo tendencijas. Anot jo, galima manyti, kad panašaus rezultato partijos galėtų tikėtis ir Seimo rinkimuose, jei jie vyktų tuo pačiu metu.