Sociologinė apklausa rodo, kad didesnė gyventojų dalis pritaria dvigubos pilietybės įteisinimui ir, surengus referendumą, už tokį pasiūlymą balsuotų teigiamai. Anot politologo Algio Krupavičiaus, potencialus referendumas dėl dvigubos pilietybės būtų sėkmingas, jeigu šis klausimas būtų pateikiamas ne kaip atskirų partijų, o visos valstybės interesas.
Sociologinė apklausa rodo, kad didesnė gyventojų dalis pritaria dvigubos pilietybės įteisinimui ir, surengus referendumą, už tokį pasiūlymą balsuotų teigiamai. Anot politologo Algio Krupavičiaus, potencialus referendumas dėl dvigubos pilietybės būtų sėkmingas, jeigu šis klausimas būtų pateikiamas ne kaip atskirų partijų, o visos valstybės interesas.
Visiškai dvigubos pilietybės įteisinimui Lietuvoje pritartų 20 proc. gyventojų, labiau pritariančių nei nepritariančių piliečių skaičius siekia 42 proc. rodo naujienų agentūros ELTA užsakymu rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų bendrovės „Baltijos tyrimai“ gegužės pradžioje atlikta sociologinė apklausa.
Dviejų pasų turėjimui visiškai nepritaria 7 proc. respondentų, daugiau nepritaria negu pritaria – 20 proc. apklaustųjų, dar 11 proc. šiuo klausimu neturi jokios nuomonės. Rezultatus sugrupavus, už dvigubą pilietybę pasisako 62 proc., prieš – 27 proc. respondentų.
Gegužės pradžioje Seimas priėmė svarstyti Liberalų sąjūdžio siūlymą dvigubos pilietybės klausimu surengti referendumą, kuris turėtų vykti kartu su 2016 m. spalio 9 d. Seimo rinkimais. Planuojama, kad parlamentarai dėl referendumo galutinai apsispręs kitų metų pavasario sesijoje, tuo metu „Baltijos tyrimų“ apklausa rodo, kad jei toks referendumas vyktų kitą sekmadienį, už dvigubos pilietybės įteisinimą balsuotų 57 proc. respondentų, prieš – 32 proc., 11 proc. šiuo klausimu neturi nuomonės.
A. Krupavičiaus nuomone, siūlymas referendumą jungti prie Seimo rinkimų yra vienintelis „gyvybingas“ būdas šį klausimą išspręsti, jei norima atsiklausti gyventojų. Norint pakeisti Konstitucijos pirmame skirsnyje esančią nuostatą dėl pilietybės, būtina, kad į referendumą ateitų ne mažiau kaip 50 proc. visų rinkimų teisę turinčių piliečių, teigiamai dėl dvigubos pilietybės taip pat turėtų pasisakyti ne mažiau kaip pusė balsuoti galinčių žmonių.
Nuo 1991 m. Lietuvoje referendumai buvo rengiami 12 kartų, iš jų 7 kartus to padaryti nepavyko, nes prie balsadėžių nesusirinko užtektinai piliečių. Pastarąjį kartą atskirai nuo kitų rinkimų įvykęs referendumas buvo rengtas 2003 m., kai gyventojų buvo klausiama apie Lietuvos narystę Europos Sąjungoje.
„Tada tam referendumui buvo sukurtos specialios taisyklės, buvo vykdomas dviejų dienų balsavimas ir buvo vykdoma masinė agitacija, apimanti visas institucijas. Jeigu už dvigubą pilietybę agituos tik liberalai – to gali neužtekti. Kai kurių partijų rinkėjams sutelkti kaip tik reikalingas balsavimas „Ne“, ir tokių rinkėjų, ko gero, turi nemažai Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai“, – Eltai teigė A. Krupavičius.
Anot politologo, referendumą rengiant kartu su rinkimais, tikėtina, kad reikiama piliečių dauguma susirinktų, tačiau tam, kad dviguba pilietybė būtų įteisinta referendumu, šiuo klausimu būtinas visų didžiųjų šalies politinių jėgų sutarimas, taip pat kryptingas darbas su visuomene, aiškinant dvigubos pilietybės įteisinimo privalumus, trūkumus ir pasekmes.
„Reikėtų politinio pakto tarp svarbiausių partijų, lyderių, kurie aiškiai suformuluotų poziciją. Taip buvo daryta Lietuvai stojant į ES, kai visos pagrindinės politinės jėgos sutarė ir aiškiai pasakė visuomenei, kad tikrai taip reikia elgtis, kaip kad numatoma elgtis. Jeigu būtų toks politinis paktas, tai visuomenę būtų lengviau įtikinti“, – teigė A. Krupavičius.
Politologo nuomone, jei referendumas dėl pilietybės būtų rengiamas ir neįvyktų, dvigubos pilietybės klausimas iš Lietuvos politikų darbotvarkės būtų išbrauktas ilgam laikui, todėl įteisinant dvigubą pilietybę turėtų būti išbandyti ir kiti būdai. Visų pirma prie šio klausimo galėtų grįžti Konstitucinis Teismas (KT), 2006 m. išaiškinęs, kad dviguba pilietybė išvykusiems po 1990 m. Lietuvoje turėtų būti suteikiama tik retais ir išimtiniais atvejais. 2013 m. KT paskelbė, kad daugiau galimybių dėl pilietybės suteikimo Lietuvoje galėtų suteikti tik konstitucinės pataisos.
Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) pirmininko Zenono Vaigausko teigimu, dvigubos pilietybės problema visiškai gali būti išspręsta tik referendumu. Pasak VRK vadovo, nors rinkėjų aktyvumas Seimo rinkimuose auga, visada yra galimybė nesurinkti reikiamo balsų skaičiaus, kad referendumas įvyktų, ypač jei nebus sudaromos visos galimybės balsuoti užsienyje esantiems piliečiams. 2004 m. Seimo rinkimų pirmojo turo metu bendras rinkėjų aktyvumas siekė 36 proc., 2008 m. – 48 proc., 2012 m., – 52 proc., tuomet gyventojų taip pat buvo klausiama, ar Lietuvai reikalinga nauja atominė elektrinė.
„Turime piliečių užsienyje, kurie ne visada balsuoja ar turi galimybių balsuoti, ne visi mūsų piliečiai Lietuvoje yra aktyvūs. Tų piliečių, kurie dalyvauja apklausose, balsų gali ir nepakakti. Patogiausias variantas čia būtų balsavimas internetu“, – Eltai sakė Z. Vaigauskas.
Z. Vaigausko skaičiavimais, jei referendumas būtų rengiamas kitąmet, jo kaina siektų apie 1 mln. eurų. Savo paramą referendumui dėl dvigubos pilietybės yra išsakiusi prezidentė Dalia Grybauskaitė, Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė, premjeras Algirdas Butkevičius. Prieš referendumą pasisako šiuo metu opozicijoje esantys konservatoriai.
