Lietuvoje

2019.05.22 12:41

Pretendentų į EP programų analizė: dideliu euroskepsiu Lietuva neišsiskiria

Dainora Karklytė, ELTA2019.05.22 12:41

Senajame žemyne populiarėjant skeptiškoms nuomonėms Europos Sąjungos (ES) atžvilgiu, Lietuvoje, žvelgiant į Europos Parlamento rinkimuose dalyvaujančių sąrašų programas, politologų nuomone, itin radikaliu euroskepticizmu pasižyminčių kandidatų sąrašų vis dėlto nėra. Pasak jų, vos keli sąrašai pasižymi aštresne kritika ES šiuo metu palaikomoms vertybėms.

ELTA peržiūrėjo kandidatų sąrašų rinkimų programose deklaruojamus požiūrius į ES vykdomą politiką.
Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai savo rinkimų programoje aiškiai pasisako palaikanti dabar vyraujančią ES politiką, smerkiančią ekspansinius Rusijos veiksmus asocijuotose ES partnerėse – Ukrainoje, Sakartvele ir Moldovoje – bei tokią ES laikyseną Rusijos atžvilgiu laiko solidaria.

Tam pritaria ir Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga, Lietuvos žaliųjų partija bei europietiškiausia politine jėga save laikantis Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis. Solidarumo su kitomis ES šalimis laikosi ir visuomeninis rinkimų komitetas „Aušros Maldeikienės traukinys“ bei buvusio Seimo pirmininko Artūro Paulausko vedamas sąrašas „Stipri Lietuva vieningoje Europoje“.

Savo sąrašą kelianti Darbo partija rinkimų programoje pabrėžia būtinumą siekti gerų ir saugių santykių su kaimyninėmis valstybėmis, neišskiriant nė vienos, tačiau pažymi ES naudą bei būtinybę ja pasitikėti. Lietuvos socialdemokratų partija savo rinkimų programoje taip pat siūlo ES ieškoti dialogo su Rusija bei Kinija, tačiau priduria, kad prieš demokratiją nukreiptam euroskepticizmui partija nepritaria.

Lietuvos centro partija, neturinti savo atskiros rinkimų programos internete, nurodo europarlamentaro Antano Guogos internetinį puslapį. A. Guogos rinkimų programoje, pavadintoje „Mano programa“, yra pateikiamos idėjos, iš esmės nekritikuojančios ryškesnės ir diskusijų sulaukusios ES užimtos pozicijos. Ypač kritiškomis idėjomis nepasižymi ir Lietuvos socialdemokratų darbo partija.

Vis dėlto kai kuriems kandidatų į EP sąrašams Lietuvoje kritika konkretiems ES sprendimams yra nesvetima.
„Valdemaro Tomaševskio blokas“ – Krikščioniškų šeimų sąjungos ir Rusų aljanso koalicija kritikuoja, jų nuomone, per griežtą ES politiką Rusijos atžvilgiu ir pasisako už darnių santykių siekimą su visomis Europos Sąjungos kaimyninėmis šalimis.

Visuomeninis rinkimų komitetas „Prezidento Rolando Pakso judėjimas“ savo lyderio internetiniame puslapyje iškelia Tautinės ir stiprios nacionalinės valstybės idėją, pažymėdami, kad ES federalizacija būtų pragaištis. Siekiui visokeriopai stiprinti tautos suverenias galias pritaria ir partija Tvarka ir teisingumas, vadovaujama pirmininko Remigijaus Žemaitaičio.

„Užtenka nuolankiai tarnauti Briuseliui ir pritarti kiekvienu klausimu“, – teigiama rinkiminiame partijos klipe.
Tautinėms idėjoms pritaria ir visuomeninis rinkimų komitetas „Vytautas Radžvilas: susigrąžinkime valstybę!“, kuris savo rinkimų programoje nurodo, kad itin kritikuotina yra ES viršūnių vykdoma migracijos skatinimo politika. Tokią politiką kritikuoja ir visuomeninis rinkimų komitetas „Lemiamas šuolis“, siūlydamas migracijos kreditų, kompensuojančių demografinius nuostolius ir prarastas investicijas į žmogiškąjį kapitalą Rytų Europos šalims, idėją.

Vis dėlto Eltos kalbintas politologas ir Rytų Europos studijų centro direktorius Linas Kojala ypač radikalių euroskeptikų Lietuvos kandidatų į EP sąrašuose nemato. Viena iš priežasčių, lemiančių tai, pasak jo, yra didelis lietuvių pasitikėjimas ES.

„Lietuva yra labai proeuropietiška valstybė ir politiniame sluoksnyje yra gerokai mažiau kandidatų arba politinių lyderių, kurie kalbėtų griežtai Europos Sąjungos atžvilgiu, ją kritikuotų ar teigtų, jog Lietuvai reikia išstoti iš ES, kas yra pakankamai dažna retorika kitose šalyse“, – sakė jis.

Taip pat, pridūrė ekspertas, Lietuvoje pastaruoju metu nėra pagrindinių problemų ar sudėtingų situacijų, lemiančių augantį euroskepticizmą kitose valstybėse.

„Nėra dviejų faktorių, kurie labiausiai skatina euroskepticizmą kitose valstybėse: dideli imigrantų srautai ir ekonominė krizė, kuri tokiose šalyse, kaip Ispanija, Graikija ar Italija, dar tikrai yra jaučiama, nepaisant to, kad yra pasibaigusi jau daugiau nei dešimtmetį“, – konstatavo L. Kojala.  

Kitas kalbintas politologas vertina situaciją kiek kitaip. Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Algis Krupavičius teigia matąs, kaip pats įvardija, nuosaikių euroskeptikų judėjimus šiuose rinkimuose į EP.

Tokiais jis įvardijo R. Pakso judėjimą, partiją Tvarka ir teisingumas ir „Valdemaro Tomaševskio bloko“ – Krikščioniškų šeimų sąjungos ir Rusų aljanso koaliciją. Taip pat A. Krupavičius įvardijo V. Radžvilo suburtą komitetą, pastarąjį išskyręs kaip radikalesnį, kalbantį apie visą ES modelio reformą.

Nepaisant to, kad lietuviai Europos atžvilgiu yra optimistai, teigė politologas, euroskepsį šiuo metu stiprina ir gausiai aptarinėjama „Brexito“ situacija.

ELTA primena, kad, standartinės „Eurobarometro“ apklausos duomenimis, labiausiai ES pasitikima Lietuvoje – 65 proc. gyventojų teigė palankiai vertinantys šalies narystę ES.

Pirmadienį prasidėjo ir iki penktadienio tęsis išankstinis balsavimas prezidento bei EP rinkimuose. Pagrindinė rinkimų diena bus sekmadienį, gegužės 26 d. Lietuvai atstovaus 11 išrinktų parlamentarų.