Lietuvoje

2019.05.22 10:39

Nausėda susitikime su „valstiečiais“ ir „socialdarbiečiais“: mano tikslas nėra siekti partijos paramos

Gytis Pankūnas, LRT.lt2019.05.22 10:39

Su valdančiais Seime – „valstiečiais“ ir „socialdarbiečiais“ – susitikęs kandidatas į prezidentus Gitanas Nausėda pažymėjo nesiekiantis kokios konkrečios partijos palaikymo.

„Mano apsilankymo tikslas nėra siekti partijos paramos. [...] Mano tikslas – gerbti kiekvieną Lietuvos žmogų, kiekvieną rinkėją, sudaryti jam, kiek galima, visapusiškesnį vaizdą apie tai, kokių nuostatų, kokių pažiūrų laikosi kandidatas“, – trečiadienį susitikime su Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) ir „socialdarbiečių“ frakcijomis kalbėjo G. Nausėda.

LRT.lt primena, kad LVŽS po pirmojo prezidento rinkimų turo, kuriame jų keltas kandidatas į prezidentus, premjeras Saulius Skvernelis liko trečias, nusprendė susitikti su į antrąjį rinkimų turą patekusiais kandidatais į prezidentus G. Nausėda ir konservatorių remiama kandidate Ingrida Šimonyte. Pastaroji pranešė susitikti su LVŽS frakcija negalinti dėl įtemptos darbotvarkės, savo atsakymus į „valstiečių“ klausimus I. Šimonytė atsiuntė raštu.

LVŽS šią savaitę žada paskelbti, kurį kandidatą palaikys antrajame prezidento rinkimų ture.

EVT norėtų matyti šalies prezidentą

G. Nausėda, atsakinėdamas į LVŽS pateiktus klausimus, pažymėjo manantis, kad Lietuvą Europos Vadovų Taryboje (EVT) turėtų atstovauti šalies prezidentas.

„Reikėtų pripažinti, kad pagal 84 Konstitucijos straipsnį, prezidentas formuoja ir įgyvendina užsienio politiką, ir turbūt sutiksite, kad šiuo metu Europos Sąjunga yra tautų sąjunga, kurioje atskiros valstybės išsaugo savo savarankiškumą. Tuomet jų vadovai atlieka labai svarbią funkciją – atstovauti šitų šalių interesus bendruose forumuose.

Po 2009 metų Lisabonos strategijos pasikeitė atstovavimo sistema, ir vietoj dviejų asmenų, važiuojančių į šituos posėdžius, lieka vienas asmuo. Ir aš esu įsitikinęs, kad geriausiai Lietuvos interesus galėtų atstovauti prezidentas“, – aiškino G. Nausėda.

Jo teigimu, EVT iškyla ir dvišalio bendradarbiavimo, dvišalių santykių klausimai.

„Tikrai turbūt nelabai gera praktika, jei vieną kartą ten vyktų  prezidentas, o kitą kartą – ministras pirmininkas, nes santykių palaikymo ir draugiško ryšio įtvirtinimo, nuoseklumo ir tęstinumo prasmėmis vis dėlto prezidento lyderystė čia turėtų būti neabejotina“, – aiškino kandidatas į prezidentus.

Jis akcentavo, kad užsienio politikos klausimai turi būti derinami su vykdomąja valdžia, ypač, kalbant ekonominio, socialinio pobūdžio, energetinio bendradarbiavimo klausimus.

„Aš tikrai būsiu tas žmogus, kuris paklaus tiek premjero, tiek vyriausybės žmonių nuomonės, ir tik tada, kai tie klausimai bus gerai išdiskutuoti, jie bus pristatomi užsienio forumuose, susitikimuose. Labiausiai, ko norėčiau išvengti – to, kas pastaruoju metu kartas nuo karto kildavo, kai atskiri pareigūnai imdavosi iniciatyvių, kaip antai atgaivinti tarpvyriausybinio darbo grupę su Rusija, arba pasisakyti Izraelio sostinės klausimu arba dar kai kuriais kitais klausimais.

Man atrodo, kad būtų daug efektyviau, jeigu šituose susitikimuose aukščiausi valstybės pareigūnai, iš anksto aptarę konkretų klausimą, turėtų vienodą poziciją, kad į išorę neišeitų fragmentuota, nevienareikšmiška pozicija, kuri sutrikdytų mūsų užsienio partnerius, ir jie tiksliai nežinotų, kokia yra ta tikroji pozicija“, – kalbėjo G. Nausėda.

LRT.lt primena, kad 2018 m. sausį premjeras S. Skvernelis prabilo apie tai, kad reikėtų atnaujinti Lietuvos– Rusijos tarpvyriausybinę komisiją.

Nenori „Sodros“ ir privačių fondų priešinimo

Kalbėdamas apie pensijų reformą G. Nausėda gyrė valdančiuosius šiuo klausimus. Jis tvirtino palaikanti dalies „Sodros“ įsipareigojimų perkėlimą į valstybės biudžetą. Vis dėlto kandidatui į prezidentus užkliuvo kai kurie kiti valdančiųjų veiksmai.

„Mane labai neramina kartais pasitaikančios pastangos supriešinti „Sodrą“ su privačiais pensijų fondais, sakant, kokia „Sodra“ yra gera, o privatūs pensijų fondai yra blogis. Taip priešinant ir sudarant įspūdį, kad tik „Sodra“ gali užtikrinti orią senatvę, mes klaidiname žmones, nes pasiekti tos pageidaujamos 50 procentų pakeitimo normos, įmanoma tik gerai derinant net tris pakopas – ir pirmą, ir antrą, ir trečią pakopą“, – komentavo G. Nausėda.

Anot jo, taip pat reikėtų daugiau dėmesio skirti profesinių pensijų kaupimo fondų kūrimui ir plėtimui.

„Pati pensijų reforma buvo pristatyta taip, kad, deja, šiandien aš matau dalį žmonių sutrikusius, nežinančius, kaip jiems elgtis. Todėl žmonių nustojo kaupti pensijai, kita dalis žmonių apskritai pasitraukė iš privačių pensijų fondų ir eina į „Sodrą“, – kalbėjo kandidatas į prezidentus.

Neslėpė nepalaikantis valstybinių vaistinių kūrimo idėjos

G. Nausėda, atsakinėdamas į LVŽS klausimus, tvirtino palaikantis savivaldybių galių stiprinimo idėją.

„Mano nuomone, šiuo metu yra disbalansas tarp to, ką mes ketiname suteikti, ir ko mes reikalaujame iš savivaldybių vidutiniu ir ilguoju laikotarpiu. Tai yra imtis atsakomybės už tolygią regionų plėtrą. Kita vertus, kuomet kalbame apie konkrečius svertus, jų, deja, nėra labai daug, ir regionų lyderiai skundžiasi, kad yra iškelti didingi tikslai, bet finansinio savarankiškumo nėra, žemės disponavimo teisė apribota“, – aiškino G. Nausėda.

Jis teigė norinti, kad Regionų plėtros tarybų veikla taptų aktyvesnė.

G. Nausėdos manymu, viešojo sektoriaus optimizavimo siekti būtina, tačiau jis patikino nepritariantis valstybinių monopolijų kūrimui.

„Esu ganėtinai skeptiškas dėl įvairių valstybinių verslo formų, ar tai būtų prekybos tinklai, ar tai būtų bankai, ar tai būtų vaistinės, ar tai būtų kiti dalykai. [...] Savaime valstybinio rinkos dalyvio egzistavimas nėra blogis, bet, atsižvelgdamas į labai konkrečias Lietuvos aplinkybes, bijau, kad valstybiniai rinkos subjektai turi pernelyg didelės įtakos valdžios sprendimams, ir anksčiau ar vėliau tai pagundai gali būti pasiduota“, – aiškino G. Nausėda.

R. Karbauskis prabilo apie konfrontaciją su prezidentūra

Susitikimo su G. Nausėda pabaigoje LVŽS lyderis Ramūnas Karbauskis, padėkojęs G. Nausėdai už apsilankymą, pažymėjo, kad pastaruoju metu visuomenė gyvena „netikrų naujienų“ laikotarpyje. Politikas, pabrėžęs, kad kalba valdančiosios koalicijos vardu, patikino norintis bendradarbiauti su G. Nausėda.

„Mes tikrai norime bendradarbiavimo. [...] Iš tikrųjų tuos du su puse metų gyvenome keistame jausme, tokios konfrontacijos, o ne bendradarbiavimo su prezidentūra jausme“, – teigė R. Karbauskis.

„Valstiečių“ lyderis neslėpė, kad jį nustebino kadenciją baigiančios prezidentės Dalios Grybauskaitės komentaras po balsavimo prezidento rinkimuose. Prezidentė sakė, kad Lietuvai pasisekė, nes „antrame prezidento rinkimų ture dalyvauja kandidatai, kurie verti būti antrame ture“. R. Karbauskis šį komentarą pavadino „skaldymo pareiškimu“.

„Šitoje situacijoje tikimės, jeigu tautos valia bus tokia, kad jūs tapsite prezidentu, mes tą konfrontaciją su prezidentūra baigsime. Drįstu mūsų vardu sakyti, kad mes tikrai nesame tos konfrontacijos iniciatoriai“, – į G. Nausėdą kreipėsi R. Karbauskis.

Paieškos rezultatai

20180218

Įkelk naujieną

Nuotraukos
Nuotraukos
Kelkite nuotraukas tiesiai iš kompiuterio arba spauskite pridėti nuotrauką/as
Nuorodos į audiovizualinę informaciją
Autorius