Lietuvoje

2019.05.21 21:36

Politologė Šešelgytė apie rinkimus: Lietuva išlipo iš populistinės bangos

Rita Miliūtė, LRT TELEVIZIJOS laida „Dienos tema“, LRT.lt2019.05.21 21:36

Su antruoju prezidento rinkimų turu vyks ir rinkimai į Europos Parlamentą. Lietuvoje į jį kandidatus siūlo 16 partijų ir komitetų. Kokios prognozės dėl šių rinkimų, kai kitur Europoje stiprėja populistinės euroskeptiškos politinės jėgos, ir kam iš tų 16 prognozuojama sėkmė? Kuo šie Europos Parlamento rinkimai skiriasi nuo ankstesnių ir kuo jie yra svarbūs?

Apie tai laidoje „Dienos tema“ – Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto direktoriaus pavaduotoja Margarita Šešelgytė ir „Baltijos tyrimų“ vadovė Rasa Ališauskienė.

– Kiek rinkėjų aktyvumą Europos Parlamento rinkimuose lemia arba paveikia tai, kad trejus šių metų rinkimus žadėjusi laimėti Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) prezidento rinkimuose nebeturi savo kandidato?

R. Ališauskienė: Tai neigiamas veiksnys. Kita vertus, Europos Parlamento rinkimai yra mažiausiai įdomūs Lietuvos rinkėjams. Jeigu jie vyktų be antrojo prezidento rinkimų turo, tai jie būtų labai neaktyvūs. Šiuo atveju tai, kad jie yra kartu, aktyvina ir partijų, ir komitetų rėmėjus. Bet vis dėlto tai, kad „valstiečiai“ neturi savo kandidato antrame ture, jiems nėra geras ženklas.

– Kaip pralaimėtas pirmas turas paveiks tuos, kurie ateis balsuoti? Ar jie gali pakeisti apsisprendimą, ar ne? Turiu galvoje LVŽS rėmėjus.

R. Ališauskienė: Balsuojant už Europos Parlamentą – smarkiai ne. Vis dėlto tie pagąsdinimai ėjo ir praėjo, truputį prisimiršo. Jeigu žmonės buvo linkę balsuoti už savo mėgstamą partiją, tuo labiau, kad premjeras populiarumo labai neišbarstė, nors nepateko į antrąjį turą, tai už tos partijos kandidatus tikrai balsuos. Tik tiek, kad jų ateis mažiau, negu ketino ateiti, jeigu būtų buvęs antrame ture jų kandidatas.

– Europoje stiprėja populistinių ir euroskeptiškomis vadinamų politinių jėgų vaidmuo. Kaip tos tendencijos veikia Europos Parlamento rinkimus pas mus, Lietuvoje?

M. Šešelgytė: Man atrodo, kad mes kažkaip labai gražiai šį kartą tyčia ar netyčia išbridome iš tos populistinės bangos. Tai, kad išėjo į antrą turą du kandidatai, kurie savo kalbėjimą grindė veikiau racionaliais argumentais negu populistinėmis idėjomis, irgi rodo, kad pas mus galbūt ta banga ir praeina. Tikėtis, kad populistinės partijos Lietuvoje bus labai sėkmingos, kokia yra bendra tendencija, prognozuojama, kad apie trečdalį Europos Parlamento sudarys populistinės partijos, tai pas mus vėlgi klausimas, o kas yra populistinė partija.

Jeigu, tarkime, mes sakytume, kad „valstiečiai“ į politinę areną atėjo kaip populistinė partija, tai jie paramos gaus ir kažkiek mandatų gali turėti. Tai mes irgi galbūt prisidėtume. Bet jeigu kalbėtume apie bendrą Europos Parlamento sudėtį, greičiausiai jie bus žaliųjų frakcijoje, kuri nėra laikoma populistine frakcija.

– Tikrų žaliųjų?

M. Šešelgytė: Tikrų žaliųjų. Man atrodo, kad šiuo atveju mes, ko gero, esame tie gerieji europiečiai, kurie papildys tą nepopulistinį Europos Parlamento sparną.

– Jeigu kalbėtume ne tiktai apie tas partijas, kurios, atrodo, turi daugiausiai šansų peržengti į Europos Parlamentą, kuris iš tų 16 sąrašų, kurie dalyvauja rinkimuose, labiausiai atitinka tas populistines tendencijas?

R. Ališauskienė: Sakyčiau, pagal retoriką tiesiog nėra tokių, kur būtų labai ryški arba iš tų matomų komitetų, arba partijų. Kai kurie gauna po nulį arba mažiau negu procentą rinkėjų palaikymo, tai apie juos turbūt kalbėti nelabai verta. Kita vertus, jeigu kalbame apie tai, ką žmonės rinksis, – taip, čia yra balsavimas už sąrašus.

Bet kuo Europos Parlamento rinkimai truputį ypatingi, lyginant su Seimu, žmonės labai žiūri į pirmus 3 sąraše esančius lyderius. Tai nebūtinai partijų lyderiai, daugeliu atveju ne. Yra parinkti tikrai populiarūs žmonės. Tokiu atveju, pavyzdžiui, rinkimuose į Seimą ta pati partija gautų mažiau balsų, negu gali gauti rinkimuose į Europarlamentą dėl to, kad turi labai žinomą arba populiarų žmogų kaip pirmą veikėją.

– Pavyzdžiui, kaip Šarūnas Marčiulionis.

R. Ališauskienė: Jis nėra kaip politikas labai populiarus.

– Ne, bet labai žinomas.

R. Ališauskienė: Kita vertus, turime Centro partiją, turime Antaną Guogą, einantį į Europos Parlamentą, ir Naglį Puteikį, kaip partijos lyderį. Nors pirmas šiuo atveju A. Guoga.

M. Šešelgytė: Ir Liudas Mažylis.

R. Ališauskienė: Taip pat L. Mažylis labai populiarus. Taigi šiuo atveju tie vardai kartais netgi trauks daugiau balsų negu pati partija ar jos ideologija.

– Jūsų prognozėmis, ar pateks į Europos Parlamentą komitetų atstovai?

R. Ališauskienė: Mes tyrėme mėnuo iki rinkimų, pačioje pradžioje, kai paaiškėjo, kas užregistruoti, kas dalyvauja. Žmonės labai menkai žinojo apie komitetus. Žinojo pavardes, nes daugelio iš tų komitetų pavadinime yra lyderio pavardė – tai tikrai pliusas tam komitetui. Pavyzdžiui, tie komitetai, kurie neįsidėjo lyderio pavardės, jie dingsta, jų nežino.

– Pavyzdžiui, „Lemtingas šuolis“, kuris sugebėjo surinkti nulį pradžioje.

R. Ališauskienė: Taip. Taip pat yra ir „Stipri Lietuva vieningoje Europoje“, kurios vėlgi reikia pasižiūrėti sąrašą, kad žinotum, kas lyderis.

– Čia Artūro Paulausko komitetas.

R. Ališauskienė: Taip, ir pavardės nėra. Esmė ta, kad žmonės tikrai nežinojo, ką jie žada, apie ką kalba. Tai jiems yra truputį daugiau tikimybės sulaukti paramos, jeigu žmonės pamatys, kas yra pirmas sąraše. Bet, kita vertus, tai yra ir prezidento rinkimai. Ar labai ilgai žmonės gilinsis į tuos sąrašus – klausimas. Vis dėlto manyčiau, kad šiuo atveju bus partijų geresni rezultatai negu komitetų.

– Ponia M. Šešelgyte, kaip komentuotumėte tą faktą, kad ir partijos, ir komitetai nevengia įrašyti žmonių, kurie nėra aktyvūs partijų veikėjai, nėra netgi nariai? Kartais išvis nėra netgi politikai, kuriuos mes jau čia paminėjome. Ir šitaip siekia pritraukti rinkėjus, kad tie sąrašai sulauktų palaikymo.

M. Šešelgytė: Visų pirma, kaip bandymą pritraukti rinkėjus. O antras momentas, Europos Parlamentas yra toli ir galbūt ne tiek aktualu, kas į jį pateks. Svarbu partijai laimėti tuos rinkimus, bet kas ten iš partijos bus, tai nėra taip ir svarbu, kaip, pavyzdžiui, nacionaliniuose rinkimuose. Kai partija turi surinkti tam tikrą balsų skaičių, kad patvirtintų sprendimus, ir taip toliau. Europos Parlamente vis tiek mes esam nedideli, daryti per daug įtakos Europos Parlamento sprendimams mes negalime, tai toks kaip ir nuvertinimas pačios institucijos, kad galbūt svarbiau laimėti, negu kiek svarbu, kas tame Europos Parlamente dalyvaus.

Bet čia irgi, man atrodo, negalima ypač šiuo laiku daryti tokios klaidos ir sakyti, kad Lietuvai Europos Parlamento rinkimai nesvarbūs, nes, kai stiprėja populistinės nuotaikos Europoje, atrodo, didelė dalis Europos Parlamento vis dėlto bus populistinės partijos. Europos Parlamentas yra įtakinga institucija, turinti galių įvairiais klausimais – ir dėl tam tikrų pozicijų tvirtinimo, ir biudžeto klausimais, ir įstatymų leidybos klausimais. Kiekvienas balsas gali būti labai svarbus, užtikrinantis balansą nepopulistinių partijų naudai. Man atrodo, jeigu svarbi yra Europa ir mūsų padėtis toje Europoje, reikėtų vis dėlto atidžiau žiūrėti.

R. Ališauskienė: Gal Lietuvoje tai yra rečiau atsitikę, bet yra variantas, kai pirmu numeriu, pavyzdžiui, įrašomas tikrai žinomas žmogus, nebūtinai politikas, bet jis tarsi garvežys. Jis traukia visą tą sąrašą, po to jis galbūt atsisako ir nebeina į Europos Parlamentą. Patenka antras, trečias ar dar kažkas. Čia tam tikra rinkėjų apgavystė.

– Ne tam tikra, o tikra.

R. Ališauskienė: Balsuoju už vieną, o gaunu kitą. Kitas dalykas – nepatinka man tas žodis „populistinės“. Visos partijos šiaip jau populistinės ta prasme, kad jos stengiasi atliepti rinkėjų lūkesčius. Tai gal kalbėkime apie kartais labiau ekstremistines arba kraštutines, jeigu jau taip nenudėsim į šoną. Šioje vietoje norėčiau dar prisiminti, kai klausėte, ar mes išvengėme  tokių partijų bangos.

Viena iš priežasčių turbūt, kodėl jos nėra tiek populiarios, nes, lyginant ir „Eurobarometro“, ir kitus duomenis, lietuviai lieka labiausiai proeuropietiški Europoje. Vieni iš labiausiai proeuropietiškų. Jeigu turėtume kad ir žinomų žmonių kažkokį judėjimą ar partiją labai jau euroskeptišką ir pasisakančią, kaip kad, pavyzdžiui, britų euroskeptikai, kad „einu į Europos Parlamentą tam, kad jį sugriaučiau iš vidaus“, – tai nesuveiktų.

M. Šešelgytė: Bet estai irgi labai proeuropietiški. Žinoma, buvo daugiau klausimų, kurie buvo iškelti šalia Europos klausimų. Tokie, kaip migracija, nors tai nėra klausimas Estijoje, suveikė. 18 proc. estų parėmė.

R. Ališauskienė: Ten ir kiti dalykai buvo. Be to, estai gal labiau pragmatiški. Truputį kitaip, mažiau emocionaliai balsuoja.

– Mes palietėme ir britų euroskeptikus. Šie rinkimai į Europos Parlamentą yra neįprasti dar ir tuo, kad Jungtinė Karalystė dalyvauja rinkimuose į Europarlamentą, kai tarsi ir turėtų išeiti iš Europos Sąjungos. Tai šiuo atveju ar sutiktumėte su politologo Lino Kojalos nuomone, ponia M. Šešelgytė jau šiek tiek apie tai irgi kalbėjo, kad ypač tokioje situacijoje, kai bus sprendžiama Europos Sąjungos ateitis, tų vadinamųjų „mažų valstybių“, kaip Lietuva, balsas gali būti itin svarbus?

R. Ališauskienė: Taip, jis gali būti ir lemiamas, nes vien aritmetiškai sudėjus ir žiūrint, ką daro mūsų kaimynai, kurie irgi nebūna itin aktyvūs, kai, pavyzdžiui, slovakai, čekai, tie patys dideli lenkai, tai, sakyčiau, Vidurio Europos šalys gali būti labai svarbios. Sutinku su tuo, kad čia jau galbūt ne tiek kiekybė, kiek kokybėje ir aktyvioje pozicijoje esmė. Net tie 11 gali būti lemiami.

– Kaip jūs prognozuotumėte, kokie bus svarbiausi naujosios kadencijos Europos Parlamento uždaviniai?

M. Šešelgytė: Vienas, ko gero, svarbiausių pradžioje bus pasitvirtinti institucijų vadovus. Tai irgi bus labai svarbu, nes institucijų vadovai yra ne tiktai veidas, bet tie žmonės, kurie telkia aplink save valstybes, telkia parlamento narius ir dalyvauja sprendimų priėmimuose. Toliau yra finansavimo patvirtinimas. Irgi atidėtas iki naujų institucijų vadovų paskyrimo naujo parlamento. Tai mums irgi labai aktualus klausimas.

Šiaip diskusijos vyksta dėl Europos ateities – daugiau federalizmo ar daugiau suvereniteto valstybėms. Populistinės partijos kelia tokius klausimus, kad galbūt ES nereikėtų ir einam vos ne su tikslu ją išardyti iš vidaus. Tai tų klausimų iš tiesų yra daug ir svarbių. Todėl, man atrodo, ypač svarbu, kad žmonės nemiegotų ir balsuotų. Europos Parlamento rinkimai tikrai nėra šiaip tiktai pasižaidimas, bet yra svarbus politinio proceso etapas.

Paieškos rezultatai

20180218

Įkelk naujieną

Nuotraukos
Nuotraukos
Kelkite nuotraukas tiesiai iš kompiuterio arba spauskite pridėti nuotrauką/as
Nuorodos į audiovizualinę informaciją
Autorius