Lietuvoje

2019.05.22 16:42

Fotografu Amerikoje dirbantis lietuvis: mums moka už prekių pagražinimą nuotraukose

Nuotraukose prekės atrodo vienaip, o realybėje visiškai kitaip – už tai man pinigus ir moka, taip LRT RADIJUI sako Čikagoje fotografu dirbantis Tauras Bublys. Jo teigimu, konkurencija tarp fotografų Čikagoje yra didelė.

– Kokia Jūsų šeimos istorija? Kaip Jūs atsidūrėte Amerikoje?

– Mano tėvai gimė Lietuvoje ir po karo su seneliais emigravo. Mama atvyko gyventi į Klivlandą, o tėtis į Detroitą. Mano tėvai susipažino Amerikoje ir čia susituokė. Jie buvo ypač prisirišę prie lietuvių bendruomenės, kas yra tipiška emigrantams, nes jausmas būnant tarp savų – kur kas geresnis.

– Kodėl Jūs persikėlėte gyventi į Čikagos centrą, o ne priemiestį Lemontą, kaip dauguma lietuvių?

– Man, asmeniškai, miesto gyvenimas yra gerokai įdomesnis nei priemiesčio. Aš dirbu kūrybinį darbą, esu fotografas, mėgstu miesto ritmą. Gyventi priemiestyje man būtų nuobodu.

– Kaip Jūs tapote fotografu?

 – Iš pradžių norėjau būti architektu, bet man sunkiai sekėsi matematika, todėl nusprendžiau keisti kryptį. Man labai patiko fotografija ir kinematografija, bet susirasti fotografo darbą buvo paprasčiau.

– Esate fotografas, tačiau žmonių nefotografuojate. Papasakokite, ką Jūs veikiate?

 – Aš užsiimu reklamine fotografija: fotografuoju maistą, drabužius, juvelyriką ir kitas prekes. Teikiu fotografavimo paslaugas įvairioms firmoms arba reklamų agentūroms. Iš to ir gyvenu, žmonių man nereikia.

Dirbti su daiktais yra kur kas paprasčiau, nes su jais nereikia bendrauti. Aš mėgstu dirbti vienas arba mažoje komandoje. Fotografuojant prekes dirbu aš, stilistė ir asistentas. Taip dirbti yra daug lengviau, nereikia rūpintis manekenėmis.

Labai svarbu, kad prekės nuotraukose atrodytų estetiškai, nes jeigu taip nebus, firma jų neparduos. Nuotraukose prekės visada atrodo kitaip nei realybėje. Fotografas turi pagražinti prekes, ypač maistą, kuris realybėje niekada neatrodys taip, kaip nuotraukoje – už tai man pinigus ir moka.

– Ar Čikagoje yra didelė konkurencija tarp prekių fotografų?

– Fotografų Čikagoje yra tikrai daug. Anksčiau jų buvo dar daugiau, bet po paskutinės ekonominės krizės dauguma firmų bankrutavo ir fotografams taip pat buvo sunkus laikotarpis, daug kas arba nutraukė savo veiklą, arba išėjo į ankstyvą pensiją, arba išvis pakeitė profesiją.

Dabar tiek Niujorke, tiek Čikagoje yra nemažai darbų, susijusių su fotografija, ypač fotografuojant maistą ir juvelyriką. Šiais laikais  galima dirbti bet kur, gali  keliauti su savo aparatūra ir fotografuoti.

– Kaip Jūs apibūdintumėte Čikagą?

– Man Čikaga patinka dėl to, nes čia yra emigrantų miestas. Čia gyvena žmonės iš viso pasaulio, o aš labai mėgstu susipažinti su kitais, man įdomūs jų kultūriniai skirtumai. Niujorke, San Fransiske, Čikagoje yra įdomus žmonių mišinys. Tai matyti skirtingose virtuvėse, restoranuose, žmonių bendravime, ko man labai reikia.

Pavyzdžiui, Niujorke žmonės yra labiau prisirišę prie madų, mėgsta pasirodyti, viskas yra susiję su turimais finansais, o Čikaga yra labiau darbininkų miestas. Anksčiau tai buvo pramonės miestas, dabar viskas šiek tiek pasikeitė, daugiau informacinių technologijų įmonių, reklamos agentūrų ir pan.

– Nemažai Jūsų kartos žmonių, vadinamųjų dipukų vaikų, Lietuvoje yra buvę vos kelis kartus. Jūs Lietuvoje praleidžiate daug laiko. Kodėl taip yra?

 – Man Lietuvoje patinka, aš ten turiu draugų, turiu ką veikti. Viskas prasidėjo tada, kai buvau studentas ir sovietmečiu lankiau lietuvių kalbos kursus Vilniaus universitete, kur vykdavo vasaros kursai užsieniečiams. Vilniuje turiu butą ir kasmet ten skrendu pabūti.

– Kaip manote, kodėl kai kuriems emigrantams Lietuvos nereikia?

– Priklauso nuo žmogaus. Man, asmeniškai, Lietuva yra Lietuvoje, o čia, kas vyksta Čikagoje, yra kas kita. Amerikoje bandoma išlaikyti lietuvybę, ypač norima ją įskiepyti vaikams, kad jie suprastų, iš kur yra kilę jų tėvai ir seneliai.

Keista, kai informacija šiais laikais yra lengvai prieinama, bet kai kurie žmonės nesidomi ir nelabai žino, kas apskritai Lietuvoje vyksta. Galbūt jie nelabai supranta dėl kultūrinio ar kalbos barjerų, bet kuo tu daugiau bendrauji, tuo labiau matai, kaip kiti gyvena. Emigracija kartais nėra taip blogai, nes išvykę žmonės grįžta su naujomis idėjomis.

Plačiau – interviu su Tauru Bubliu įraše.

Parengė Gabrielė Sagaitytė.