Lietuvoje

2019.05.23 05:30

Kas iš tiesų valdo pasaulį: nuo absurdiškiausių sąmokslo teorijų iki tų, kurios pasirodė esančios tiesa

Justinas Šuliokas, LRT.lt2019.05.23 05:30

Sąmokslo teorijos (pavyzdžiui, apie kino studijoje filmuotą išsilaipinimą mėnulyje arba Lietuvą užvaldžiusį pedofilų klaną) plinta, nepaisant to, kad dažnai nepateikia jokių įrodymų. Jų tyrinėtojai sako, kad sąmokslo teorijos išduoda atotrūkį ir nepasitikėjimą visuomenėje, o joms paneigti loginių argumentų nepakanka.

LRT.lt pristato išskirtinį projektą „Rinkimų rentgenas“. Jis vykdomas bendradarbiaujant su Baltijos šalių žurnalistinio meistriškumo centru („Baltic Centre for Media Excellence“) ir žiniasklaidos vystymo organizacija „Internews“. Projekto tikslas – didinti medijų raštingumą ir skatinti kritinį mąstymą.

Kas iš tikrųjų valdo Lietuvą? Pasak įvairių teorijų, valstybę gali būti užvaldę „valstybininkai“, „pedofilų klanas“ arba Kremliaus agentai. Jei tikėtume globalesniais paaiškinimais, pasaulį kontroliuoja driežažmogiai, žydai, masonai arba George‘as Sorosas.

Visa tai yra populiarios sąmokslo teorijos. Sąmokslo teorija – tai bandymas pasiūlyti alternatyvų paaiškinimą tam tikriems įvykiams, nesutampantį su oficialia arba plačiai priimama tiesa. Įvykius siekiama paaiškinti slapta susimokiusių grupuočių veikla, į kurią dažnai įsitraukę galingi žmonės, siekiantys piktavalių tikslų.

Dažnai tokie paaiškinimai neturi pagrindo ir nepateikia tvirtų įrodymų. Tačiau, kadangi sąmokslo teorijų šalininkai įsitikinę, kad galingi žmonės susimokę nuslėpti tiesą, įrodymų nebuvimas tik patvirtina sąmokslą.

Taigi paprastai sąmokslo teorijų etiketė prikabinama įsitikinimams, kurie visuomenėje būna marginalizuoti ir laikomi nepriimtinais. Pavadindami teiginį „sąmokslo teorija“ mes norime pasakyti, kad jis yra klaidingas arba bent jau nepagrįstas. Tačiau sąmokslai išties egzistuoja ir kartais susimokiusios galingų žmonių grupės iš tikrųjų siekia piktavališkų tikslų. Problema – kaip žinoti, kada sveikas skeptiškumas peržengia ribas.  

Paprasti sudėtingų dalykų paaiškinimai

Sąmokslo teorijos dažnai yra reakcijos į kokį nors itin katastrofišką ir traumuojantį įvykį, sako Vilniaus universiteto doktorantas Alfredas Buiko. Pavyzdžiui, daugelis teorijų apie iliuminatus paplito po Didžiosios Prancūzijos revoliucijos.

Jos metu vyravęs teroras taip šokiravo kai kuriuos žmones, kad jie bandė ieškoti paaiškinimų ir už visko slypinčios piktos nematomos rankos, – taip atsirado teorija, kad Prancūzijos revoliuciją sukėlė iliuminatai. Tai buvo slapta draugija, įkurta 1776 metais Bavarijoje ir skleidusi Apšvietos idėjas. Vis dėlto Katalikų bažnyčios paragintas Bavarijos valdovas 1785 m. uždraudė iliuminatus ir draugija netrukus iširo – dar iki revoliucijos.

JAV prezidento Johno F. Kennedy nužudymas 1963 m. arba 2001-ųjų rugsėjo 11-osios atakos Niujorke taip pat buvo tokia šokiruojanti patirtis, kad kai kuriems žmonėms nepakako oficialių paaiškinimų: jiems atrodė, kad už tokio įvykio, kaip prezidento mirtis, negali stovėti tik vienas žmogus, tai turėjo būti JAV vyriausybės, Centrinės žvalgybos agentūros (CŽA), rusų arba Kubos darbas.

Vis dėlto kartais sąmokslo teorija apibendrina ir suteikia išraišką jau iki tol paplitusiems prietarams ir įsitikinimams, sako A. Buiko. Vienas ryškiausių pavyzdžių – XX a. pradžioje Rusijoje išspausdinti „Siono išminčių protokolai“, aprašantys tariamą žydų planą užvaldyti pasaulį. Tekstas, kuriame nuplagijuoti keli ankstesni leidiniai ir net ištraukos iš nuotykinio romano, apeliavo į tuo metu stiprias antisemitines nuotaikas ir todėl plačiai paplito – jis buvo išverstas į kitas kalbas ir netgi amerikiečių pramonininkas Henry Fordas savo lėšomis išspausdino ir išplatino pusę milijono knygos egzempliorių.

Kaip plinta sąmokslo teorijos

Pasak A. Buiko, sąmokslo teorijoms plisti reikia tam tikrų sąlygų, kurias tyrinėtojai vadina priėmimo struktūromis. Pavyzdžiui, jos dažnai atliepia ir patvirtina jau egzistuojančius įsitikinimus.

„Tarkim, antisemitinėms sąmokslo teorijoms reikalingas bendras antisemitizmas visuomenėje, nes tada jos gali tinkamai išsiplėtoti ir funkcionuoti. Ufologinėms sąmokslo teorijoms pageidautina, kad žmonės tikėtų arba bent jau būtų pakankamai susidomėję ateiviais, NSO ir panašiomis temomis“, – paaiškina A. Buiko.

Kita reikalinga sąlyga – komunikacijos ir sklaidos patogumas. „Kuo lengviau komunikuojamas žodis, tuo lengviau ir greičiau sąmokslo teorijos plinta ir mutuoja“, – sako mokslininkas. Internetas leidžia daug greičiau sklisti informacijai ir apeiti informacijos kanalų sargus, tokius kaip knygų leidyklos, laikraščiai ir televizijos.

„Dėl šių priežasčių XX a. pabaiga ir buvo sąmokslo teorijų išsprogimo metas, – sako A. Buiko. – Anksčiau jas reikėjo išspausdinti ir tuos tekstus perkelti, šiais laikais pakanka tiesiog turėti savo tinklalapį ir sugebėti patraukti žmones.“

Galios asimetrija

Tyrinėtojai pastebi, kad sąmokslo teorijų plitimas susijęs su bendru nepasitikėjimo visuomenėje pakilimu, didesne socialine atskirtimi ir padėtimi, kai daug žmonių jaučiasi atskirti nuo galios.

Knygos apie sąmokslo teorijas „Melo respublika“ („Republic of Lies“) autorė Anna Merlan iškelia klausimą, kodėl konspiracinis mąstymas JAV suveši sparčių socialinių pokyčių ir neramumų laikais. „Iš dalies radau atsakymą mūsų vis nepaslankesnėje klasinėje struktūroje, kurioje daugelis žmonių pasijunta įkalinti varge ir ieško, ką kaltinti. Radau atsakymą vis didėjančiame politinės galios atotrūkyje, žmonių įsitikinime, kad jiems užvertos galios struktūros, tad jie piktai daužosi į geležines duris, kurios jiems niekada neatsivers“, – rašo ji.

Sąmokslo teorijos klesti, kai žmonės jaučiasi atskirti nuo galios ir tai juos verčia nepasitikėti bendrąja tiesa. Tikėjimas sąmokslo teorijomis ir jų platinimas yra savotiškas protestas, nepasitikėjimo autoritetais išraiškos forma.

Vis dėlto tai nereiškia, kad sąmokslo teorijas skleidžia vien „apačios“. Neretai jomis mėtosi ir realią galią turintys žmonės. „Tai yra puikus būdas sukurti tam tikrą priešą“, – sako A. Buiko.

Pavyzdžiui, manoma, kad prie „Siono išminčių protokolų“ atsiradimo prisidėjo carinės Rusijos slaptosios tarnybos ir jų platinimą rėmė valdžia. Šiuo metu vienas didžiausių sąmokslo teorijų platintojų yra kartu ir vienas galingiausių pasaulio žmonių, JAV prezidentas Donaldas Trumpas. Savo politinę karjerą jis pradėjo prisijungęs prie judėjimo, visiškai nepagrįstai teigusio, kad buvęs prezidentas Barackas Obama gimė ne JAV. D. Trumpas reikalavo, kad B. Obama pateiktų savo gimimo liudijimą, o vėliau tvirtino, kad klimato kaita yra Kinijos apgaulė siekiant susilpninti JAV ekonomiką.

A. Buiko primena, kad iš valdžios sklindančių sąmokslo teorijų pavyzdžių galima rasti ir Lietuvoje. Vienas naujausių – premjero Sauliaus Skvernelio tvirtinimai, kad žurnalistas Andrius Tapinas su Rusijos specialiųjų tarnybų pagalba bando nuversti Lietuvos valdžią. Prieš tai premjeras Algirdas Butkevičius, turėjęs susitvarkyti su mokytojų protestais, taip pat apkaltino juos ryšiais su Kremliumi.

„Tai yra sąmokslo teorija ir ji aiškiai ateina iš valdžios struktūrų, iš galią turinčių žmonių, kurie galbūt jaučiasi jos neturintys, – sako A. Buiko. – Žmogus gali turėti galią, bet jaustis esantis silpnas.“

Sąmokslai be teorijos

Kita tyrinėtoja, amerikietė Nancy Rosenblum, tvirtina, kad iš valdžios sklindančios sąmokslo teorijos ypatingai pavojingos. Ji pastebi, kad tradicinės sąmokslo teorijos stengėsi paaiškinti kokius nors realius įvykius, o pastaruoju metu suvešėjęs konspiracinis mąstymas apskritai nebeturi jokio ryšio su tikrove ir tiesiog išnaudoja visuomenės susiskaldymą bei toliau sėja nepasitikėjimą.

„Tai būdas delegitimizuoti žinojimą apskritai, – žurnalui „Vox“ sakė ji. – Šiandien žmonėms dažnai išvis neberūpi, ar kas nors yra tiesa. Jie tiesiog ieško bet ko, kad galėtų sukurti abejonę, pateisinti įsitikinimus ir tuo pat metu sėti cinizmą.“

Ji kalba apie pastaruoju metu plintančias „sąmokslo teorijas be jokios teorijos“, vien suvešėjusį konspiracinį mąstymą, kuris nebando alternatyviai paaiškinti realių įvykių, o visur ieško sąmokslų. Vienas šio reiškinio pavyzdžių – 2016 m. JAV pasklidusi „Pizzagate“ istorija, skleidusi absurdiškus teiginius, kad Hillary Clinton ir jos komanda organizavo vaikų tvirkinimo tinklą. Šio tariamo tinklo būstinė neva buvo vienos picerijos Vašingtone rūsys – tad vienas šios teorijos šalininkas įsiveržė į restoraną su ginklu, norėdamas pagauti sąmokslininkus nusikaltimo vietoje. Jo neįtikino net tai, kad pastatas neturėjo rūsio.

N. Rosenblum mano, kad toks konspiracinis mąstymas pakerta pasitikėjimą visuomenės institucijomis ir todėl kelia didelę grėsmę demokratijai.

Kaip kovoti su sąmokslo teorijomis

Kaip kovoti su sąmokslo teorijomis, yra sudėtingas klausimas, sako A. Buiko. Pirmiausia todėl, kad jomis tikintys ir jas skleidžiantys žmonės į jas būna įdėję daug jėgų ir resursų, šios teorijos tampa jų tapatybės dalimi, tad jie lengvai jų neatsisakys.

„Tiesiog kontraargumentavimas nepadeda, – sako mokslininkas. – Vienas svarbesnių dalykų yra alternatyvių naratyvų, kitokių paaiškinimų, kurie taip pat leistų per emocijas viską paaiškinti, pateikimas. Nes sąmokslo teorijos emociškai patogiai ir suprantamai paaiškina pasaulį, kai kiti paaiškinimai dažnai būna sudėtingi arba nepakankamai emocionalūs.“

Geresnė ugdymo sistema galėtų padėti visuomenę padaryti atsparesnę nepagrįstoms sąmokslo teorijoms, priduria jis. „Išmokyti pastebėti logines klaidas, kritiškai vertinti internete ir kitur sklindančią informaciją – tai turbūt labiausiai padėtų sumažinti sąmokslo teorijų plitimą. Nes jos atsiranda todėl, kad yra nepaprastai daug informacijos ir mes nesugebame jos apdoroti.“

Ar sąmokslo teorijos tikrai kelią pavojų demokratijai? A. Buiko nėra tuo įsitikinęs. Visų pirma todėl, kad demokratinė sistema yra viena iš lengvos jų sklaidos garantų – griežtos cenzūros sąlygomis paplinta tik tos sąmokslo teorijos, kurias valdžia laiko naudingomis, o kitos užgniaužiamos.

„Nuosaikus skepsis valdžios atžvilgiu dar niekam nepakenkė, – sako A. Buiko. – Didesnė problema yra radikalios sąmokslo teorijos, kurios visą pasaulį perstato į gėrio ir blogio kovą. Sąmokslo teoretikai tokiu būdu atsiduria gėrio pusėje, o visi, kas jiems prieštarauja, tampa blogiu. Tai yra pavojinga.“

Populiarios sąmokslo teorijos

Kas mus valdo?

Nemaža sąmokslo teorijų dalis ieško slaptų galios struktūrų, kurios realiai kontroliuoja valstybę arba pasaulį, tampydamos virvutes iš užkulisių, kol formalūs lyderiai tiesiog vykdo jų nurodymus arba jais tiesiog manipuliuojama. Anot „Siono išminčių protokolų“, šios galios šaltinis – žydų sąmokslas. Ankstesniais laikais plito teorijos apie slaptus masonų ir iliuminatų tinklus.

Viena ekscentriškesnių sąmokslo teorijų, kurią išpopuliarinant daugiausia prisidėjo britas Davidas Icke, teigia, kad Žemėje slapta gyvena dideli kraują geriantys driežažmogiai iš kitos planetos. Jie gali keisti pavidalą ir apsimesti žmonėmis, o daugelis istorinių ir dabartinių pasaulio lyderių kaip tik ir buvo jų giminaičiai: Merovingų dinastija, bankininkų Rothschildų giminė, Bushai ir Didžiosios Britanijos karališkoji šeima.

Sąmokslo teorijos apie slaptus valdovus arba bandymus užvaldyti pasaulį dažnai turi stiprų antisemitinį prieskonį. Krikščioniškose visuomenėse žydai dažnai tapdavo universalia svetima figūra, kuriai galima suversti kaltę dėl visų blogybių. Dėl to „žydai“, pavyzdžiui, galėjo įkūnyti tiek piktus kapitalistus, tiek komunizmo grėsmę.

Teorijos apie slapta pasaulį kontroliuojančias grupuotes yra populiarios, nes jos siūlo paprastesnį ir emociškai patogų paaiškinimą apie tai, kokios jėgos lemia žmonių gyvenimus. Dažnai tai būna nuasmenintos ir išsklaidytos struktūros (ekonominės jėgos, sudėtingos institucijos ir tiesiog atsitiktinumai), kurios kartais nepriklauso nuo žmonių valios ir netgi būna sunkiai suvokiamos. Sąmokslo teorijos tokioms jėgoms suteikia žmogišką veidą.

Garsių žmonių mirtys

Visa Amerika buvo sukrėsta, kai 1963 metais Dalase didžiulės minios akivaizdoje buvo nušautas prezidentas Johnas F. Kennedy. Ši žmogžudystė turėjo didžiulių politinių pasekmių, tad daliai amerikiečių buvo sunku priimti paaiškinimą, kad dėl prezidento mirties kaltas vienišas šaulys Lee Harvey Oswaldas.

J. F. Kennedy nužudymas dažnai vadinamas „visų sąmokslo teorijų motina“. Skaičiuojama, kad apie įvykį yra parašyta per 1000 knygų, daugelis jų pateikia kitokią nei oficialioji nužudymo versiją. Pasak įvairių sąmokslo teorijų, prie JAV prezidento nužudymo prisidėjo CŽA, mafija, viceprezidentas Lyndonas Johnsonas, sovietų KGB arba Kubos lyderis Fidelis Castro. Dauguma šių teorijų taip pat tvirtina, kad JAV valdžia sąmoningai nuslėpė J. F. Kennedy mirties aplinkybes.

Nemažai sąmokslo teorijų paskatino Velso princesės Dianos mirtis 1997 m. Oficialūs tyrėjai Prancūzijoje ir Didžiojoje Britanijoje padarė išvadą, kad ji žuvo avarijoje, kuri įvyko jos vairuotojui nesuvaldžius automobilio. Vis dėlto iškart pasklido versijos, kad prie princesės Dianos mirties prisidėjo britų karališkoji šeima, kuriai nepatiko sosto įpėdinio motinos santykiai – ir tariamos sužadėtuvės – su egiptiečių milijardieriumi Dodi Fayedu. Didelę dalį šių teorijų paskleidė kartu su Diana žuvusio D. Fayedo tėvas Mohamedas al Fayedas.

Sąmokslo teorijos taip pat supa JAV prezidento Abrahamo Lincolno, pilietinių teisių aktyvisto Martino Lutherio Kingo, dainininko Elviso Presley mirtis. Ir, žinoma, iki šiol nemiršta teorijos, kad Adolfas Hitleris tebėra gyvas.

Mokslinės sąmokslo teorijos

Nepasitikėjimas mokslo ir mokslininkų teiginiais, galima sakyti, sudaro atskirą sąmokslo teorijų rūšį. Dar XIX a. atsiradusi teorija teigia, kad Žemė yra plokščia, o aplink šią teoriją susibūręs gausus judėjimas mano, kad valdžia ir mokslininkai susimokę stengiasi nuslėpti šį faktą. Klimato kaitos skeptikai, remiami ir galingų verslo interesų, tvirtina, kad mokslininkai klastoja duomenis apie kylančią atmosferos temperatūrą, nes yra finansiškai suinteresuoti. Populiari sąmokslo teorija teigia, kad amerikiečių išsilaipinimas Mėnulyje iš tikrųjų buvo nufilmuotas kino studijoje, o vienas iš to įrodymų yra tai, kad beorėje erdvėje įsmeigta vėliava negalėtų plevėsuoti.

Vienos populiariausių sąmokslo teorijų susijusios su sveikata ir vaistų pramone. Gausus vadinamųjų „antivakserių“ judėjimas atsisako skiepytis, tvirtindamas, kad farmacijos kompanijos susimokė nuslėpti sąsajas tarp skiepų ir autizmo. Dėl tokių judėjimų kai kuriose šalyse pradėjo plisti tokios ligos, kaip tymai.

A. Merlan knygoje „Meno respublika“ rašo, kad medicininės sąmokslo teorijos ypač paplitusios JAV ir yra reakcija į neskaidrumu ir neefektyvumu pagarsėjusią šios šalies sveikatos apsaugos sistemą. Maža to, baimės ir nepasitikėjimo oficialiąja medicina sėjimas yra pelningas verslas. Vienas iš žinomiausių sąmokslo teorijų skleidėjų, radijo laidų vedėjas Alexas Jonesas savo internetinėje parduotuvėje pardavinėja abejotinos vertės maisto papildus ir preparatus, kuriuos pristato kaip alternatyvą tradicinei medicinai.

Lietuviški sąmokslai

Lietuvą dažnai pasiekia užsienyje atsiradusios ir išpopuliarėjusios teorijos, tačiau kyla ir vietinių realijų įkvėptų judėjimų. Viena reikšmingiausių lietuviškų sąmokslo teorijų paplito 2009 m., kai kaunietis verslininkas Drąsius Kedys, įtariama, nužudė du žmones (tarp jų teisėją), kuriuos apkaltino savo mažametės dukros tvirkinimu. Po D. Kedžio mirties susibūrė nepasitenkinimą teisėsauga ir valdžios institucijomis reiškęs judėjimas, jo nariai tvirtino, kad Lietuvą yra užvaldęs pedofilų klanas. 2012 m. šio judėjimo pagrindu įkurta partija „Drąsos kelias“ netgi pateko į Seimą.

Viena ankstesnė lietuviška sąmokslo teorija tvirtino, kad šalies valdžios institucijas yra užvaldęs valstybininkų tinklas. Ši teorija atsirado, kai 2006 m. Baltarusijos Bresto mieste paslaptingomis aplinkybėmis žuvo Valstybės saugumo departamento (VSD) karininkas Vytautas Pociūnas. Po jo mirties dienraštis „Lietuvos žinios“ aprašė vadinamąjį valstybininkų klaną, kurio nariai užėmę įtakingas pozicijas valstybės tarnyboje, ypač VSD ir Užsienio reikalų ministerijoje. Buvo teigiama, kad V. Pociūno mirtis gali būti susijusi su jo priešinimusi šiam klanui.

Nemažai lietuviškų sąmokslo teorijų supa Vytautą Landsbergį. Tvirtinama, kad jis slepia didelius turtus arba yra žydas. Kodėl V. Landsbergis yra tokia populiari sąmokslo teorijų figūra? „Manau, kad vienas elementas yra antisemitizmas, – sako A. Buiko. – Antra priežastis yra tai, kad jis yra charizmatiška Sąjūdžio figūra, kuri pritraukia dėmesį, ir todėl aplink jį vyksta pokalbiai.“

Pasitvirtinusios sąmokslo teorijos

Galbūt viena iš priežasčių, kodėl sąmokslo teorijos nemiršta, yra tai, kad kai kurios jų pasirodo esančios teisingos. Pasak vienos gana populiarios teorijos, JAV Vyriausybė seka įvairius savo piliečių bendravimo kanalus. Edwardo Snowdeno paviešinta informacija, kad Nacionalinė saugumo agentūra (NSA) masiškai renka duomenis apie žmonių telefoninius pokalbius, iš esmės patvirtino šią teoriją.

Palyginti vėlai buvo pripažinta, kad prieš Antrąjį pasaulinį karą nacistinė Vokietija ir Sovietų Sąjunga pasidalino Vidurio ir Rytų Europą. Iki tol, kol buvo paviešinti Molotovo–Ribentropo pakto slaptieji protokolai, tai buvo sąmokslo teorija.

Nemažai pasitvirtinusių sąmokslo teorijų yra susijusios su JAV valdžios agentūrų veikla. Pasak vienos, prohibicijos metais JAV Vyriausybė sąmoningai nuodijo alkoholį, kad atgrasytų amerikiečius nuo gėrimo. Pasak kitos, CŽA eksperimentavo su žmonėmis, siekdama sukurti tiesos serumą. Dar viena teorija teigė, kad JAV visuomenės sveikatos tarnybos specialiai negydė juodaodžių sifiliu užsikrėtusių pacientų, norėdamos stebėti ligos eigą. Visa tai pasirodė esanti tiesa.