Lietuvoje

2019.05.20 21:33

Ekspertai: baigėsi Nausėdos ir Šimonytės medaus mėnuo – artėjam prie konkurencijos finalinio etapo

Indrė Makaraitytė, LRT TELEVIZIJOS laida „Dienos tema“, LRT.lt2019.05.20 21:33

Prasidėjo paskutinė savaitė prieš antrąjį prezidento rinkimų turą. Atmosfera kaista. Gitano Nausėdos štabas stebėjosi, kur tiek daug pinigų išleidžia Ingrida Šimonytė, tuomet I. Šimonytės štabas pateikė konkrečius klausimus G. Nausėdai apie planuojamas išlaidas ir netgi kreipėsi į Vyriausiąją rinkimų komisiją.

Abejonės neišsklaidytos, o šį vakarą su ekspertais aptarsime kuo dar, be rinkimų kampanijos finansavimo skirtumų, šie kandidatai skiriasi vienas nuo kito, o kuo yra panašūs. „Dienos temoje“ su žurnaliste Indre Makaraityte – Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto direktorius Ramūnas Vilpišauskas ir BNS vyriausiasis redaktorius Vaidotas Beniušis.

– I. Šimonytė ir G. Nausėda vienas kitam yra labai nepatogūs kandidatai, nes yra panašūs. Ar per likusį laikotarpį  jie pakankamai išnaudoja tuos skirtumus, kuriuos turi vienas kito atžvilgiu, kad laimėtų?

V. Beniušis: Manau, tie skirtumai po truputėlį ryškinasi. Iš tiesų iki pirmojo rinkimų turo tęsėsi toks labai ilgas medaus mėnuo, ir buvo akivaizdu, kad jie vienas į kitą yra gerokai panašesni negu, tarkim, į Vytenį Andriukaitį ar Arvydą Juozaitį, ar Saulių Skvernelį. Šiuo metu matome, kad tiek jie patys, tiek jų komandos, rėmėjai bando sustiprinti tam tikrus įvaizdžius. Visų pirma G. Nausėda bando stiprinti savo kitokio – santūraus, solidaus, prezidentiško, telkiančio, nepriklausomo – kandidato įvaizdį. I. Šimonytė rodo savo tokį autentiškumą, pabrėžia patirtį, sako, kad ji yra labiau prognozuojama ir labiau išbandyta krizių atveju. Analogiškai abi pusės bando išryškinti savo oponentų galimas silpnąsias vietas.

– Ta silpnoji vieta, atrodo, bus finansavimas – viena iš silpnųjų vietų. Ar sutinkate su priekaištais ir pastebėjimais, klausimais I. Šimonytės štabo G. Nausėdai? Ar mes turime tuos atsakymus turėti iki rinkimų?

R. Vilpišauskas: Kuo daugiau atsakymų ar įtarimų paneigimo, tuo yra geriau visiems. Bet iš tiesų man atrodo, kad šios dienos diskusija apie finansus rodo, jog dalykiniais klausimais ar programinėmis nuostatomis šie kandidatai turbūt nesitiki pernelyg išryškinti savo privalumų. Gautas ir  patvirtinimas, kad apskritai, jų nuomone, rinkėjams jau tos programinės nuostatos yra pakankamai žinomos ir nelabai kam net įdomios. Dabar ieškoma kitų būdų, ir galime matyti, kad, sakykim, G. Nausėdos štabas vis akcentuoja tai, kad jų konkurentė yra susijusi, remiama konservatorių, ir žodis „konservatoriai“ nuolat akcentuojamas. Čia jų pasirinkta turbūt pagrindinė konkuravimo strategija, kartu pabrėžiant G. Nausėdos nepriklausomumą nuo visų politinių partijų. Matome, kad I. Šimonytės štabas tiesiog klausė apie lėšų kilmę, jų panaudojimą ir kaip nepriklausomas kandidatas gali šitaip plačiai reklamuotis. Tas perėjimas prie pinigų turbūt irgi rodo, kad jau artėjam prie šios konkurencijos finalinio etapo, ir jau nebe idėjomis toliau konkuruos abu kandidatai.

– Jeigu mes taip  pasikapstytume po idėjomis, bet pradėjom nuo pinigų. Dabar apie valstybės pinigus. Kalbant apie socialinę, ekonominę politiką, G. Nausėda niekada nebuvo stiprus gerovės valstybės šalininkas, kol nepradėjo prezidentinės rinkimų kampanijos. O I. Šimonytė yra nuoseklesnė turbūt, šioje perspektyvoje kalbėdama, ar mes turime valstybės tiek, kiek surenkame mokesčių. Kaip  galėtumėte palyginti per šitą prizmę?

V. Beniušis: Galėčiau galbūt palyginti, kad abu kandidatai labai panašiai išryškino problemas ir kalbėjo apie tai, kad visgi socialinei atskirčiai mažinti valstybei būtinas didesnis biudžetas. Tai reiškia ir didesnių mokesčių surinkimą. Bet abu, lygiai taip pat išryškindami tai kaip esminę temą, tam tikru metu ties konkretumu sustojo, ir turbūt nė vienas nekalbėjo apie tai, kuriuos mokesčius ir kam reikėtų padidinti, kad galėtume daugiau išleisti ar viešajam sektoriui, ar socialinei apsaugai. Tai čia esminių skirtumų nematau, tiesiog šūkiai yra skirtingi. G. Nausėdos šūkis yra „Gerovės valstybė“, tarsi aliuzija į Skandinaviją, Švediją, apie ką kalbame jau daugiau kaip 20 metų – kada gyvensime kaip Švedijoje? I. Šimonytė lygiai taip pat kelia tuos klausimus, sakydama, kad jeigu norime didesnių išlaidų, reikės ir didesnių įplaukų, apie tai, kad reikia ieškoti konsensuso, apie tai, kad reikia atsižvelgti į tuos žmones,  kuriems sunkiau sekasi, tas atskirties grupes. Man atrodo, net ir S. Skvernelis panašius klausimus kėlė tiesiog kitaip, pristatydamas juos, tai yra kalbėdamas skaičių kalba, kuri galbūt kai kam atrodė labiau populistiška. Nemanau, kad per šitą prizmę kažkas išsiryškins. Ką jūs minėjote, galbūt ta patirtis, tas jų įvaizdis lems daugiau, nes visgi I. Šimonytės sprendimai krizės metu taip pat yra tema, kuri rūpi daliai žmonių, lygiai taip pat, kaip ir G. Nausėdos darbas banke irgi yra tema. Tai yra tie įvaizdžiai, kurie ir dabar yra šiek tiek stiprinami jų oponentų, daliai žmonių galbūt ir turės įtakos, bet jokiais būdais ne programinės nuostatos, kur socialinės apsaugos klausimais bent jau esminių skirtumų nėra.

– Bet, pavyzdžiui, žmogaus teisių klausimais jau daugiau yra skirtumų. Kuris jums kandidatas atrodo ryškiau apsibrėžia savo vertybines pozicijas?

R. Vilpišauskas: Man atrodo, gana tvirtai galima sakyti, kad I. Šimonytė aiškiau deklaruoja savo nuostatas, ypač kalbant apie Konstitucijoje įtvirtintų teisių apsaugą. Ji pati išskiria ir žmogaus teises, ir kitus dalykus, ir tai, kad dauguma neturi diktuoti mažumai jokiai – nei politinei, nei kitai. Tai yra gana detaliai išplėtotos jos programinės nuostatos, čia ji ir  kalbėdama, ir diskusijose dalyvaudama, mano nuomone, gana nuosekliai laikosi to, ką yra išdėsčiusi dar prieš keletą mėnesių. Apskritai tas politinės lyderystės elementas, poreikio susitarti, galų gale dėl nuoseklesnio požiūrio tarp įplaukų ir išlaidų, kaip jau  kalbėjom, vertinant Lietuvos viešąjį sektorių, atrodo, čia iš tiesų yra apgalvojusi giliau. Per savo praktinę patirtį perėjusi ir suprantanti apie tokių  pasirinkimų sudėtingumą. O tai, ką sako, rašo G. Nausėda, daugiau yra tokie raktiniai žodžiai, kurie turėtų rūpėti rinkėjams. Nelygybė, saugumas, gerovė – tam  tikri raktiniai žodžiai, kurie po to kažkiek  paplėtojami, bet, man atrodo, jis labiau susitelkęs į žinučių siuntimą kuo platesniam rinkėjų ratui, bet pernelyg nedetalizuoja, ką turi galvoje. Bet, žinoma, tai, kas jungia juos abu, yra tas akcentas poreikio tartis, kalbėti su visuomenės grupėmis, su politinėmis jėgomis. Šia prasme jie iš tiesų labai panašius dalykus siūlo, ir tada tik klausimas, kaip jiems sektųsi įvertinant ir jų skirtumus kaip asmenybių, ir skirtingą patirtį, kaip kiekvienam iš jų pavyktų telkti, įrodyti tą telkiančią lyderystę.

– Bet ar yra likęs įspūdis, kad vis dėlto vienas iš kandidatų yra aiškesnis, labiau apsibrėžęs savo vertybines pozicijas? Ar čia tiktai taip iš šalies stebint?

V. Beniušis: Jeigu kalbame apie vertybines pozicijas, apie socialinius klausimus, tai yra keli konkretūs klausimai, kur I. Šimonytė yra pasisakiusi konkrečiau. Tai yra tos pačios lyties asmenų partnerystė. I. Šimonytė pasakė aiškiai už, G. Nausėda apsiriboja, netgi kelis kartus klausiamas, kad reikia apie tai tartis. Ta pati lenkiškų pavardžių rašyba pase ar tokių dalykų, kaip marihuanos suktinės dekriminalizavimas. Yra klausimų, kur I. Šimonytė yra pasisakiusi konkrečiau, bet ne socialiniais, makroekonominiais klausimais. G. Nausėda viename iš paskutinių pristatymų gana detaliai buvo surašęs netgi procentais, kaip turėtų keistis tie makroekonominiai skaičiai. Bet tikrai nemanau, kad tų skaičių biudžeto perskirstymo pateikimas ar nepateikimas darytų kažkokią esminę įtaką.

– Dabar, pavyzdžiui, užsienio politika. Šiandien prasidėjo rytas nuo labai įdomios apklausos, kad Lietuvos gyventojai vis dėlto būtų linkę reikalauti, prašyti, jog naujasis Lietuvos prezidentas susitiktų su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, ką padarė ir Estijos prezidentė. Nors abu kandidatai, jų politika, užsienio politika yra gana nuosekli ir tą tęstinumą kaip ir garantuoja, ar mes galėtume tikėtis kažkokių kitokių sprendimų po rinkimų iš vieno arba kito?

R. Vilpišauskas: Neišvengiamai keistųsi stilius. Kiekvienas naujas Lietuvos prezidentas parodo, kad yra kitoks, ir kartais net sąmoningai nori skirtis nuo anksčiau dirbusio. Man atrodo, mes tą matėme 2009 m., kai Dalia Grybauskaitė buvo išrinkta prezidente. Buvo, atrodo, jos noras skirtis nuo Valdo Adamkaus. Nors ypač antroje kadencijoje, mano nuomone, jos politika tapo visiškai tokia pati, kaip ir V. Adamkaus, – labiausiai  orientuota į Rytų partnerystės šalių palaikymą, reformų jose palaikymą, jų suartinimą su ES, NATO. Vertindami jau tai, kas vyko per pastaruosius 20 metų, galime gana tvirtai teigti, kad vien Lietuvos geopolitinė aplinka bet kokį prezidentu išrinktą žmogų įstato į tam tikrus rėmus, bet tų rėmų ribose,  žinoma, kiekvienas savo stiliumi gali bandyti taktiškai imtis kitokių žingsnių. Prisiminkime, ir D. Grybauskaitė buvo susitikus pirmosios kadencijos pradžioje ir su Rusijos vadovu, ir su Baltarusijos prezidentu. Tik tie susitikimai didesnių rezultatų neatnešė. Taip, kaip ir šiandien paskelbta apklausa, sunku interpretuoti, ko Lietuvos gyventojai tikėtųsi iš tokio susitikimo: ar kad naujas šalies vadovas pakartos Lietuvos principinę poziciją dėl tarptautinės teisės laikymosi, dėl kitų dalykų, ar kad kažką kalbės apie pragmatiškus dalykus, – labai sunku tai interpretuoti.

– Kuris, kaip manote, – ar G. Nausėda, ar I. Šimonytė – labiau būtų linkę susitikti su V. Putinu?

V. Beniušis: Dėl V. Putino abudu pasakė, kad nemato jokio pagrindo susitikti. Tai galima tik tikėti arba netikėti. Galbūt būkime linkę tikėti. Bet, pavyzdžiui, dėl Baltarusijos man čia yra akivaizdus skirtumas. I. Šimonytė akivaizdžiai tęstų tai, ką daro D. Grybauskaitė, – laikomasi pozicijos, kad Baltarusija yra tiek giliai integruota su Rusija, tiek ekonomiškai, tiek karine prasme, kad bet koks dialogas yra naivus. G. Nausėda pasilieka daug platesnę manevro laisvę, ir priklausomai turbūt nuo jo komandos, čia galėtume matyti skirtumų, galėtume matyti atsirandantį dialogą su Baltarusija, ypač jeigu jam taip patartų kažkokie diplomatai, Užsienio reikalų ministerija. Dėl to nuomonės labai išsiskiria, matome, kad Lenkija daug glaudžiau bendradarbiauja su Baltarusija. Tad čia prielaidų pokyčiams prie G. Nausėdos tikėtis yra daugiau.

Dienos tema. Ekspertai apie prezidento rinkimų kampaniją: abi pusės bando išryškinti oponentų silpnąsias vietas

Paieškos rezultatai

20180218

Įkelk naujieną

Nuotraukos
Nuotraukos
Kelkite nuotraukas tiesiai iš kompiuterio arba spauskite pridėti nuotrauką/as
Nuorodos į audiovizualinę informaciją
Autorius