Lietuvoje

2019.05.18 22:25

Statistika džiugina: šalyje daugėja gyventojų, tačiau grįžtantiems trūksta garantijų

Urtė Korsakovaitė, Asta Kažukauskienė, LRT TV naujienų tarnyba, LRT.lt2019.05.18 22:25

Statistikos departamento duomenimis, Lietuvoje tris mėnesius iš eilės daugėja gyventojų, o balandį pirmą kartą per aštuoniolika metų bendras šalies gyventojų skaičius išaugo beveik 150. Ekonomistai sako, kad tam įtakos galėjo turėti atsigaunanti ekonomika bei „Brexitas“, tačiau pabrėžia, kad valdžia turi sudaryti geras sąlygas grįžtantiems tautiečiams.

Vyriausybė sako daug dėmesio skirianti švietimui, planuojama skirti europinių lėšų grįžusiųjų kvalifikacijai tobulinti.

Vilniuje kirpėju dirbantis Marijus Kavaliauskas neseniai grįžo iš Danijos. Ten jis pervežimo įmonėje ėjo darbų vadovo pareigas. Pasak vaikino, Lietuvoje vėl įsikurti sekasi puikiai. Dabar jis dirba pagal specialybę – kirpėju. Tačiau Marijus pabrėžia, kad prieš tokį svarbų žingsnį reikia viską kruopščiai suplanuoti. 

„Tiesiog pasirengiau planą, pasidariau taip, kad galėčiau čia Lietuvoje gyventi negaudamas atlyginimo ir kad galėčiau išsilaikyti tam tikrą laiką, kol aš mokausi čia ir bandau įsitvirtinti“, – sako M. Kavaliauskas.

Informacijos centro „Renkuosi Lietuvą“ vadovė Audra Sipavičienė pastebi, kad grįžtančių tautiečių informacinių užklausų skaičius išaugęs trigubai. Statistikos departamento duomenimis, jau trečią mėnesį iš eilės Lietuvos migracijos rodikliai džiugina. Vien balandį atvyko 1029 žmonėmis daugiau, nei išvyko. Beveik du trečdalius atvykusiųjų sudaro grįžę tautiečiai. 

„Bandome pakonsultuoti tikrai, kokius dokumentus parsivežti, kokius vertimus gal reikia pasidaryti, į ką reikėtų atkreipti dėmesį. Tada iš tikrųjų žmonės domisi ir socialiniais klausimais, kaip „persinešti“ darbo stažą, kokios bus socialinės garantijos, ir, aišku, vienas iš pagrindinių klausimų tai – vaikai“, – pasakoja A. Sipavičienė.

Ekonomistai sako, kad tam įtakos galėjo turėti atsigaunanti ekonomika bei „Brexitas“, tačiau pabrėžia, kad valdžia turi imtis priemonių ir sudaryti geras sąlygas grįžtantiems. Nors, pavyzdžiui, Marijus grįžo dirbti į sostinę, verslininkai ir emigrantus konsultuojančios asociacijos pabrėžia, kad šiuo metu didžiausia problema – regionai, kaip integruoti parvažiavusiuosius mažesniuose miestuose.

„Regionai yra iš tikrųjų tokia viena iš problemų galbūt, nes grįžtantieji nori grįžti jau nebe į didmiestį, nes patys galbūt grįžta iš didelių miestų užsienyje, grįžta į tėvų, senelių sodybas, paliktas ir ten galbūt nori kurtis savo gyvenimus“, –sako eksemigrantų asociacijos prezidentas Dovydas Petrošius.

Pasak vyriausybės vicekanclerio Deivido Matuliono, valdžia daug dėmesio skiria švietimui: priimti ir mokyti emigrantų vaikus, planuojama, kad jų mokinio krepšelis būtų 30 procentų didesnis. Taip pat ketinama numatyti europinių lėšų grįžusių žmonių kvalifikacijai tobulinti.

„Tie, kurie grįžta ten 10 ar 15 metų atidirbę konkretų darbą, bet jie galbūt turėjo kitą kvalifikaciją, tai jiems reikia tą kvalifikaciją atkurti. Tai turėtų būti valstybinė parama, kad jie galėtų lengvai atkurti turėtą kvalifikaciją“, – teigia D. Matulionis.

Ekonomistai prognozuoja, kad šiemet Lietuvoje turėtų padaugėti 6000 gyventojų, maždaug tiek gyvena Trakuose. Ekspertai pabrėžia, kad grįžtantys aukštos kvalifikacijos žmonės skatina ekonomikos augimą, tačiau pernai penktadalį imigrantų sudarė trečiųjų šalių piliečiai, kurių poveikis ekonomikai gali būti priešingas. 

„Tai vėlgi nereikėtų pasiduoti pagundai įsileisti visus ir visais atvejais. Turėti savo imigracijos strategiją kryptingą, jos laikytis ir įsileisti tuos asmenis tik į tuos sektorius, kuriems tikrai labiausiai reikia tų darbuotojų“, – tikina ekonomistas Žygimantas Mauricas. 

Seime svarstoma pritarti siūlymui įvesti kvotas į Lietuvą iš trečiųjų šalių dirbti atvykstantiems užsieniečiams. Kvota neturėtų galioti aukštos profesinės kvalifikacijos darbuotojams.

Panorama. Rusniškiai džiaugiasi: oficialiai atidaryta estakada

 

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.