Lietuvoje

2019.05.18 12:58

Kandidatai į EP skatinami skaidriau atstovauti vartotojų interesams

LRT.lt2019.05.18 12:58

Lietuvos vartotojų organizacijų aljansas (LVOA) ir nešališkas politikos stebėsenos tinklas „Žinau, ką renku“ visiems Lietuvos kandidatams į Europos Parlamentą (EP) išsiuntė kvietimą prisidėti prie bendro Europos nevyriausybinių organizacijų raginimo skaidriau atstovauti vartotojų interesams EP. Anot nevyriausybinių organizacijų atstovų, politikų įsipareigojimas prieš priimant sprendimus išklausyti kitas visuomenės grupes, o ne finansų sektoriaus lobistus, sumažins pernelyg didelę šio sektoriaus lobistų įtaką.

„Briuselyje net 1700 lobistų atstovauja bankų, investicinių fondų ir draudimo kompanijų interesams, tuo tarpu vartotojų interesus gina tik keturios organizacijos. O juk Europos Parlamente priimami teisės aktai, kurie lemia visų Europos Sąjungos šalių gyventojų kasdienybę“, – teigia Lietuvos vartotojų organizacijų aljanso tarybos narys Kęstutis Kupšys.

Pasak K. Kupšio, interesų gynimui skiriamo biudžeto masteliai yra tiesiog pritrenkiantys: nevyriausybinio sektoriaus stebėtojų duomenimis, finansų sektorius lobizmui ES sostinėje išleidžia maždaug 120 mln. eurų kasmet – ar bent deklaruoja, kad išleidžia. Atsverti šią įtaką bandančių kelių nevyriausybinių organizacijų (pvz., BEUC, „Finance Watch“ ir kt.) bendri biudžetai šiai sričiai vargiai siekia 2 milijonus eurų per metus.

Anot nevyriausybinių organizacijų atstovų, matant tokius skaičius, nenuostabu, kad praėjus daugiau kaip dešimtmečiui nuo 2008 m. pasaulį sukrėtusios ekonominės krizės, finansiniame sektoriuje iki šiol nematyti jokių realių pokyčių, kuriuos jaustų visuomenė, o ypač – nepritekliuje gyvenantys jos nariai.

Būtent finansų sektorius visuotinai pripažįstamas savo neatsakingais veiksmais sukėlęs daugybę Europos ir viso pasaulio žmonių paveikusią finansinę katastrofą. Mes nematome jokių realių Briuselio institucijų veiksmų, kurie galėtų apsaugoti Europos piliečius nuo kitos ekonominės krizės“, – sako K. Kupšys.

Pasak nešališko politikos stebėsenos tinklo „Žinau, ką renku“ kuratorės Juditos Akromienės, Lietuvoje ilgą laiką EP buvo suvokiamas kaip šilta vietelė atsibodusiems vietos politikams. Lietuvos rinkėjai turi žinoti, kodėl renka vieną ar kitą politiką atstovauti šalies gyventojų interesams, mano ji.

„Penkiolika metų esame Europos Sąjungos nariai. Ar žinome, kokius mūsų šalies rinkėjų, mūsų šalies vartotojų interesus per tą laiką gynė ar apgynė kuris nors iš Lietuvoje rinktų Europos Parlamento narių? Tokių atvejų išties nedaug. Atėjo laikas ketinantiems Briuselin vykti Lietuvos politikams į Europos Parlamentą žiūrėti ne kaip į politinio poilsio vietą, bet kaip į ypatingos reikšmės darbą, atstovaujant rinkėjų interesams. Privalome reikalauti atsakomybės ir atskaitomybės“, – įsitikinusi „Žinau, ką renku“ koordinatorė Guoda Vaitiekutė.

Nevyriausybinių organizacijų išsiųstame laiške kandidatams į EP siūloma pasirašyti penkis įsipareigojimus. Pasirašydamas pasižadėjimą atstovauti vartotojų interesams EP, kandidatas, be kita ko, įsipareigoja siekti pažaboti finansinių lobistų įtaką, kai priimami šio sektoriaus ateitį lemiantys teisės aktai, ribojant bendravimą su lobistais, o jei bendravimas įvyksta – kandidatai pasižada viešinti informaciją (darbotvarkes ir temas) apie susitikimus tiek su lobistais, tiek su kitų interesų grupių atstovais. Prieš priimdami sprendimus dėl kokių nors finansinio sektoriaus reformų, kandidatai sieks užtikrinti, kad sprendimo priėmimo procese būtų išklausoma įvairių visuomenės grupių nuomonė. Kartu pasižadama atsisakyti narystės klubuose ar asociacijose, kurios susijusios su finansų sektoriaus sprendimų priėmėjais. Galiausiai, ketinama siekti užtikrinti griežtesnes taisykles dėl interesų konfliktų tarnautojams ir politikams visose Europos Sąjungos institucijose.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt