Lietuvoje

2019.05.17 21:34

Politologas Girnius: įvykus išankstiniams rinkimams, „valstiečiai“ netektų pusės vietų

Indrė Makaraitytė, LRT TELEVIZIJOS laida „Dienos tema“2019.05.17 21:34

Šalies dėmesį šią savaitę sukaustę laikė ne tik pirmojo prezidento rinkimų turo rezultatai, bet ir valdančiosios partijos – Valstiečių ir žaliųjų sąjungos – lyderių nuomonės kaitaliojimas: likti jiems valdžioje po pralaimėtų prezidento rinkimų ar vis dėlto dar pabūti.

Ramūnas Karbauskis prisiekinėjo, kad jie visada laikosi žodžio, bet jau penktadienis, o valstiečiai – valdančiojoje koalicijoje ir partijos taryba šiandien nusprendė, kad dar kurį laiką pabus. Apie tai, kam gali būti skirti lyderių grasinimai trauktis, diskutuoja Vilniaus universiteto Politikos mokslų tarptautinių santykių instituto politologas Kęstutis Girnius bei Valstiečių ir žaliųjų sąjungos vicepirmininkas Virginijus Sinkevičius.

– Kodėl šiandien partijos taryboje nuspręsta nukelti pasitikėjimo Ramūnu Karbauskiu klausimą? Ar norite leisti jam pralaimėti dar vienus rinkimus?

V. Sinkevičius: Pirmiausia, taryba nesprendžia pirmininkų klausimų, šiuos klausimus sprendžia partijos suvažiavimas – tai aukščiausias partijos organas. Šiandien turbūt būtų absoliučiai nelogiška kelti tokį klausimą, rinkimams esant visiškai ant nosies, po savaitės. Aš manau, kad pasibaigus 3 rinkimams, mes, kaip partija, susirinkę galėsime pasižiūrėti, kokie pasiekti rezultatai, kokia buvo mūsų pasirinkta komunikacija: teisinga ar neteisinga. Svarbiausi bus sprendimai, kaip mes save įsivaizduojame 2020 m. rinkimuose, kokią strategiją pasirinksime. Galų gale, kas galėtų būti tie žmonės, kurie ves 2020 m. sąrašą į parlamento rinkimus. Tai jums labai svarbūs atsakymai, bet jokiu būdu nematau reikalo daryti jų čia ir dabar, ypač esant tokioms rinkimų nuotaikoms.

– Kokia nuotaika tvyro? Ką tik vyko prezidento rinkimai, jie buvo skaudžiai pralaimėti, ar partijos nariai burnoja prieš R. Karbauskį? Yra potencialo pasitikėjimo klausimui iškilti? Jei ne taryboje, tai suvažiavime.

V. Sinkevičius: Be jokios abejonės, bus keliami įvairūs klausimai. Svarbiausias klausimas – kaip mes norime atrodyti 2020 m. Galbūt nieko nekeisti, gal likti tokiems pat. Kalbėti ne apie savo Vyriausybės ir Seimo narių pasiekimus, o kalbėti galbūt apie kažkokią praeitį, tyrinėti ją. Ar vis dėlto kalbėti apie viziją, apie darbų tęstinumą ir panašius dalykus. Dabar yra laikotarpis po rinkimų, per kurį vertinami atskiri pasisakymai. Manau, kad nereikėtų to daryti. Daug buvo pasakyta, kažkas galbūt teisinga, kažkas ne, bet visuomet labai sunku įvertinti prieš pasakant. Visi visuomet yra gudrūs vertinti po pasisakymo. Aš manau, po 3 rinkimų galėsime vertinti jų rezultatus, kiek žmonių mumis vis dar pasitiki, mūsų politine jėga, komunikacija, štabų vadovais ir panašiais dalykais. Manau, kad tai yra normalus politinės jėgos perdėliojimas, persigrupavimas. Tai yra labai normalūs procesai.

– Koks įspūdis susidarė iš to, kad S. Skvernelis ėmė ir pasakė, jog nuomonių kaitaliojimas – nėra gerai, bet jis kartais būna. S. Skvernelis jau nėra toks kategoriškas, jis nelabai nori trauktis net ir po liepos 12 d. Partija lieka valdančiojoje koalicijoje.

K. Girnius: „Valstiečiai“ sau šovė į koją, negalėjo blogiau to padaryti. Gali reikšti savo nuomonę, bet kai tai perėjo į tokią gąsdinimo ir bauginimo politiką ir „valstiečiai“ pažadų neištesėjo, jie smarkiai nukentėjo. Man tai atrodo įdomus reiškinys. Staiga po grasinimų viskas nurimo. Jau kalbama, ką daryti, kad reikia praplėsti valdančiąją koaliciją, kviečia „lenkus“, kviečia „Tvarką ir teisingumą“, o jos pirmininkas Remigijus Žemaitaitis sakė: mes neskubame, nes reikia solidaus partnerio, o mes nežinome, ar tokį turime. Manau, kad viena priežastis, kodėl jis taip mano, yra todėl, kad jis galvoja, jog gali būti rizikinga stoti į koaliciją su „valstiečiais“, bet jų populiarumas, tikiu, žlugęs. Manau, kad R. Žemaitaitis turbūt laukia naujausių apklausų rezultatų, tada jis padarys sprendimą. Nėra taip, kad patys vadovai nepasimokė iš šitų dalykų, kaip kiti partijos nariai, kurie, sakyčiau, gana keistai kalba. Pavyzdžiui, ponia Agnė Širinskienė pasakė, kad referendumą dėl Seimo mažinimo sužlugdė kitos piktybiškai nusiteikusios partijos. Manau, kad ne piktybiškai nusiteikusios partijos tai padarė, aš nutariau nebalsuoti tame referendume, nes jis buvo beprasmis.

– Šiandien nuspręsta, kad „valstiečiai“ lieka valdžioje. Dar prezidentė pasakė, kad nereikia tikėti „valstiečių“ kalbomis, nes jie niekada netesėjo žodžio. Kodėl jie nusprendė likti valdžioje?

K. Girnius: O koks kitas pasirinkimas? Jeigu S. Skvernelis pasitrauktų ir atsisakytų premjero posto, jis beveik taptų politiniu savižudžiu, panašiai kaip Gediminas Vagnorius 1999 m. Antravertus, ką gi žmonės pasakys –  mes suteikėme pasitikėjimą, kažkas jums nepatiko, sukėlėte chaosą, išėjote ir palikote kitiems srėbti tą sriubą. Manau, jei visa tai įvyktų, kiltų išankstinių rinkimų pavojus. Tada partija tikrai labai smarkiai nukentėtų, manyčiau, netektų pusės savo vietų.

– Idėja pasitraukti iš valdančiosios koalicijos neatsirado šiandien ir neatsirado iš karto prieš rinkimus. Tai buvo gegužės 2 d., kada pirmą kartą pradėta apie tai kalbėti. Ar tai buvo taktika prieš rinkimus, kuri turėjo mobilizuoti „valstiečių“ rinkėjus? Dabar kaip ir nebeliko, ką daryti: valdžios norisi, bet ir prisikalbėta.

V. Sinkevičius: Pradėkime nuo to, kad Seime neatsirado kitas galios centras, kuris imtųsi lyderystės formuoti koaliciją. R. Karbauskis labai atvirai pasiūlė formuoti naujas koalicijas, neatsirado naujo galios centro.

– Bet tai nerealu, pone Sinkevičiau.

V. Sinkevičius: Matematika nėra paranki, bet mes matome veiksmus. Šiandien Gabrielius Landsbergis kvietė Mantą Adomėną, kuriam nėra panaikinti jokie kaltinimai, jie vis dar yra, bet G. Landsbergis kviečia jį atgal į frakciją. Galbūt ir kita pusė bando susidėlioti tuos skaičius. Aš norėčiau tiktai sureaguoti trumpai, kad ministras pirmininkas savo sprendimo nepakeitė nė karto, jis liko nuoseklus. Po tarybos posėdžio jis padėkojo, tačiau sakė, kad savo sprendimo kol kas nekeičia. Žiūrėsime, kaip bus.

– Bet jau nebėra toks kategoriškas? Ar mes neteisingai girdime?

V. Sinkevičius: Norėjau pasakyti dėl kitų partijų kvietimo – niekas nėra pakviestas prie derybų stalo ir R. Žemaitaitis yra absoliučiai teisus, išgirsdamas tą naujieną, kad jis galbūt yra kviečiamas derėtis dėl koalicijos. Į tas derybas kol kas niekas nėra pakviestas ir jos kol kas nevyko.

– Nes yra ta pati valdančioji koalicija, ji dar nežlugo. 

K. Girnius: Bet ir R. Karbauskis pirmasis kalbėjo apie kvietimą. Jei norėtų pakeisti valdžią ir duoti kitiems progą valdyti, tai paprasčiausias dalykas nebūtų laukti, kad staiga ateitų konservatoriai ir likusius pusantrų metų bandytų valdyti Lietuvą. Tada reikėtų su jais susitarti kelti išankstinius rinkimus, kad žmonės pasirinktų. Ateitų viena arba kita valdžia, kurį galėtų 4 m. normaliai dirbti, o ne vidury kadencijos šokti bandyti suvaldyti situaciją. Kai bus po maždaug 14 mėnesių vėl rinkimai.

– Jūs niekada nebuvote pasitraukimo iš valdančiosios koalicijos šalininkas. Kiek tokių kaip jūs buvo iki pralaimėtų prezidento rinkimų?

V. Sinkevičius: Iki pralaimėtų prezidento rinkimų tą deklaravo 5–7 žmonės frakcijoje, bet pasitarime frakcijoje nedalyvavo visi, turbūt tik pusė, kokie 25 žmonės. Nebuvo apsisprendimo, balsavimo. Dėl to ir raginau kolegas pagalvoti prieš balsuojant, už ką mes balsuojame. Ar 500 balsų, jeigu, pavyzdžiui, S. Skverneliui pritrūktų 500 balsų iki antrojo turo, tai pralaimėjimas? Arba, pavyzdžiui, Europos Parlamente mes laimime 3 mandatus, bet Tėvynės sąjunga-krikščionys demokratai sugeba laimėti 4, tai pralaimėjimas, ar 3 kartus daugiau mandatų, nei turėta iki šiol?

– Ar galite paaiškinti, kodėl nuomonė taip pasikeitė? Kodėl šiandien yra priimta visiškai kitokia nuomonė likti valdžioje?

V. Sinkevičius: Taryba taip balsavo. Tai buvo pirmas tarybos sprendimas, taryba surinkta pirmą kartą. Tuomet buvo aiškus lyderio pareiškimas, bet tai nebuvo surinkta taryba, priimtas tarybos sprendimas ir išeita su tarybos sprendimu. Šiandien yra pirmas partijos, antro aukščiausiojo organo, be suvažiavimo, priimtas sprendimas. Jį priimant dalyvavo absoliuti dauguma, yra 80 tarybos narių, šiandien buvo 74.

– Ar jūs jaučiate, kad tvyro didžiulė įtampa tarp S. Skvernelio ir R. Karbauskio ir tai, kas šiandien vyksta, yra tos įtampos padarinys?

K. Girnius: Manyčiau, kad ne. Man susidaręs toks įspūdis, kad jie nėra geriausi draugai, bet yra susitaikę. Jie abu yra sakę, kad galėtų pasitraukti, kad tvyro didelė įtampa tarp V. Pranckiečio ir R. Karbauskio labai akivaizdu.

– Jūs juokiatės, nepritariate K. Griniui?

V. Sinkevičius: Tiesiog tas įvardijimas, kad nėra susipykę, bet nėra ir geriausi draugai. Aš labai džiaugiuosi tais procesais, kurie vyksta tiek partijoje, tiek frakcijoje. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungą tai padarys tik stipresnę ir atsakingesnę. 

– Ar tikrai manote, kad šie pasisakymai, traukimasis atgal ir grasinimas chaosu sustiprins jūsų partiją, padidins galimybes laimėti rimtuosius rinkimus, kurie vyks po pusantrų metų?

V. Sinkevičius: Manau, kad bus labai geras laikas įvertinti atsakomybės ir sprendimų priėmimą partijoje. Mes galėsime matyti būtent po 3 rinkimų. Sprendimai, kurie liečia kiekvieną frakcijos narį, turėtų būti priimti kolegialiai. Iš to bus padarytos teigiamos išvados. Kaip įvertins rinkėjas, labai sunku pasakyti.

– Kaip galvojate, ar rinkėjai tai įvertins Europos Parlamento rinkimuose?

K. Girnius: Manau, kad „valstiečiai“ laimės vieną ar dvi vietas, turbūt ne daugiau.

Dienos tema: jei premjeras atsisako posto, jis tampa politiniu savižudžiu

 

Paieškos rezultatai

20180218

Įkelk naujieną

Nuotraukos
Nuotraukos
Kelkite nuotraukas tiesiai iš kompiuterio arba spauskite pridėti nuotrauką/as
Nuorodos į audiovizualinę informaciją
Autorius