Lietuvoje

2019.05.18 20:46

„Mes buvome tam pasirengę“: besitęsianti dezinformacijos kova dėl partizanų palikimo Baltijos šalyse

Benas Gerdžiūnas, LRT.lt2019.05.18 20:46

Gegužės ketvirtąją Čikagos priemiestyje Lemonte, atidengus kamufliažini brezentą, prieš lietuvių diasporos akis pasirodo naujas monumentas, skirtas pokario Lietuvos partizanų lyderiui Adolfui Ramanauskui-Vanagui atminti.

Po trijų dienų, gegužės septintąją, Rusijos ambasada JAV išplatina pranešimą, kuriame apkaltina Lietuvą „Antrojo pasaulinio karo istorijos iškraipymu“ ir „nacių kolaborantų šlovinimu“. Panašaus turinio tekstas tą patį rytą pasirodo ir Rusijos žiniasklaidos portale „RT“. 

Gegužės aštuntąją dezinformacijos eiga pasiekia BBC, kur pasirodo publikacija, paremta Rusijos ambasados komentarais. Anot Seimo narės Radvilės Morkūnaitės-Mikulėnienės, BBC pranešimas atkartoja „tuos pačius Kremliaus skleidžiamus klaidingus pasisakymus“.

„Mes buvome tam pasirengę“, – „LRT English“ sakė Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos (URM) atstovai. – Numatėme, kad Rusijos valdžia jautriai sureaguos į Lietuvos istorinės atminties įamžinimą.“

Prieš gegužės įvykius Čikagoje, Lietuvos atstovai užsienyje surengė viešųjų ryšių kampaniją, kurios tikslas buvo užsienio auditorijai pristatyti Lietuvos pasipriešinimo sovietams istoriją.

Viename vaizdo įraše rodoma šeima, kurios nariai apsirengę baltais rūbais, ekrane matomi besišypsantys vaikai ir patraukli žmona, kurią žiūrovai mato iš vyro žvilgsnio perspektyvos.

Pasakotojas amerikietiška tartimi angliškai pasakoja apie Antrąjį pasaulinį karą. Ekrane šmėsčioja grėsmingi vaizdai ir girdisi įtampą kelianti muzika. „Staiga iš mūsų viskas gali būti atimta“, – pasirodžius šeimos vaizdiniui įspėja pasakotojas.

Po beveik keturias minutes besitęsiančių dramatiškų ištraukų iš kovų už „demokratišką Lietuvą“, pasirodo visa šeima su vyru. Ekrane matomas finalinis vaizdo įrašo užrašas: „Laisvės kovotojai. Adofo Ramanausko-Vanago atminimui“.

Anot URM, vaizdo įrašas feibuke buvo peržiūrėtas 1,3 mln. kartų ir sulaukė didelės sėkmės.

Turinio formatas nedaug skyrėsi nuo aukštos kokybės Rusijos propogandos įrašų.

Kyla klausimas, prie ko gali privesti socialinių tinklų kovos ilgalaikėje perspektyvoje.

Bet Lietuvos URM įsitikinusi: „Turime suprasti, kad [Rusijos] vykdomą visapusišką kampaniją palaiko politinė jėga ir remia milžiniški ištekliai. Jie greitu metu nesiliaus.“

Todėl ir siekiame, kad „mūsų istorijos neperrašinėtų kiti“, – teigia URM.

Visgi dezinformacijos istorijos kulminacija, įvykusi gegužės 8 d. pasirodžius BBC publikacijai, pademonstravo strateginės komunikacijos ribas.

Patys „kviečiame žurnalistus“ į ambasadas ir dalijamės informacija tiesiogiai su tais, kuriems dėl „laiko ar kitų priežasčių trūksta papildomos informacijos. Suprasti istorinį kontekstą nėra lengva užduotis“, – kalbėjo užsienio reikalų ministro Lino Linkevičiaus patarėja Rasa Jakilaitienė.

Atvejis su BBC žurnalistu – „ne išimtis“, pridūrė ji.

***
Paminklo, skirto A. Ramanausko-Vanago atminimui, atidengimas yra tik vienas iš keleto įvykių, susijusių su Lietuvos antisovietiniu palikimu.

2017 m. liepą „NATO TV“ pasirodė filmas apie Baltijos šalių partizanus, kovojusius prieš sovietus. Kino juosta sukėlė grotažymių kovas tarp Rusijos žiniasklaidos, visuomenės veikėjų ir Lietuvos pilietinės visuomenės.

Istorija kulminaciją pasiekė tada, kai komunistų partijos politikas, Europos Parlamento narys Jiri Mastalka Rusijos žiniasklaidai pranešė, kad jo partija ruošia rezoliuciją, kuria siekiama Baltijos šalimss už „fašistinius sentimentus“ pritaikyti sankcijas.

Tačiau jo pareiškimas sklandė išskirtinai vien Rusijos žiniasklaidoje ir jokiuose oficialiuose šaltiniuose nepasirodė.

Panašiai įvyko ir 2018 m., kai Lietuva nutarė prieš sovietus kovojusio partizanų lyderio vardu paskelbti kalendorinius metus. Šis įvykis sukėlė diplomatinį ginčą tarp ambasadų ir užsienio ministerijų. Pasirodė kaltinimai fašizmu, nukreipti prieš Baltijos šalis.

***
Tačiau poreikis reaguoti į skleidžiamą dezinformaciją nuošalyje palieka esminę Lietuvos problemą – šalies nesugebėjimą laikytis aiškios pozicijos dėl Holokausto palikimo.

„Lietuvos užsienio reikalų ministras [Linas Linkevičius] dažnai kartoja“, kad „kompetentingų istorikų“ atskleisti faktai apie „nacių kolaborantus tarp Lietuvos partizanų naudojami skleisti dezinformacijai“ ir žemina visą pasipriešinimo kovų judėjimą, teigia URM.

Panašiai įvyko ir pastarosios kontroversijos, kilusios dėl A. Ramanausko-Vanago, metu. Rusijos žiniasklaida ir ambasada JAV, siekdama sumenkinti A. Ramanauską-Vanagą, panaudojo nuotraukas iš žydų mokyklos protesto prieš Joną Noreiką, vykusio priešais Lietuvos konsulatą Niujorke.

„Mes patys esame susipainioję“, – LRT „English“ sakė Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto mokslininkė Nerija Putinaitė.

„Ant mūsų pokario partizanų dedasi tarptautinės žiniasklaidos šleifas, todėl Rusijos skleidžiamos interpretacijos gali skambėti įtikinamai“, – pridūrė ji.

Tad kol Lietuvos visuomenė, švietimo sistema ir valdžia nepriims tvirtos pozicijos del Lietuvos rolės Holokauste, dezinformacijos ir grotažymių karai nesiliaus.

Paieškos rezultatai

20180218

Įkelk naujieną

Nuotraukos
Nuotraukos
Kelkite nuotraukas tiesiai iš kompiuterio arba spauskite pridėti nuotrauką/as
Nuorodos į audiovizualinę informaciją
Autorius