Lietuvoje

2019.06.09 07:00

Studijų finansavimą „tiksliukams“ ekspertai vertina skeptiškai: pelningus darbus turės ne visi

Modesta Gaučaitė, LRT.lt2019.06.09 07:00

Vyriausybės atstovai neseniai paskelbė, kad valstybė finansuos studijas visiems, šiemet pasirinkusiems tiksliųjų mokslų studijas. To, pasak jų, reikia Lietuvos darbo rinkai. Tačiau ekspertai linkę tokiu poreikiu abejoti. Lietuvos laisvosios rinkos instituto atstovė perspėja, kad biurokratiniai mechanizmai nespėja reaguoti į pokyčius rinkoje, o prognozuoti ateitį – sudėtinga.

Balandžio pabaigoje ekonomikos ir inovacijų bei švietimo, mokslo ir sporto ministrai pranešė, kad valstybė šiemet finansuos studijas aukštosiose mokyklose visiems, pasirinkusiems studijuoti tiksliuosius mokslus. Kaip pristatydamas sprendimą kalbėjo ministras Algirdas Monkevičius, taip abiturientai skatinami rinktis programas, kurių „labai reikia šiuolaikinei Lietuvos pramonei ir verslui“. 

„Matematika, fizika, elektronikos inžinerija, mechanikos inžinerija, bioinžinerija, biotechnologijos ir informacinės technologijos yra ekonomikos ateitis ir tai dar kartą turi būti užtvirtinta“, – vyriausybėje kalbėjo ekonomikos ir inovacijų ministras Virginijus Sinkevičius, pridurdamas, kad šių sričių specialistai itin paklausūs darbo rinkoje.

Iš viso matematikos, informatikos, fizinių, inžinerijos ir technologijos mokslų studijoms universitetuose ir kolegijose skiriamos 5555 valstybės finansuojamos (VF) vietos. Kone triskart mažiau – 1665 – VF vietų skirta verslo ir viešajai vadybai, 1358 vietos tenka sveikatos mokslams. Socialinių mokslų srityse bus finansuojamos 1285 vietos, o humanitariniuose – 1080 vietų. Menams skirta 637 VF vietų, ugdymo mokslams – 465. Veterinarijos ir žemės ūkio mokslams – 414, gyvybės mokslams – 262, teisei skirta 225, o sportui 75 valstybės finansuojamos studijų vietos.

Tačiau pasigirdo ir svarstymų, kad stojantiesiems į tiksliuosius mokslus sukeliami lūkesčiai, jog visi jie baigę studijas turės darbo vietas, nors realybė kiek kitokia. Portalas LRT.lt pasidomėjo, kiek iš tikro reikia tiksliųjų mokslų srities specialistų.

Poreikis – daugiau nei 13 tūkst.

Ekonomikos ir inovacijų ministerijos (EIMIN) atstovai portalui LRT.lt komentavo, kad kaip rodo atliktas IRT bendrovių asociacijos „Infobalt“, investicijų plėtros agentūros „Investuok Lietuvoje“ ir Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro „Mosta“ tyrimas, per ateinančius 3 metus įmonėms papildomai reikės apie 13300 įvairių informacinių ir ryšių technologijų (IRT) specialistų.

„Ypač paklausūs bus įvairaus kvalifikacinio lygio programuotojai, IRT konsultantai ir analitikai.  Taip pat prognozuojama, kad per artimiausius penkerius metus Lietuvai reikės 4,5 tūkst. naujų elektronikos inžinierių“, – komentavo ministerijos atstovai.

Anot jų, atsižvelgiant į pokalbius su esamais ir potencialiais invesutotojais, numatomų investicijų kontekste inžinerinės pramonės srityje yra ir artimiausiais metais bus aktualios šios studijų ir profesinio mokymo programos: elektronika ir automatika, mechanika, mechatronika, robotika, gamybos inžinerija, pramoninio dizaino inžinerija.

„Atsižvelgiant į LRV nutarimą, pagal kurį ministerijos gali finansuoti studijuojančius  asmenis, buvo atrinktos studijų programas, kurias galėtų finansuoti Ekonomikos ir inovacijų ministerija. Tai universitetinės ir koleginės informatikos, technologijų, matematikos, inžinerijos ir fizinių mokslų studijos.  Finansuojami bus visi studentai, kurie atitiks minimaliuosius reikalavimus konkursiniam balui ir studijuos nuolatinėse studijose“, – teigiama EIMIN atsakymuose.

Pasakyti, kaip keisis darbo rinka, sudėtinga

Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) Švietimo centro vadovė Marija Vyšniauskaitė komentavo, kad valstybės užsakymai aukštajam mokslui nėra efektyvūs dėl mažiausiai dviejų priežasčių. Pirmiausia, pasak jos, pokyčiai rinkoje vyksta greičiau, nei į juos gali sureaguoti biurokratinis mechanizmas.

2018-aisiais Užimtumo tarnybos atlikta darbdavių apklausa parodė, kaip teigė M. Vyšniauskaitė, kad Lietuvoje auga inžinierių, technikų, taip pat vadovų ir mokytojų poreikis. Tačiau, anot pašnekovės, tiksliai pasakyti, kaip keisis darbo rinka, kokios specialybės ateityje egzistuos, o kurios nyks – sudėtinga.

„Dar visai neseniai vežėjai kalbėjo apie vairuotojų trūkumą, prekybos atstovai apie pardavėjų poreikį, bet štai pastaroji apklausa atskleidžia, kad artimiausiu metu vairuotojų ir pardavėjų poreikis sumažėjo ženkliai, ateityje jų reikės vis mažiau. Sakoma, kad šiuo metu vyksta ketvirtoji revoliucija, daugelis mums įprastų rutininių funkcijų automatizuojama. Visiems akivaizdus pavyzdys – kasininkes keičiančios automatinės kasos. Dar didesni ir neįprastesni pokyčiai laukia dėl tobulėjančio dirbtinio intelekto“, – komentavo M. Vyšniauskaitė.

Pašnekovė teigė, kad jei iki šiol mechanizmai keitė fizinį darbą, tai dabar dideli pokyčiai vyksta ir protinio darbo srityje. Pasak jos, tikslių pokyčių prognozuoti neįmanoma, tačiau Užimtumo tarnyba spėja, kad iki 2030 metų augs ne tik IT, bet ir kultūrinės, programos veiklos, finansų specialistų paklausta. Todėl, M. Vyšniauskaitės teigimu, skatinti tiksliuosius mokslus, humanitarinių ir socialinių mokslų sąskaita nėra nei tikslinga, nei sąžininga.

Antrąja priežastimi pašnekovė įvardijo tai, kad didesnis finansavimas tiksliesiems mokslas nereiškia daugiau kokybiškai paruoštų programuotojų, inžinierių ar dirbtinio intelekto specialistų.

„Taip, galbūt dėl supaprastintų sąlygų daugiau stojančiųjų rinksis šios srities studijas. Bet jei „nemokama“ bus pagrindinis kriterijus renkantis – kentės ir gabių, motyvuotų studentų studijų kokybė. Pavyzdžiui, neseniai žurnalo „Reitingai“ paskelbtas tyrimas rodo, kad mokinių matematikos žinių vidurkis šalyje nesiekia nei penkių balų iš dešimties, situacija prastėja kasmet. Ar norime, kad į tiksliųjų mokslų studijas susirinktų matematikos mokykliniu lygiu neišmanantys jaunuoliai?“ – klausė LLRI Švietimo centro vadovė.

Apie „Reitingų“ paskelbtus rezultatus kalbėjo ir Lietuvos pramoninkų konfederacijos prezidentas Robertas Dargis. Gegužės pradžioje žurnalas „Reitingai“ paskelbė, kad visų Lietuvos dešimtokų, įskaitant ir geriausių šalies gimnazijų moksleivių, bendras matematikos žinių vidurkis siekia 4,74 balo iš dešimties.

„Ir tai tik vienas epizodas, paimkime kitus tiksliuosius mokslus, užsienio kalbas ir kt. dalykus ir pamatysime, kad ten situacija taip pat daug optimizmo nesukelia. Mums yra būtina keisti ugdymo programas, o pirmiausia skubiai ir radikaliai keisti mokytojų rengimo ir tobulinimo sistemą“, – teigė R. Dargis.

Anot M. Vyšniauskaitės, netiesa, kad priėmus sprendimą finansuoti visas studijų tiksliųjų mokslų srityse vietas, darbdaviai galės džiaugtis pilnai patenkintu specialistų poreikiu ir, kad visi 5555 baigusieji studijas turės gerai apmokamus darbus.

„Atlyginimų skirtumai egzistuoja ir šiame sektoriuje. Aukštos kvalifikacijos specialistai, pavyzdžiui programuotojai ar inžinieriai gali džiaugtis kelis kartus vidutinį darbo užmokestį šalyje viršijančiomis algomis, tačiau vidutinių specialistų atlyginimai mažai skiriasi nuo šalies atlyginimų vidurkio“, – komentavo LLRI Švietimo centro vadovė M. Vyšniauskaitė.

Svarbus ne vienas aspektas

Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Robertas Dargis komentuodamas tokį sprendimą portalui LRT.lt sakė, kad planuojant studijų finansavimą ir studijų vietas būtina atsižvelgti į keletą labai svarbių aspektų. Pirmuoju jis įvardijo realius demografinius pokyčius.

Pašnekovo teigimu, bendra tendencija rodo, kad iki 2030 metų vidutinis gyventojų amžius pailgės ir sieks 78 metus, bet bendras medianinis amžius artėja prie 50 metų. Be to, R. Dargis pastebėjo, kad nors gimstamumo rodikliai gana geri, nėra pagrindo manyti, kad tokios tendencijos išsilaikys, nes nėra kam gimdyti, o kasmet gimstančių vaikų skaičius mažėja.

„Reikia jau dabar planuoti kaip susitvarkyti, optimizuoti  švietimo sistemos infrastruktūrą, kurią jau dabar turime perteklinę, ir kurios optimizavimo klausimas  yra politizuojamas ir nesprendžiamas. O svarbiausia pagal realiais demografines prognozes planuoti ir studijų paketus“, – komentavo R. Dargis.

Anot jo, pastarųjų metų tendencijos rodo, kad valstybės lėšomis finansuojamos studijų vietos ne visada lemia jaunuolių apsisprendimą rinktis valstybės siūlomas vietas. Todėl, R. Dargio teigimu, labai svarbu užtikrinti kokybišką karjeros planavimo sistemos veikimą. Pasak pašnekovo, būtina sukurti integralią profesinio orientavimo sistemą, o karjeros planavimas turi būti integralia Mokymosi visą gyvenimą koncepcijos dalimi.

Pašnekovas taip pat teigė, kad svarbus ir mokymo kokybės kėlimas. Pasak jo, yra ne vienas atvejis, kai matoma, kad rengiami specialistai neatitinka darbo rinkos poreikių. Didžiosios įmonės, kaip teigė R. Dargis, net steigia savo mokymo centrus, kuriuose profesines mokyklas, kolegijas ar aukštąsias mokyklas baigusius žmones moko už savo pinigus.

„Vadinasi, už tą patį mokama du kartus. Vieną kartą valstybė sumoka už profesinį mokymą, o antrą – darbdavys. Kompiuterinis raštingumas būtinas visų specialybių studentams, kadangi įmonės labai sparčiais automatizuojamos, rutininių darbų mažėja – ateityje 80 proc. profesijų reikalaus IT, skaitmeninių gebėjimų“, – kalbėjo R. Dargis.

Be to, pramoninkų konfederacijos prezidentas kalbėjo, kad reikia išskirtinį dėmesį skirti persikvalifikavimo galimybėms. Jis taip pat teigė, kad būtina mažinti atotrūkį tarp poreikio ir esamų kvalifikacijų: „Švietimo sistema nėra pasiruošusi žmones parengti gyvenimui sparčiai  besikeičiančiame pasaulyje ir visiškai išnaudoti  naujų technologijų teikiamas galimybes, todėl yra būtina keisti švietimo sistemą. Reikalingas sisteminis požiūris - perkvalifikavimas duos norimų rezultatų tik tuo atveju, jeigu turėsime ilgalaikę viziją, kur link  judame ir ko siekiame.“

Ateities kompetencijų ratas keičiasi

Be to, R. Dargis kalbėjo, kad ateities kompetencijų ratas keičiasi – auga technologijos ir tiksliųjų mokslų kompetencijų poreikis, tačiau mokyklose to nemokoma. Pavyzdžiui, IT raštingumas, anot R. Dargio, yra viena svarbiausių kompetencijų, kurias reikia ugdyti kuo anksčiau. Taip pat, pasak pašnekovo, gaunant vis daugiau informacijos ir konkuruojant su mašinomis išryškėja žmogaus-kūrėjo vertė, todėl svarbu ugdyti ir kūrybiškumą.

„Svarbi kompetencija – vertės kūrimas ir gebėjimas įžvelgti pridėtinę vertę savo kuriamame produkte ar paslaugoje. Labai svarbi kompetencija – kompleksinis problemų sprendimas –  gebėjimas sujungti paveikslo taškus ir matyti visumą. Duomenų analizė ir apdorojimas – gebėjimas interpretuoti duomenis, matyti tendencijas. Komandinis darbas – gebėjimas išgirsti ir  įsiklausyti, koreguoti savo veiklos ir sprendimų kryptį ir dalintis žiniomis“ – komentavo R. Dargis.