Lietuvoje

2019.05.17 12:01

Grybauskaitė: valdantieji postų nepaliks, jie seniai nesilaiko žodžio

atnaujinta 12.28
Saulius Jakučionis, BNS2019.05.17 12:01

Prezidentė Dalia Grybauskaitė pareiškė, kad nepaisant „valstiečių“ pažadų trauktis iš koalicijos po pralaimėtų rinkimų, valdžios jie nepaliks. Prezidentė teigia, kad ji teigiamai vertintų, jei Seimo rinkimai būtų perkelti į pavasarį.

Šalies vadovė tvirtino, kad jos nestebina laikysena atsitraukti nuo ankstesnių grasinimų, nes dabartinė valdančioji dauguma seniai nesilaiko žodžio.

„Tas nuomonės keitimas nestebina, žodžio seniai šie valdantieji nesilaiko. (...) Postų ir valdžios jie nepaliks, o viso kito net neįdomu klausytis“, – žurnalistams penktadienį Vilniuje sakė D. Grybauskaitė.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos taryba penktadienį Kaune turėtų rengti balsavimą dėl pasitikėjimo partijos lyderiu Ramūnu Karbauskiu ir jos deleguotu ministru pirmininku Sauliumi Skverneliu.

Prieš praėjusią savaitę vykusius prezidento rinkimus R. Karbauskis ir S. Skvernelis tvirtino, kad partijai pralaimėjus šiuos ir Europos Parlamento rinkimus ji trauksis iš valdžios. Pats premjeras sakė atsistatydinsiąs liepos 12 dieną.

Tačiau antradienį „valstiečių“ frakcijai Seime išreiškus pasitikėjimą premjeru ir nusprendus likti valdančiojoje daugumoje, premjeras tvirtino dar galvosiąs, kaip elgsis išrinkus naują prezidentą – ar grąžins įgaliojimus ir paskui vėl sieks formuoti Ministrų kabinetą, ar atsistatydins. 

Prezidento rinkimuose S. Skvernelis liko trečias.

Paklausta, ar šiuos rinkimus pralaimėjęs S. Skvernelis gali likti premjeru, D. Grybauskaitė teigė: „Tai kad jis ne į premjerus kandidatavo“.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga Seime turi didžiausią frakciją, jai priklauso 50 narių. Seimui vadovauja frakcijai nepriklausantis „valstietis“ Viktoras Pranckietis.

Grybauskaitė – už Seimo rinkimus pavasarį

D. Grybauskaitė sako esanti už tai, kad Seimo rinkimai būtų nukelti į pavasarį.

Šalies vadovė tvirtino besitikinti, kad valdantiesiems ir opozicijai pavyks sutarti šiuo klausimu.

D. Grybauskaitė teigė, kad pavasarį pradėjusi dirbti nauja valdančioji dauguma iš karto turėtų galimybę rengti savo kitų metų valstybės biudžetą.

„Manyčiau, kad apskritai turėti rinkimus pavasarį yra racionalu, turint galvoje ir biudžeto klausimų sprendimą, todėl jeigu pozicija ir opozicija susivienytų dabar ir sugebėtų priimti tokį sprendimą, jis būtų sveikintinas“, – žurnalistams Vilniuje penktadienį sakė prezidentė.

Idėją keisti Seimo rinkimų datą po kelerių metų pertraukos vėl iškėlė valdantieji „valstiečiai“, opozicija tvirtino esanti atvira šiems svarstymams.

Dabar Konstitucijoje numatyta, kad eiliniai Seimo rinkimai rengiami Seimo narių įgaliojimų pabaigos metais spalio antrą sekmadienį.

Norint perkelti Seimo rinkimus iš rudens į pavasarį, reikės keisti Konstituciją. Dėl Konstitucijos pataisų priėmimo Seime balsuojama du kartus, tarp balsavimų padarant ne mažiau kaip trijų mėnesių pertrauką. Nuostatos laikomos priimtomis, jeigu už jas balsuoja ne mažiau kaip du trečdaliai arba ne mažiau kaip 94 parlamentarai.

Referendumas dėl dvigubos pilietybės galėtų vykti pasikeitus aplinkybėms

Kitas referendumas dėl dvigubos pilietybės išplėtimo galėtų vykti pasikeitus aplinkybėms, sako prezidentė Dalia Grybauskaitė.

Ji tvirtino, kad antras toks balsavimas artimiausiu metu negalėtų būti organizuojamas, nes visuomenė jau pareiškė savo valią.

„Artimiausiu metu negali (būti organizuojamas antras referendumas – BNS) todėl, kad visuomenė pasisakė. Manau, kad vėliau, susiklosčius kitoms aplinkybėms, be jokios abejonės, gal ir bus kartojamas“, – žurnalistams Vilniuje penktadienį sakė šalies vadovė.

Sekmadienį vykusiame referendume dėl dvigubos pilietybės instituto išplėtimo pritrūko kiek mažiau nei 300 tūkst. balsų.

Už dvigubos pilietybės išplėtimą buvo beveik 74 proc. dalyvavusiųjų arba daugiau kaip 956,5 tūkst. rinkėjų.

Kad Konstitucijos straipsnis dėl pilietybės būtų pakeistas, pataisą privalėjo palaikyti ne mažiau kaip 1 mln. 236 tūkst. 203 rinkėjai, tai yra daugiau kaip pusė visų rinkimų teisę turinčių piliečių.

Referendume siūlyta išplėsti pilietybės institutą taip, kad Lietuvos pasą galėtų išsaugoti žmonės, gavę „europinės ir transatlantinės integracijos kriterijus atitinkančios valstybės pilietybę“.

Dabar Konstitucijoje įtvirtinta, kad išskyrus įstatymo numatytus atskirus atvejus, niekas negali būti kartu Lietuvos ir kitos valstybės pilietis. Ši Konstitucijos nuostata keičiama tik referendumu.

Emigravusieji po nepriklausomybės atkūrimo 1990 metų kovo 11 dieną šiuo metu, išskyrus kai kurias retas išimtis, negali turėti dvigubos pilietybės.

Populiariausi