Lietuvoje

2019.05.16 21:23

Nausėda abejoja dviem ministrais: turėčiau ypač daug klausimų Kukuraičiui ir Surpliui

Nemira Pumprickaitė, LRT TELEVIZIJOS laida „Dienos tema“, LRT.lt2019.05.16 21:23

46 savivaldybėse iš 60 per 1-ąjį rinkimų turą pergalę iškovojo Gitanas Nausėda. Surinkęs 30,93 proc. rinkėjų balsų jis 3 935 balsais atsiliko nuo Ingridos Šimonytės, kuri tapo 1-ojo turo nugalėtoja.

Likus 10 dienų iki 2-ojo turo, bene svarbiausios aplinkybės, palankios G. Nausėdai tapti Lietuvos prezidentu – jis nepriklausomas nuo partijų kandidatas ir žmogus, niekada nebuvęs valdžioje, nors turi darbo valstybės institucijose patirties.

Atrodo, kad teigiamą įspūdį rinkėjams daro ir visą rinkimų kampanijos laiką skelbiamas noras susodinti visus prie diskusijų stalo ir užbaigti kasdienybe tapusias politines rietenas. Gitanas Nausėda „Dienos temoje“.

– Valstiečių ir žaliųjų bei Tėvynės Sąjungos priešprieša yra tokia didelė, kad vargu, ar įmanoma, jog jie aprims. Jūsų noras ieškoti konsensuso, diskusijų keliu priimti sprendimus. Ar jūs manote, kad vis dėlto sugebėtumėte sumažinti įtampą tarp šitų dviejų politinių jėgų, jeigu taptumėte prezidentu?

G. Nausėda: Aš šiek tiek transformuočiau jūsų klausimą. Jeigu vienas iš šitų konfliktuojančių, kaip jūs sakote, aršiai konfliktuojančių partijų kandidatų, taptų prezidentu, sutikite, tai jam padaryti būtų dvigubai sunkiau negu man. Todėl manau, kad tai ir yra mano privalumas. Aš, kaip nepriklausomas kandidatas, galiu tapti ta balansuojančia jėga ir neleisti Lietuvai, viena vertus, nuslysti per daug smarkiai į dešinę arba į kairę. Kita vertus, neleisti šitai priešpriešai tapti permanentine, kuri tiesiog trukdytų sprendimų priėmimą ir stabdytų Lietuvos ėjimą į priekį.

– Jūs visą laiką propaguojate tą prezidento vienytojo konsensuso ieškotojo vaidmenį. Kaip jūs šiuo požiūriu vertinate 10 prezidentės Dalios Grybauskaitės kadencijos metų?

G. Nausėda: manau, kad prezidentė iš karto užėmė labai tvirtą poziciją, norėdama pabrėžti savo lyderystę užsienio politikoje, o ir vidaus politikoje buvo gana aktyvi. Tačiau, kita vertus, susidarė tam tikras vakuumas arba atotrūkis tarp prezidentės ir politinių partijų. Todėl kai prezidentė atsisukdavo į partijas ir dėl vienokių ar kitokių priežasčių ieškodavo nacionalinio susitarimo ar tiesiog būdo apsispręsti, nuspręsti tam tikrus klausimus, to pasirengimo iš pačių partijų pusės ji nejusdavo. Čia matau tam tikrą problemą, kurią būtų galima vis dėlto spręsti. Norėčiau būti ne prezidentas, atitrūkęs kažkur aukštai ir demonstruojantis vien tik savo lyderystę, bet norėčiau būti prezidentas, kuris intensyviai bendrauja su visomis partijomis, neskirstydamas jų į savas ar svetimas, nes man tai bus lengva padaryti. Tikrai neturiu partijų, prie kurių esu prisirišęs ir atvirkščiai, neturiu partijų, kurių vienaip ar kitaip negalėčiau toleruoti. Visos partijos man yra gerbtinos dėl to, kad jos turi Lietuvos žmonių pasitikėjimo mandatą, jos išrinktos į Lietuvos Respublikos Seimą, vadinasi, privalau, kaip prezidentas ir teisinę valstybę gerbiantis žmogus, su jomis diskutuoti ir ieškoti sprendimo. Tokia yra mano pozicija, tokią prezidento vietą aš įsivaizduoju ir tai nereiškia, kad bendrausiu vien tik su partijomis. Yra didelis laukas ir erdvė bendrauti daugiau su nevyriausybinėmis organizacijomis – mokytojais, profsąjungų lyderiais – kai būtų galima ieškoti tam tikrų sąlyčio taškų sprendimo ir, svarbiausia, įtraukti šias organizacijas į valstybės kūrimo darbą.

– Ar jūs jau vedėte derybas su kokiomis nors politinėmis partijomis ar su jų lyderiais dėl paramos antrame ture? Jeigu ne, ar ketinate tą daryti?

G. Nausėda: Aš tęsiu ir, kaip jūs sakote, vesiu darbą su Lietuvos rinkėjais, tai yra mano svarbiausias tikslas. Mano tikslas yra įtikinti Lietuvos rinkėjus, Lietuvos žmones, kad aš esu tinkamiausias pasirinkimas. Tik tokį tikslą turiu prieš antrąjį rinkimų turą. Jeigu viena ar kita partija nuspręstų vienokia ar kitokia forma demonstruoti savo palankumą man, tikrai nebėgiosiu ir nesakysiu: prašau, nedarykite šito. Manau, kad to ir nereikėtų daryti, tai yra jų pasirinkimo reikalas, jų sprendimas. Bet aš pats nei kviesiu, nei kažkaip raginsiu ar prašysiu partijų mane remti, nes man svarbiausia Lietuvos žmonės, jie eina balsuoti. Partijos balsuoti prie urnų neina, galbūt eina partijų vadovai, bet eina kaip atskiri žmonės.

– O kaip jūs tada manote, antras turas prasideda visiškai nuo balto, švaraus popieriaus lapo? Ar jau tai, ką jūs pasiekėte per pirmąjį turą, yra jūsų ir niekas to atimti nebegali?

G. Nausėda: Tartum jūsų klausimo abi pusės prieštarauja viena kitai. Jeigu jau vienas ar kitas kandidatas turi tam tikrą palaikymą ir turi tą rinkėją, kuris už jį balsavo pirmajame rinkimų ture, vadinasi, tai jau nebėra švarus popieriaus lapas. Tačiau švarus popieriaus lapas yra ta prasme, kad dabar klausimas kyla dėl to, kaip elgsis rinkėjai, kurie rinko kitus kandidatus pirmajame ture. Tai štai turbūt pagrindinis mano ir mano varžovės uždavinys yra patraukti šitų rinkėjų dėmesį ir, žinoma, pasiekti, kad tie rinkėjai, kurie balsavo už mus pirmajame rinkimų ture, būtų aktyvūs, nenuleistų rankų, neatsipalaiduotų, nesakytų: abu neblogi, galime pagulėti ir pažiūrėti televizorių. Ne, mielieji, jeigu jūs aktyviai ir pilietiškai dalyvavote pirmajame rinkimų ture, kuo labai džiaugiuosi ir tikiuosi, kad ir mano dalelytė indėlio buvo, nes rinkimai tiesiog buvo įdomūs, buvo trys stiprūs kandidatai, tai būkite mieli, pademonstruokite savo pilietiškumą gal net didesniu mastu antrajame rinkimų ture, kadangi čia ir bus užfiksuotas galutinis rezultatas, kuris nulems Lietuvos ateitį ateinančius penkerius metus.

– Tai kokių veiksmų ketinate imtis, kad tuos rinkėjus patrauktumėte, kad jie patikėtų, kad turi ateiti balsuoti tie, kurie nebeturi jau savo kandidato?

G. Nausėda: Pirmiausia turbūt reikėtų sustiprinti tuos skirtumus arba mano išskirtinumą, palyginti su mano konkurente, nes dėl kitų kandidatų štabų ir kitų partijų veiksmų buvo mėginama mus sutapatinti. Kaip jūs puikiai žinote, kažkodėl ir aš šioje visoje rinkimų kampanijoje buvau traktuojamas kaip konservatorių kandidatas, nors neturiu jokių nei emocinių, nei finansinių, nei organizacinių saitų su šia partija. Taip, buvo vienu metu raginimas dalyvauti jų pirminiuose rinkimuose. Mano sprendimas buvo pateiktas labai pagarbia forma, bet tas sprendimas buvo ne. Ir nuo to laiko neturiu jokių kontaktų, jokių įsipareigojimų šitai partijai ir, tiesą sakant, man svarbiausia šiuose rinkimuose yra iš tikrųjų įrodyti, kad aš esu nepriklausomas kandidatas, kuris gali geriausiai imtis vienytojo vaidmens ir kuris gali geriausiai atstovauti gerovės valstybės vizijai, kurią mes pristatėme. Matau, kad mūsų regionai, ypač regionai, išgirdo mūsų viziją, pamatė mūsų viziją. Tai turbūt yra ir mūsų didelio darbo keliaujant per regionus pasekmė. Ir aš tuo su savo komanda labai džiaugiuosi.

– Patys didieji miestai neišgirdo ir jūs rinkimų naktį sakėte, kad vienas iš uždavinių bus iki antrojo turo pabandyti atsikovoti balsus iš I. Šimonytės didžiuosiuose miestuose. Kaip tai manote įgyvendinti?

G. Nausėda: Matote, būtų neįdomūs rinkimai, jeigu aš dar ir didžiuosiuose miestuose būčiau turėjęs akivaizdžią persvarą. Dabar yra intriga ir tuo mes labai džiaugiamės. Bet jeigu kalbėtume rimtai, tai taip, tai yra vienas iš mūsų uždavinių ir norėtųsi tą žinutę stipriau pasiųsti ir didiesiems miestams. Tik tiek, kad to laiko nelieka labai daug ir, turbūt, tiek mano konkurentei dabar apvažiuoti visą Lietuvą, keliasdešimt savivaldybių, ir man, net ir kalbant apie didžiuosius miestus, tikrai reikia labai daug pastangų, norint pamėginti įtikinti rinkėjus balsuoti už mane. Bet kuriuo atveju mes tikimės, kad neapsisprendę rinkėjai pajus mūsų programos stiprumą, supras, kad šitas vienytojo ir taikytojo vaidmuo dabartinėmis Lietuvos aplinkybėmis yra labai reikalingas ir supras, kad kitos alternatyvos yra blogesnės.

– Noriu dar paklausti apie rinkimų kampanijos finansavimą. Ar jis netaps jums akmeniu po kaklu antrajame ture? Ar jums pakanka tų lėšų, kiek turite? Ar neturite skolų, ar jūs neturite problemų su finansavimu?

G. Nausėda: Visada norėtųsi, kad tų lėšų būtų daugiau, mes esame, turbūt, nežinau, neskaičiavau, tretieji pagal biudžetą. Be abejo, premjeras su savo resursais čia buvo neprilygstamas ir partija nuolat pervedė jam lėšų didelėmis sumomis. Tokio ypatingo stygiaus nejaučia ir konservatorių partija, ir jos kandidatė. Mes taip pat negalime skųstis, kad vaikščiojome be lėšų, labai didelio darbo dėka pasiekėme, kad mus rėmė ir mažomis aukomis, ir didesnėmis aukomis pilietiški žmonės, kurie išdrįso savo pavarde ir vardu atsistoti už mūsų ir deklaruoti savo finansinę paramą. Patikėkite, šiandienėmis aplinkybėmis tam reikia drąsos, nes žmonės puikiai supranta, kad gali patirti tam tikrų spaudimų ir įtampų, kodėl parėmė ne vieną, o kitą kandidatą, bet jie tai darė. Matau, kad Lietuvoje vis dar yra pilietiškų žmonių, kurie nori, kad Lietuvoje būtų demokratiški rinkimai, kuriuose turėtų galimybę ne tik partiniai kandidatai, bet ir nepriklausomi kandidatai, nors jiems sudaryta aibė papildomų kliūčių ir barjerų, kurie suformuoja nelygias konkurencijos sąlygas. Bet mes, nepaisant nelygių konkurencijos sąlygų, šiandien esame ten, kur esame.

– Dar tada apie tas valstiečių ir žaliųjų kalbas, čia jau traukiasi, čia vertina savo pasitikėjimą savimi, paskui paaiškina, kad nėra kam, tada jie liks vis dėlto. Kaip jūs, ar pritartumėte tokiai ryžtingesnei pozicijai, kad pažadas buvo viską laimėti, pažadas neįgyvendintas ir todėl reikia ne tikrintis pasitikėjimą, o tiesiog trauktis?

G. Nausėda: Aš už valstybės stabilumą ir darbų tęstinumą ir tikrai nenorėčiau, jeigu pavyktų laimėti rinkimus, pradėti nuo kažkokios suirutės, politinės suirutės, dėl kurios būtų kalta ne tik partija, kuri dalijo štai tokius, bet ir pats prezidentas. Todėl padarysiu viską, kad toliau būtų aiški valdančioji dauguma, tvirta Vyriausybė, profesionalūs žmonės toje Vyriausybėje. Manau, kad iki kitų metų, 2020 m. Seimo rinkimų, vyktų konstruktyvus darbas ir būtų įgyvendinami tie pažadai, kurie buvo teikiami per prezidento rinkimų kampaniją. Jie tikrai, mano nuomone, galėtų padėti įgyvendinti tą viziją, už kurią kovoju. Tai yra gerovės valstybės vizija ir socialinės atskirties mažinimo tikslas. Jeigu žengsime dar vieną žingsnį ta linkme iki 2020 m. rudens, jau tada tokiu atveju galėčiau ramia širdimi laukti kitų Seimo rinkimų ir jų rezultatų bei galvoti apie naujos valdančiosios koalicijos formavimą. Tačiau tai atsitiks tiktai vienu atveju, jeigu dar kitą sekmadienį rinkimai susiklostys sėkmingai.

– Labai trumpai, ar visi ministrai galėtų likti savo postuose?

G. Nausėda: Šiandien sakyčiau taip, būtų bent du ministrai, kuriems turėčiau ypač daug klausimų. Tai nebūtų klausimai, susiję su užsienio kalbos žiniomis, tai būtų klausimai, susiję, pirmiausia, su tuo, ko jie dar nepadarė, kur yra didelės problemos ir kaip jie tas problemas ketina spręsti artimiausioje ateityje.

– Galite juos įvardyti?

G. Nausėda: Galėčiau įvardyti – tai yra socialinės apsaugos ir darbo ministras L. Kukuraitis ir žemės ūkio ministras G. Surplys.

– Ir visai baigiant mūsų pokalbį, nors vyrauja tokia bendra nuostata, kad jūs su I. Šimonyte esate daugmaž tos pačios krypties kandidatai, vienam prie širdies „Metallica“, kitam – džiazas. Kaip jūs manote, kiek pasirinks roką, o kiek džiazą?

G. Nausėda: Roką irgi mėgstu, grupės „Emerson, Lake & Powell“ 1986 m. diskas yra mano absoliučiai mėgstamiausias diskas iš visų. Jeigu pasiseks, norėčiau, kad sekmadienį skambėtų būtent vienas kūrinys iš šio disko.