Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas Ramūnas Karbauskis teigia, kad Seimas turėtų kreiptis į Konstitucinį Teismą (KT), kad šis svarstytų Konstitucijos 12 straipsnio dėl dvigubos pilietybės kartelės sumažinimo klausimą. Konstitucinės teisės specialistas Vytautas Sinkevičius teigia, kad kartelė yra pagrįsta, ir abejoja, kad ji bus sumažinta.
Anot R. Karbauskio, referendume balsavusių žmonių dauguma parodė, kad Lietuvoje iš esmės yra pritariama dvigubos pilietybės įteisinimui. Pasak jo, tokiomis aplinkybėmis KT turėtų pasisakyti dėl 12 straipsnio normos pakeitimo.
„Šioje situacijoje dabar galimas sprendimas tik vienas – KT gali pasisakyti dėl to straipsnio normos pakeitimo. Akivaizdu, kad referendume pagal dabartinę demografinę, emigracijos situaciją niekada nebesurinksim tokio balsų skaičiaus. Dabar turėjome aktyvius rinkimus, bet to neužteko. Čia KT valia. Seimas turi priimti sprendimus, kad KT galėtų svarstyti (kartelės sumažinimą. – ELTA)“, – žurnalistams ketvirtadienį sakė R. Karbauskis.
Konstitucinės teisės specialistas, buvęs KT teisėjas, Mykolo Romerio universiteto profesorius V. Sinkevičius teigia, kad Konstitucijos 12 straipsnis dėl pilietybės išsaugojimo turi aukštą kartelę ne šiaip sau. Pasak jo, visas Konstitucijos pirmas skirsnis turi išskirtinę apsaugą, nes esą jame yra įtvirtintos esminės nuostatos.
„Norint kreiptis į KT, reikia užginčyti atitinkamą įstatymo normą. Ši kartelė yra nustatyta referendumo įstatyme. Jei Seimas nori kreiptis į KT, turėtų pakeisti referendumo įstatymą, nustatyti mažesnę kartelę ir visas Seimas gali priimti nutarimą kreipsi į KT, prašydamas spręsti, ar nuostata, kuri numato mažesnę kartelę, neprieštarauja Konstitucijai.
(...) Pačioje Konstitucijoje yra nustatyta, kad 1 ir 14 skirsniai yra keičiami tik referendumu. (...) Iš šitos nuostatos kyla, kad 1 skirsnis, kuriame yra ir 12 straipsnis, yra saugomas daugiau negu kiti Konstitucijos skirsniai. (...) Jame yra įtvirtintos fundamentalios nuostatos – suverenitetas priklauso tautai, Lietuvos valstybės nedaliname į jokius teritorinius dalinius, lietuvių kalba yra valstybė kalba. Šias nuostatas tauta, priėmusi Konstituciją, saugo išskirtinai. (...) Mano nuomone, KT sprendimas būtų tai, kad kartelės mažinimas prieštarautų Konstitucijai“, – Eltai teigia V. Sinkevičius
Pasak jo, keisti tik 12 straipsnio kartelę būtų esą nepriimtina, nes tuomet galimai būtų pažeistas Konstitucijos vientisumas.
„Kodėl 12 straipsnis yra mažiau svarbus negu kiti 1 skirsnyje įtvirtinti straipsniai“, – klausia profesorius.
Jis taip pat teigia, kad nėra aiškiai apibrėžta, kada galėtų būti skelbiamas naujas referendumas. Pasak teisininko, pagal analogijas galima spręsti, kad jei teikia Seimas, galimai referendumas būtų skelbtinas ne anksčiau negu po metų.
Kita vertus, teisininkas pažymi, kad piktnaudžiauti referendumų dažniu nereikėtų.
„Suprantu, kad referendumas neturėtų būti rengiamas kas pusmetį ar metus. Turėtų praeiti 5 ar 10 metų, kad būtų pagrindas vėl rengti referendumui. Negalima spausti – nenoriu sakyti šiurkštesnio žodžio – tautos, kad ji priimtų sprendimą, kuris, valdžios nuomone, turėtų būti priimtas. Tautos reikia atsiklausti. Ir ji turi turėti galimybę atsakyti nespaudžiama“, – buvęs Konstitucinio Teismo teisėjas.
ELTA primena, kad suskaičiavus visus balsus referendumas dėl pilietybės išsaugojimo įvyko, jame balsavo 52,63 proc. rinkėjų, tačiau įteisinti pilietybės išsaugojimą pritrūko balsų.
Konstitucijos 12 straipsnio (pilietybės) pakeitimo sąlygos yra itin griežtos – kad referendumas įvyktų, balsavime privalo dalyvauti 50 proc. visų rinkėjų. Norint pakeisti šį Konstitucijos straipsnį, 50 proc. visų rinkėjų turi pritarti referendumo klausimui. Taigi, jeigu šiuo metu Lietuvos valstybėje yra per 2,4 mln. į rinkėjų sąrašą įrašytų piliečių, tai pilietybės išsaugojimo referendume turi balsuoti mažiausiai 1,2 mln. visų balso teisę turinčių rinkėjų ir pasisakyti „už“.
