Vyriausybei neplanuojant skirti lėšų Nacionaliniam kapinių ir mirusiųjų laidojimo vietų registrui, dalis Kauno rajono seniūnijų pačios surašė, kas, kada ir kuriose kapavietėse palaidotas. Pasak seniūnų, žinoti tikslius kapaviečių duomenis patogu ir valdininkams, ir gyventojams.
Vyriausybei neplanuojant skirti lėšų Nacionaliniam kapinių ir mirusiųjų laidojimo vietų registrui, dalis Kauno rajono seniūnijų pačios surašė, kas, kada ir kuriose kapavietėse palaidotas. Pasak seniūnų, žinoti tikslius kapaviečių duomenis patogu ir valdininkams, ir gyventojams.
„Lapkričio 2-osios draugija“ Lapių kapinėse Kauno rajono seniūnus mokė, kaip tinkamai registruoti kapus – nubrėžti kapinių planą, tiksliai surašyti mirusiųjų duomenis nuo paminklų, juos nufotografuoti.
Lapėse gyvenanti mokytoja Rasa Stankienė su mokiniais, padedant bendruomenei, padarė visų šešerių seniūnijos kapinių registrą – po penkerių metų jį žada vėl peržiūrėti.
„Man sunkiausia buvo sutikrinti duomenis, nes darbą atliko vaikai, o norėjome padaryti gerai. Bet tikimės, kad 99 procentai yra be klaidų“, – sako R. Stankienė.
Tinkamu kapinių registru besirūpinančios draugijos vadovas sako, kad tokios iniciatyvos, kaip Lapėse, – kol kas retos. Esą suregistruotų kapinių Lietuvoje – tik maždaug dešimtadalis. Pati draugija pildo savą virtualią atminimų knygą.
„Kai kada reikia šifruoti pakankamai daug. Reikia tuos paminklus ir labai kruopščiai nušveisti, ypač senus. Yra ir lietuviškų nenorminių pavardžių, tad reikia išmanyti šiek tiek ir filologiją. Ir kartu užsienio kalbų žinojimas praverčia, nes turime palaidojimų ir lenkų, rusų kalbomis, yra totorių kapinių“, – pasakoja „Lapkričio 2-osios draugijos“ pirmininkas Valdas Kaminskas.
Trys visuomeninės organizacijos – žydų „Maceva“, katalikų „Lapkričio 2-osios draugija“ ir evangelikų liuteronų „Augustana“ Vyriausybei siūlo kurti Nacionalinį kapinių ir mirusiųjų palaidojimo vietų registrą – internete būtų išnykusios, riboto laidojimo ir veikiančios kapinės, mirusiųjų duomenys. Kauno rajone didžioji dalis seniūnų, nelaukdami, kol bus sukurtas toks registras, ėmėsi surašyti kapavietes. Garliavos seniūnė sako, kad darbas truko penkerius metus.
„Mums dirbti lengviau, kai žinome, kokiame kvartale, kokioje eilėje ir kurioje vietoje bus laidojamas žmogus. Mes turime visą tą sistemą susikūrę ir žmonėms yra lengviau“, – teigia Garliavos seniūnė Nijolė Tarvydienė.
Aplinkos ministerija sutinka, kad tokio bendro registro reikėtų, bet lėšų kol kas nėra. Visuomeninių organizacijų skaičiavimu, jis atsieitų apie 10 mln. eurų.
