Lietuvoje

2019.05.14 14:04

Seimas linkęs tikslinti kompensuojamųjų vaistų sąrašų sudarymo reglamentavimą

Seimas, 62 parlamentarams balsavus už, nė vienam prieš ir 33 susilaikius, po svarstymo pritarė Farmacijos įstatymo pataisoms, kuriomis numatoma nustatyti, kad paraiškos įrašyti vaistinius preparatus ar medicinos pagalbos priemones į Ligų ir kompensuojamųjų vaistinių preparatų joms gydyti, Kompensuojamųjų medicinos pagalbos priemonių sąrašus būtų teikiamos ir vertinamos ne Sveikatos apsaugos ministerijoje, o sveikatos apsaugos ministro įgaliotose institucijose.

Pareiškėjas, siekdamas įrašyti vaistinį preparatą ir medicinos pagalbos priemonę į kompensavimo sąrašus, paraišką ir dokumentus teiktų Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai.

Numatoma, kad už institucijų atliekamą paraiškos įrašyti vaistinį preparatą ar medicinos pagalbos priemonę į sąrašus ir kartu su paraiška pateiktų dokumentų vertinimą būtų mokama nustatyto dydžio valstybės rinkliava. Jeigu sveikatos apsaugos ministro įgaliota institucija, patikrinusi paraišką ir kartu su ja pateiktus dokumentus, nustatytų, kad rinkliava nesumokėta, paraiškos ir dokumentų vertinimas nebūtų atliekamas.

Numatoma, kad sveikatos apsaugos ministras sudarytų komisiją rekomendacijoms dėl vaistinio preparato ar medicinos pagalbos priemonės kompensavimo tikslingumo nagrinėti ir siūlymams dėl vaistinių preparatų ar medicinos pagalbos priemonių įrašymo ar neįrašymo į minėtus sąrašus, taip pat dėl jų kompensavimo sąlygų nustatymo teikti.

Komisija būtų sudaroma iš dviejų Sveikatos apsaugos ministerijos, vieno Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, dviejų universiteto ligoninių, dviejų nevyriausybinių organizacijų, atstovaujančių pacientams, dviejų nevyriausybinių organizacijų, atstovaujančių šeimos gydytojams, ir dviejų mokslo ir studijų institucijų deleguotų atstovų.

Komisijos nariu, atstovaujančiu valstybės institucijoms, galėtų būti skiriamas asmuo, turintis aukštąjį universitetinį arba jam prilygintą sveikatos mokslų studijų krypčių grupės arba socialinių mokslų studijų krypčių grupės išsilavinimą ir ne mažesnę kaip metų patirtį sveikatos sistemos srityje.
Komisijos nariu, atstovaujančiu universiteto ligoninėms, būtų skiriamas gydytojas, kuris ne trumpiau kaip penkerius metus verčiasi medicinos praktika.

Komisijos nariu, atstovaujančiu nevyriausybinėms organizacijoms, galėtų būti skiriamas asmuo, turintis ne mažesnę kaip metų atstovavimo atitinkamai pacientų ar šeimos gydytojų interesams patirtį, o nariu, atstovaujančiu mokslo ir studijų institucijoms – skiriamas asmuo, turintis ne mažesnę kaip metų mokslinio darbo sveikatos ar socialinių mokslų srityje patirtį. Komisijos nariais negalėtų būti asmenys, tarpusavyje susiję tiesioginio pavaldumo santykiais.

Numatoma, kad komisijos nariai būtų skiriami 2 metams. Tas pats komisijos narys negalėtų būti skiriamas komisijos nariu naujai kadencijai.

Pasak sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos, vaistų atranka labai svarbi dėl pasiūlos gausos. Šiuo metu Lietuvoje kompensuojama apie 500 veikliųjų vaistų medžiagų, 2017 m. pasaulyje įvairiose kūrimo stadijose buvo apie 15 tūkst. vaistų.

„Iš tų 15 tūkst. apie keli tūkstančiai vaistų artimiausiu metu, kai praeis klinikinius tyrimus, pasieks įvairias šalis, bus pateiktos paraiškos kompensavimui. Dėl šių skaičių nuogąstauja ne tik tokios šalys, kaip Lietuva, bet ir tokios, kaip Vokietija, Japonija. Jau dabar turime galvoti, ką daryti, kad tas vaistų skaičius tiesiog nesužlugdytų mūsų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto, nes tai bus brangūs inovatyvūs vaistai ir mums reikia turėti įrankius, kaip atsirinkti, kuris vaistas sukuria didesnę vertę, kuriuos pirma kompensuoti, kuriuos gal vėliau. Galų gale, kad turėtume įrankį deryboms dėl kainos“, – sakė sveikatos apsaugos ministras.

Siūloma, kad pataisos įsigaliotų šių metų liepos 1 d. (rinkliavos turėtų būti mokamos nuo 2020 m. sausio 1 d.).