Lietuvoje

2019.05.13 22:35

Ne viskas taip paprasta: kokia išties situacija dėl „valstiečių“ ir Skvernelio pasitraukimo

LRT TELEVIZIJOS laida „LRT Forumas“, LRT.lt2019.05.13 22:35

Premjeras Saulius Skvernelis prižadėjo, kad liepos 12 dieną atsistatydins, o „valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis patvirtino, kad tą pačią dieną iš valdančiosios daugumos pasitrauks ir Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga. „LRT forume“ dalyvavęs „valstiečių“ vicepirmininkas Virginijus Sinkevičius teigė, kad dabar neabejoja dėl vieno.

„Net neabejoju, kad ministras pirmininkas atsistatydins. Dėl partijos turi nuspręsti partijos taryba“, – teigė jis. 

Dėl „valstiečių“ pasitraukimo spręs visai ne R. Karbauskis

Komentuodamas sprendimą dėl partijos pasitraukimo iš valdančiųjų, jis kalbėjo, kad antradienį esą renkasi partijos frakcija – jos sprendimas turėtų būti kreiptis į tarybą, o ši jau turėtų tarti galutinį žodį. Pats V. Sinkevičius sakė esantis prieš partijos pasitraukimą – esą nemato tam priežasčių.

Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininkui Gintautui Paluckui kelis kartus V. Sinkevičiaus pabrėžti demokratiniai procesai kėlė šypseną. „Pirmiausia ponas Karbauskis pasakė, kad visus atstatydins ir išeis iš valdančiosios daugumos į opoziciją kažkam (neaišku kam). Po to S. Skverneliui neliko nieko kito kaip kartu su partijos lyderiu rinkimų išvakarėse sutikti“, – pastebėjo socialdemokratų vedlys.

Jis pabrėžė, kad pasitikėjimo mandatais, rinkėjų suteiktas per Seimo rinkimus, yra ketveriems metams ir frakcija tokią atsakomybę prisiėmė. Taip pat, pasak jo, niekas tiesiogiai nesieja sėkmės prezidento rinkimuose ir galimybės dirbti premjeru – to, kas buvo susieta pastaruoju metu.

Įgaliojimus grąžinti S. Skvernelis turės bet kokiu atveju

Lietuvos socialdemokratų darbo partijos pirmininkas Gediminas Kirkilas sakė, kad savo koalicijos partnerius ragintų nuo tokių pareiškimų apie pasitraukimą susilaikyti. „Dar yra daug laiko ir geriau daugiau nieko nepareikšti“, – komentavo jis. Didelio entuziazmo sudaryti naują valdančiąja koaliciją, pasak jo, nėra, pirmalaikių rinkimų nebus, o priešaky – sudėtingas laikotarpis.

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos pirmininkas Gabrielius Lansdbergis sakė, kad ir S. Skvernelis, ir V. Sinkevičius, ir kiti vyriausybės nariai dabar tapo R. Karbauskio karščiavimosi įkaitais. „Jis pasakė žodžius ir paneigti partijos pirmininko žodžiu po to kitiems yra labai sudėtinga“, – kalbėjo konservatorių atstovas. Jis pritarė G. Kirkilui, kad niekas greičiausiai nesikeis. Tokios pat nuomonės buvo ir R. Žemaitaitis.

Jis pabrėžė, kad tokia yra normali procedūra, kai darbą pradeda naujas prezidentas – vyriausybė visuomet turi grąžinti įgaliojimus, o tada Seimas sprendžia, ar juos vėl suteikti. Pavyzdžiui, kaip minėjo G. Landsbergis, Didžiosios Britanijos premjerė Theresa May, norėdama pasitikrinti pasitikėjimą ja, kelis kartus grąžino įgaliojimus, bet parlamentas juos suteikė vėl.

Vyriausybė grąžina įgaliojimus, prezidentas arba prezidentė paveda toliau eiti pareigas. Jeigu po to premjeras sako, kad toliau nedirbs, jis teikia savo atsistatydinimą prezidentui. Ir prezidentas gali nepriimti atsistatydinimo“, – procedūras aiškino G. Kirkilas. Remiantis tokia logika, premjeras gali būti bene priverstas dirbti.

Ar premjeras norės toliau eiti pareigas, V. Sinkevičius sakė negalįs paaiškinti – tai esą priklausys nuo daugelio aplinkybių.

Technokratų ar laikinoji vyriausybė?

G. Paluckas sakė dabar matantis kelis tokios situacijos sprendimo variantus, pavyzdžiui, atšaukti „valstiečių“ pirmininko pasakytus žodžius apie pasitraukimą. „Būna, jeigu tai demokratinė organizacija – pasitaiko ir taip“, – sakė jis. O kitas variantas, pasak jo – pirmalaikiai Seimo rinkimai.

LRT laidoje kalbėta apie modelius, jeigu „valstiečiai“ išties pasitraukia iš valdančiųjų: galėtų egzistuoti technokratinė vyriausybė, t. y. sudaryta iš nepartinių srities ekspertų, ir laikinoji vyriausybė, kai kiekviena parlamentinė partija šiuo atveju skiria po du ministrus.

V. Sinkevičius kabėjo, kad balsavimu rinkėjai kaip tik išreiškė pasitikėjimą Sauliumi Skverneliu, tiesa, paaiškėjo tai, kad lietuviai jį visgi mato labiau kaip premjerą, o ne kaip prezidentą.

„Ministrui pirmininkui pasitikėjimą išreiškė 277 tūkst. žmonių, balsavusių už jį. Tai yra 30-ia tūkst. daugiau nei balsavusių už Valstiečių ir žaliųjų sąjungą 2016-ųjų Seimo rinkimuose. Manau, kad tai yra labai rimtas pasitikėjimo mandatas“, – laidoje „LRT Forumas“ kalbėjo jis.

I. Šimonytė ar G. Nausėda – ką rems partijos?

Iki šiol paramą Ingridai Šimonytei reiškę Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai, pasak G. Landsbergio, kažkokių aktyvių agitacinių veiksmų nesiims. „Noriu pabrėžti, kad I. Šimonytė visų pirma yra nepriklausoma kandidatė, remiama Tėvynės sąjungos. Ją šiandien remia ir dalis liberalų, ir komitetai, ir t. t. Partija niekada nesiveržė į pirmas gretas ir tikrai nemanau, kad ji tai darytų dabar“, – sakė G. Landsbergis.

Pasak jo, kandidatė subūrė gerai veikiantį ir organizuotą profesionalų štabą, kuris nepriklausomam kandidatui užtikrina gerą matomumą, gerai skleidžia žinią.

G. Paluckas sakė, kad partija nėra apsisprendusi, ką iš kandidatų palaikys – galbūt tokio sprendimo nepriims ir visai. Pasak G. Palucko, akivaizdu, kad dalis partijos elektorato balsą atiduos už G. Nausėdą dėl jo gerovės valstybės vizijos, tačiau kita dalis dėl I. Šimonytės pozicijos žmogaus teisių atžvilgiu gali palaikyti ją. „Dalis iš viso neis balsuoti, nes esame kairiojo profilio partija, o abu kandidatai save pozicionuoja kaip centro dešinės kandidatus“, – aiškino jis.

Visai netikintis tokia parama sakė G. Kirkilas. Jis minėjo Visvaldo Matijošaičio paramą, kuri nepavyko – nors jis ragino balsuoti už S. Skvernelį, kauniečiai labiau palaikė I. Šimonytę. „Tos paramos yra politiniai žaidimai“, – nukirto jis. Partijos pirmininkas sakė, kad dalis jų rinkėjų, nematydami savo kandidato, iš viso neateis.

Lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos pirmininkė Rita Tamašunienė teigė, kad ši partija tradiciškai neragins balsuoti už kažkurį kandidatą ir niekam neišreikš paramos. „Žmonės žino, žmonės skaito, žmonės mato ir sugebės apsispręsti“, – akcentavo ji.

Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnė, opozicijos lyderė Viktorija Čmilytė-Nielsen atskleidė, kad liberalai kaip tik šiuo metu sprendžia, ar palaikyti ir jei taip, tai kurį kandidatą. Pirmojo turo rezultatus ji sakė vertinanti kaip pažangios politikos ir opozicijos pergalę. „Skatinčiau balsuoti liberaliai ir nepalaikyti nė vieno, nė vienam iš kandidatų neišreikšti paramos“, – „LRT forumui“ kalbėjo ji.

„Tvarkos ir teisingumo“ pirmininkas Remigijus Žemaitaitis teigė, kad abu kandidatai jam priimtini. Pasak jo, politinės partijos turi padaryti viską, kad rinkimai būtų kuo aktyvesni ir išreikšti preferencijas, už ką pagina balsuoti. R. Žemaitaičio partija, pasak jo, dėl rėmimo spręs ketvirtadienį.

„Valstiečių“ atstovas sakė visada raginantis žmones eiti balsuoti, bet abejojo, ar jo partija viešai parems kurį nors iš kandidatų.

LRT forumas. „Jei premjeras trenks durimis, valstybėje stabilumo nebus“

Parengė Ineta Nedveckė.

Paieškos rezultatai

20180218

Įkelk naujieną

Nuotraukos
Nuotraukos
Kelkite nuotraukas tiesiai iš kompiuterio arba spauskite pridėti nuotrauką/as
Nuorodos į audiovizualinę informaciją
Autorius