Nepaisant „valstiečių“ pareiškimų apie galimą traukimąsi iš valdžios, pirmalaikiai Seimo rinkimai nėra labai realus scenarijus ir Seimas dirbs taip, kaip dirbo iki šiol, o premjeras Saulius Skvernelis turės ir toliau vadovauti vyriausybei, kol nebus suformuota nauja, interviu LRT.lt teigė Lietuvos socialdemokratų darbo partijos (LSDDP) lyderis Gediminas Kirkilas.
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) lyderis Ramūnas Karbauskis tikina, kad jei „valstiečiai“ pralaimės Europos Parlamento (EP) rinkimus, partija trauksis iš valdančiosios daugumos. Tokiu atveju, pasak R. Karbauskio, koaliciją turėtų formuoti konservatoriai arba reikėtų skelbti pirmalaikius parlamento rinkimus.
Vis dėlto LRT.lt kalbintas ekspremjeras, LSDDP pirmininkas, parlamentaras G. Kirkilas teigė manantis, kad Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) nesiimtų formuoti naujos valdančiosios daugumos, jei „valstiečiai“ pasitrauktų iš valdžios.
2006-2008 m. mažumos vyriausybei, kurią rėmė tuo metu opozicijoje dirbę konservatoriai, vadovavęs G. Kirkilas mano, jog pirmalaikių Seimo rinkimų scenarijaus taip pat nėra realus, tad, veikiausiai, sprendimus teks priimti dabartinės sudėties parlamente. Tuo metu, pasak jo, vyriausybei greičiausiai ir toliau teks vadovauti S. Skverneliui. Kitu atveju, anot G. Kirkilo, premjero pozicijoje, jei būtų pasiūlyta, galėtų dirbti ir I. Šimonytė, tačiau tik su viena sąlyga.
– R. Karbauskiui kartojant, kad „valstiečiai“ pasitrauks iš valdžios, jei jie nelaimės EP rinkimų, „socialdarbiečiai“ ketina likti koalicijoje. Ar Jūsų pozicija nesikeičia?
– Mes tiesiog nesišvaistome tokiais pažadais. Niekas kol kas nepasikeitė. Aš manau, kad premjeras neblogai sudalyvavo prezidento rinkimuose. Jei kalbėtume apie EP rinkimus, tai aš nežinau, kas yra pergalė, kas yra pralaimėjimas. Nežinau, kaip tai „valstiečiai“ vertina. Dėl to ir nesiimu vertinti jų pareiškimų.
– Ar „valstiečiai“, paskelbdami apie galimą pasitraukimą iš valdančiosios koalicijos, su jumis, „socialdarbiečiais“, apie tai tarėsi, ar informavo Jus?
– Kaip jau nekartą minėjau, jie su mumis nesitarė.
– Ar „socialdarbiečiai“ aptarinėja ir ruošiasi įvairiems įvykių scenarijams, jei „valstiečiai“ pasitrauktų iš valdžios?
– Ruošiamės tai aptarti trečiadienį.
– Jeigu naują valdančiąją daugumą po prezidento rinkimų imtų formuoti konservatoriai, ar „socialdarbiečiai“ įsivaizduotų bendrą darbą su jais vienoje koalicijoje?
– Tokių variantų net nesvarstau, nes galvoju, kad konservatoriai nesiims formuoti valdančiosios daugumos. Konservatoriams to daryti net neapsimoka. Jie dabar dvi savaites tylės, nes jiems reikia paremti savo kandidatę, tad jokių daugumos formavimo variantų jie nesvarstys. Sunkiai įsivaizduoju, kad ir po prezidento rinkimų konservatoriai norėtų formuoti naują valdančiąją daugumą, nes jeigu jie valdžios atsakomybės neužsikrovė ant pečių, kai aš buvau mažumos vyriausybėje, likus iki (Seimo – LRT.lt) rinkimų dviems su puse metų, tai ir dabar, likus iki Seimo rinkimų pusantrų metų, konservatoriai atsakomybės tuo labiau nesiims.
– „Socialdarbiečiai“ savo darbą parlamente dabar įsivaizduoja tik koalicijoje su „valstiečiais“?
– Galiu įsivaizduoti ir visokius kitus variantus, bet jie yra nerealūs.
– O darbas su socialdemokratais nebūtų įmanomas?
– Jie atsisakė darbo bet kokioje koalicijoje, kiek pamenu. Socdemai reikalaus priešlaikinių Seimo rinkimų. Žodžiu, visi čia svarsto ir daro politinius pareiškimus, kurie labai mažai ką turi bendro su realybe.
– Koks tada yra realiausias įvykių scenarijus, Jūsų manymu, jei „valstiečiai“ pasitrauks iš valdžios? Pirmalaikiai Seimo rinkimai?
– Pirmalaikiai rinkimai nėra labai realus scenarijus. Manau, kad Seimas dirbs taip, kaip dirbo, po liepos 12 dienos vyriausybė grąžins įgaliojimus, o naujasis prezidentas – abu kandidatai tai jau pareiškė – paves eiti pareigas dabartiniam vyriausybės vadovui S. Skverneliui. O vyriausybė gali eiti pareigas iki kitų metų rudenio. Koks gali būti kitas variantas?
– Bet pats premjeras S. Skvernelis sako, kad liepos 12 d. jis atsistatydins.
– Taip, bet vyriausybė nėra parduotuvė. Konstitucijoje yra tam tikri įpareigojimai. S. Skvernelis gali įvykdyti savo pažadą, bet tol, kol nebus suformuota nauja vyriausybė, šita vyriausybė eis pareigas.
– Kitaip tariant, S. Skvernelis turėtų ir toliau vadovauti vyriausybei?
– Taip.
– Kurį iš kandidatų – I. Šimonytę ar G. Nausėdą – „socialdarbiečiai“ parems antrajame prezidento rinkimų ture?
– Apie tai dar svarstysime.
– O Jūs asmeniškai ką esate linkęs paremti?
– Mes demokratiškai apsvarstysime tai. Tai nėra lengvas pasirinkimas. Be to, aš negalvoju, kad partijų ar likusių kandidatų parama patekusiems į antrą turą turės kokį esminį poveikį. Kaip matėte, net ir labai populiarių merų parama rinkimų baigčiai menką įtaką turėjo.
– Ko galima laukti iš pačių konservatorių, jei „valstiečiai“ pasitrauktų iš valdžios? Jūs esate dirbęs kartu konservatoriais, kai šie rėmė Jūsų mažumos vyriausybę.
– Konservatoriai labiau bijo šio sprendimo („valstiečių“ pasitraukimo iš valdžios – LRT.lt), nes taip pat nenori pirmalaikių Seimo rinkimų, nors kalba priešingai. Kaip matau iš dabartinio elgesio, jie tikrai nieko nedarys, jokių judesių nebus.
– Kai kurie sociologai prabilo apie tai, kad jei G. Nausėda būtų išrinktas prezidentu, susiklosčius tam tikroms aplinkybėms, į premjero kėdę galėtų sėsti I. Šimonytė. Ar toks scenarijus yra realus?
– Man toks scenarijus atrodo nerealus, nes tokiu atveju konservatoriams reikėtų suformuoti daugumą. Arba I. Šimonytė galėtų vadovauti mažumos vyriausybei, jeigu opozicinė dauguma ją sutiktų paremti. Toks mechanizmas yra žinomas, taip nutiko 2006 m.
