Lietuvoje

2019.05.21 05:30

Pudruojamos švietimo bėdos grįžta apgailėtinais matematikos rezultatais: kas nutiko Lietuvos vaikams?

Modesta Gaučaitė, LRT.lt2019.05.21 05:30

4,74 balo iš dešimties. Toks, žurnalo „Reitingai“ duomenimis, yra visų Lietuvos dešimtokų matematikos žinių vidurkis. Ilgametis pedagogas Bronislovas Burgis žodžių į vatą nevyniojo ir teigė, kad įsisenėjusias problemas stengiamasi užglaistyti, nes kalbėjimas apie prastus rezultatus – niekam nenaudingas.

„Jau anksčiau sakėme, kad mokyklos pasiekė dugną. Šį kartą matome, kad mokyklos dugną pramušė ir leidžiasi žemyn“, – taip praėjusią savaitę, pristatydamas mokyklų reitingus, kalbėjo žurnalo „Reitingai“ redaktorius Gintaras Sarafinas.

Jo vadovaujamo leidinio surinkti duomenys rodo, kad bendras šalies dešimtokų matematikos žinių vidurkis yra 4,74 balo iš dešimties. O pagrindinių mokyklų žinių įvertinimo vidurkis nesiekia net 4 balų. Vertinimas atliktas remiantis dešimtokų laikomo pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo (PUPP) rezultatais.

„Mes kuo toliau, tuo mažiau vaikų, jaunuolių išmokome matematikos“, – sakė G. Sarafinas.

Taip pat skaitykite

Dėmesį reikia skirti ir mokytojams, ir mokiniams

Švietimo ekspertė, Vilniaus universiteto (VU) profesorė Vilija Targamadzė portalui LRT.lt kalbėjo, kad pradėti reikėtų nuo matematikos ugdymo bendrųjų programų peržiūros. Anot jos, tiek VU mokslininkai, tiek kiti specialistai ne kartą kėlė klausimą, ar iš tikro tos programos yra adekvačios siekiamiems tikslams.

Be to, profesorė kalbėjo, kad reikėtų susirūpinti ir mokytojų rengimu. V. Targamadzės teigimu, šiuo metu jaučiamas matematikos mokytojų trūkumas, o kai kuriems pedagogams reikia ugdytis ir keltis savo kompetenciją.

„Mokytojų rengimas šiandien yra ganėtinai keblus, nes ir absolventai nesirenka šios specialybės, ir, matyt, pačioms mokytojus rengiančioms institucijoms reikėtų labai gerai pamąstyti, kur sudėti akcentus rengimo programose.

Taip pat yra klausimas ir dėl mokytojų profesinio tobulėjimo. Dirbant mokytoju yra sudėtinga stovėti vietoje ir nekelti savo kompetencijų. Visame pasaulyje vyksta kaita, yra įvairių akcentų. Galų gale reikia mokytojams padėti, kad galėtų tobulėti profesine prasme“, – sakė profesorė.

Be to, kalbėjo V. Targamadzė, nereikia pamiršti, jog mokyklose mokosi naujos kartos vaikai. Pasak jos, šiandienos vaikai jau kitokie – kinta jų mąstymas, charakterio savybės. Anot pašnekovės, itin svarbu tai įvertinti. Ji teigė, kad kol kas nėra atlikta naujosios kartos tyrimų, o tai yra be galo svarbu, nes mokytojai dažnai turi dirbti su „neatpažįstamais skraidančiais objektais“.

V. Targamadzės teigimu, reikia pagalvoti, ar turėtų būti peržiūrimos testų struktūros, įvertinti, ar jie suderinti su bendrojo ugdymo programa, ar tinka naujajai kartai. Anot profesorės, daugelis dalykų sudaro įspūdį, kad ši sritis yra apleista ir tai yra rimtas signalas, nes matematika problemų lauke – metai iš metų.

Paklausta, ar galima teigti, kad problemą gilina ir mokinių motyvacijos stoka, pašnekovė sakė, jog vaikų yra įvairių, todėl vienareikšmiškai to pasakyti nebūtų galima. Vis dėlto ji pastebėjo, kad vaikai į mokyklą ateina norėdami mokytis, o vėliau nutinka kažkas, kas tą motyvaciją kai kuriems sumažina.

„Kas įvyksta mokykloje ar, apskritai, aplinkoje, kad daugelis vaikų nebenori mokytis? Reikia susimąstyti. Nederėtų visko suversti vaikui. Mokymo procesas turėtų būti patrauklesnis, inovatyvesnis, aišku, nepataikaujant vaikui, o siekiant tam tikrų didaktinių tikslų.

Tėvams reikėtų susirūpinti, ar jų burnojimai prieš mokytoją, nebendradarbiavimas, mokyklos menkinimas ir savo atsakomybės nusimetimas padeda jo vaikui ugdytis ir tiek įsisavinti matematikos programą, tiek stiprinti motyvaciją“, – kalbėjo profesorė.

Ji taip pat svarstė, kad kai kuriems mokiniams siekti rezultatų reikia padėti ir finansiškai. Anot V. Targamadzės, regionuose gali būti labai gabių mokinių, kurie galėtų studijuoti matematiką universitete, tačiau jie to neišgali ekonomiškai. Pasak profesorės, tokiais atvejais reikėtų svarstyti, kaip pagelbėti moksleiviams – galbūt steigti paramos fondą ar kitaip padėti pragyventi atvykusiems studijuoti į didmiesčius. Taip pat, pasak pašnekovės, reikėtų ieškoti priemonių, kaip padėti įsitvirtinti jauniems, gabiems pedagogams.

Taip pat skaitykite

B. Burgis: švietime įsigalėjo veidmainystė

Pedagogas, matematikas Bronislovas Burgis komentuodamas situaciją kalbėjo, kad švietime įsigalėjo veidmainystė. Pasak jo, tiek mokyklos, tiek valdžios institucijos stengiasi pagražinti situaciją ir garsiai nekalba apie vis prastėjančius moksleivių rezultatus. Pašnekovo teigimu, mokiniams trūksta ir tėvų dėmesio:

„Tėvai dirba nuo aušros iki sutemos arba tiesiog nesidomi savo vaikais. <...> Daugybė tėvų pripažįsta, kad įstoti į geriausias mokyklas be korepetitorių pagalbos nėra galimybių. Visi žino, kad reikia lankytis pas korepetitorius. Mes greit taip nusigyvensim, kad mokykla taps laisvalaikio praleidimo vieta, o jeigu ko nors vaikas norės išmokti, turės lankytis pas korepetitorius. Tai visiškas absurdas.

Kai kurie tėvai nesidomi, ką už tuos sumokėtus pinigus gauna. Jie galvoja, kad sumokėjo, todėl rezultatas turi būti geras. Tačiau pasidomėkite. Rezultatas gali būti šiurpinantis“, – komentavo B. Burgis.

Pašnekovas negailėjo ir kritikos. Anot jo, moksleiviams neparodoma, kad mokymasis ir žinios reikalingos norint ką nors pasiekti. Pasak B. Burgio, nė vienas politikas niekada nesigyrė, kad mokykloje ar universitete gerai mokėsi, o net priešingai – kartais pajuokaujama, kad vienas ar kitas dalykas mokykloje sekėsi prastokai.

„Moksleiviai nesimoko. O kodėl jiems mokytis? Jie neturi jokių įrodymų. Jei baigsi geriau nei tavo suolo draugas, tai nereiškia, kad tu tapsi premjeru, o ne jis“, – kalbėjo B. Burgis. Be to, jis kaip problemą įvardijo ir daugybės mokytojų požiūrį, kad kai kurie vaikai yra „tiesiog neišmokomi“. Anot jo, tokio požiūrio būti neturėtų.

Pedagogas kalbėjo, kad mokyklose iškylančios problemos yra subtiliai glaistomos, o jas sukelia tiek vaikų, tiek mokytojų motyvacijos stoka. Pastarąją, anot jo, iš dalies sukelia pedagogų gaunami per maži atlyginimai.

„Dabar žaidžiamas žaidimas – mokytojai sako: Už tokį atlyginimą geriau nedirbsime, – o valstybė sako: Už tokį darbą daugiau nemokėsime. Ir kas pirmas pasiduos? Pasako, kad pridės prie atlyginimo 10 proc., bet visi supranta, kad už tokį atlyginimą nepersistengsi. Juk yra labai gerų absolventų, baigusių mokyklas, bet patys geriausi į mokytojus neina ir dar ilgai neis“, – kalbėjo B. Burgis.

Situacija – neišsprendžiama greitai

Švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius komentuodamas situaciją sakė, kad vos tapęs ministru šią problemą įvardijo kaip vieną svarbiausių. Jis teigė, kad įvairios priemonės, net ministerijai pavaldžių institucijų pertvarkymas, yra orientuotas į problemos sprendimą.

„Tai yra didžiulė problema. Reikėtų kelti mokytojų kvalifikacijos sistemą, investuoti į ją. Atrasime tam lėšų <...>, nukreipsime jas į mokytojų kvalifikaciją, jų rengimą, skatinimą“, – kalbėjo ministras.

Anot jo, ketinama dirbti ir su aukštosiomis mokyklomis, įvedant sutarčių sistemą, kad universitetams būtų naudinga kviesti gabius jaunuolius tapti mokytojais ir su jais sudaryti sutartis. Baigę mokslus tokie jaunuoliai įsidarbintų mokyklose, jiems būtų mokamos skatinamosios stipendijos, vienkartinės įsikūrimo išlaidos, o pirmaisiais metais pagalbą teiktų ir universitetas.

Ministras taip pat kalbėjo, kad labai svarbu, jog motyvacijos neprarastų ir pradinės mokyklos bei progimnazijos. Pasak A. Monkevičiaus, yra naujų būdų, kaip skatinti vaikų smalsumą bei motyvaciją mokytis ir tai turėtų būti daroma ir pirmosiose mokyklos pakopose.

„Nėra tokio stebuklingo recepto, kad paimčiau ir per pusę metų ar per metus išspręsčiau tas problemas. Aš matau kryptį ir matau būdus, kaip tai daryti, ir žinau, kad tuo keliu eidami mes tai greitai galime padaryti. Bet tai nėra padaroma pačiu staigiausiu būdu. Tačiau jei mes tuo keliu neisime, ilgai stovėsime vietoje. Kryptis yra ir ja reikia eiti“, – kalbėjo ministras.