Lietuvoje

2019.05.14 12:29

Trys scenarijai: kas valdys Lietuvą po „valstiečių“ prisikalbėjimų?

Ineta Nedveckė, LRT.lt2019.05.14 12:29

Nors abu į antrąjį prezidento rinkimų turą patekę kandidatai teigia, kad su Sauliumi Skverneliu, kaip premjeru, dirbti galėtų, jis nuomonės nekeičia – liepos 12 dieną traukiasi. Politologai aptarė, kaip tokiu atveju galėtų pasikeisti situacija Seime ir vyriausybėje.

Rinkimų naktį Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pirmininkas Ramūnas Karbauskis teigė, kad „valstiečių“ sprendimas dar priklauso nuo Europos Parlamento rinkimų rezultatų, o jiems susiklosčius gerai, S. Skvernelį bandytų įkalbinėti likti.

Juridiškai nieko neprivalo, o morališkai?

Antrajame ture susikausiantys Ingrida Šimonytė ir Gitanas Nausėda vardijo tris galimus pokyčių scenarijus: ta pati vyriausybė su kitu premjeru, technokratų (srities profesionalų, ne politikų) vyriausybė ir išankstiniai Seimo rinkimai. Panašius minėjo ir politologai.

Pasak Mykolo Romerio universiteto (MRU) politologo Sauliaus Spurgos, juridiškai valdantieji pasitraukti neprivalo – viskas yra LVŽS lyderio Ramūno Karbauskio rankose.

„Konstituciškai jiems nėra jokio pagrindo panikuoti, skelbti referendumus, atsistatydinti, skelbti pirmalaikius rinkimus. Bet taip kalbėti buvo klaida – sutrikdė savo, ministerijų, visų tarnybų darbą, kelia krizę valstybėje dėl to, ko nereikia. Jie yra gavę pasitikėjimą 4 metams ir turi garbingai įgyvendinti savo programą ir savo suplanuotus darbus“, – teigė jis, vėliau papildydamas, kad S. Skverneliui pareigose likus, dėl moralinių priežasčių jam vadovauti būtų sunku.

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) politologas Algis Krupavičius išskyrė tris scenarijus, kas gali vykti su valdančiąja koalicija, jei nesusiklostys ir Europos Parlamento rinkimai:

„Valstiečiai“ lieka, premjeras gali likti arba gali atsistatydinti. Žinoma, A. Krupavičius pabrėžia, kad muštis į krūtinę dabartiniams valdantiesiems sakant, kad jie suklydo ar buvo ne taip suprasti, būtų problemiška.

Tam pritarė ir S. Spurga: „Rinkėjai parodė, kad nepasitiki šiuo ministru pirmininku ir nepritaria jo veiksmams, taip, kad dabar jam dabar dirbti būtų sunku, nes visada kiltų šis klausimas“, – teigė S. Spurga.

„Valstiečiai“ išeina, formuojama nauja valdančioji koalicija. „Negaliu pasakyti – daugumos ar mažumos ji bus. Ir tada formuojama nauja vyriausybė. Tai gali būti politikų, gali būti ekspertų vyriausybė – galimi įvairūs variantai. Linkčiau manyti, kad nauja valdančioji koalicija ir vyriausybė greičiausiai būtų mažumos, su visais tokios vyriausybės minusais“, – komentavo A. Krupavičius.

Pasak jo, jeigu „valstiečiai“ tampa nebe valdančiaisiais, atskiltų bent keli frakcijos nariai.

Pirmadienio vakarą „LRT forume“ parlamentinių partijų atstovų minėta ne tik technokratų, bet ir laikinosios vyriausybės galimybė – tokiu atveju kiekviena frakcija skirtų po porą ministrų. Žinoma, tada apie konkrečios programos įgyvendinimą kalbėti būtų neverta – tokia vyriausybė tiesiog užtikrintų valstybės „gyvybines funkcijas“. 

Taip pat skaitykite

Trečias kelias – pirmalaikiai Seimo rinkimai. „Jie nėra labai realūs, bet toks scenarijus galimas“, – teigė VDU universiteto politologas. Pirmalaikius rinkimus mažai tikėtinu variantu laikė ir S. Spurga – esą tam pritarti turi ir kitos partijos, kurios to greičiausiai nenorės.

Pirmadienį vykusios spaudos konferencijos metu S. Skvernelis neatmetė galimybės tapti Seimo pirmininku. „Krizė „valstiečių-žaliųjų“ partijoje dėl tokios ambicijos dar labiau padidėtų“, – pabrėžė A. Krupavičius.

Miestai I. Šimonytės neišgelbės?

Abu politologai kalbėjo, kad I. Šimonytė greičiausiai pasiekė savo populiarumo lubas.

„Manau, kad jai antrajame ture labai mažai šansų“, – pabrėžė S. Spurga, komentuodamas, kad absoliuti dauguma kitų kandidatų į prezidentus rėmėjų balsų keliaus G. Nausėdai. Todėl neištemps, pasak jo, ir didelis I. Šimonytės palaikymas didžiuosiuose miestuose – jis visgi niekur neviršijo 50 proc. Tokios pat nuomonės buvo ir A. Krupavičius: „Visų kitų 7 kandidatų [į prezidentus] rinkėjai mano, kad mažesnė blogybė yra G. Nausėda.“

„Lietuva nėra tik didieji miestai. Taip jau yra daugelyje šalių, kad didieji miestai balsuoja vienaip, provincija – kitaip. Būna taip, kad provincija ir išrenka kandidatus“, – komentavo S. Spurga.

Pasak A. Krupavičiaus, vilčių dar galėtų būti, jeigu I. Šimonytė miestuose būtų surinkusi daugiau nei 50 proc. balsų, tačiau daugiausiai ji yra surinkusi 42,95 proc. Vilniaus mieste ir užsienyje.

Rinkimus lygino su Ukrainos

VDU politologas prezidento rinkimus lygino su neseniai vykusiais Ukrainoje, kur nugalėtoją nuspėti yra labai lengva.

„Su keliomis išlygomis, aišku. G. Nausėda neturi pirma laiko patikėti pergale, turi intensyviai dirbti, kitas dalykas – nepadaryti kvailų klaidų, kurios priverstų abejoti jo reputacija, autoritetu ir galimybėmis“, – vardijo jis.

Žinoma, pasak jo, galutinių rezultatų skirtumas nebus toks drastiškas kaip Ukrainoje, bet G. Nausėda gali jaustis labai saugiai. „Jis yra akivaizdus favoritas“, – pabrėžė politologas.

Ženklų, kad I. Šimonytė gali „šauti“, buvo

Kad I. Šimonytė gali laimėti pirmajame ture, pasak universitetų atstovų, ženklų jau buvo – G. Nausėdos populiarumas slopo, o I. Šimonytės – stiebėsi į viršų.

„Svarbu ne tik absoliutūs visuomenės nuomonės skaičiai, bet ir tendencijos. O jos ir parodė, kad G. Nausėdos, kuris ilgą laiką buvo ryškus lyderis, reitingai linkę kristi“, – teigė S. Spurga.

Pasak jo, pirmasis rinkimų turas parodė, kad I. Šimonytės palaikymas – visai ne tik Vilniaus ir interneto burbulas. Paneigtas ir mitas, kad partinis kandidatas negali tikėtis platesnio rinkėjų palaikymo.

Tai, kad I. Šimonytė yra moteris, anot S. Spurgos, nėra lemiamas faktorius.

Populiariausi