Pirmojo prezidento rinkimų turo rezultatus dalis stebėtojų laikė mažai tikėtinais, nors apklausos ir rodė artimas Sauliaus Skvernelio, Gitano Nausėdos ir Ingridos Šimonytės pozicijas. Po kelių savaičių rinkėjų pasitikėjimą dar kartą tikrinsis kandidatai, kuriuos apžvalgininkai rikiavo politinėje dešinėje arba arčiau jos.
Tiek I. Šimonytė, tiek G. Nausėda iki šiol akcentavo vienijimą ir telkimą kaip savo prezidentinius tikslus, sako profesorius Tomas Janeliūnas, todėl vargu, ar rinkimų kampanija bus agresyvi. O jei kuris nors kandidatas ir mėgins lenkti į tą pusę, jam tai veikiausiai nebus naudinga, priduria Mykolo Romerio universiteto docentas Virgis Valentinavičius.
Rinkimų tonas stipriai nesikeis
Regionuose gerai pasirodęs G. Nausėda, panašu, paveržė nemažą dalį rinkėjų, kurių palankumo tikėjosi S. Skvernelis, o tai tarsi sufleruoja, jog antrajame ture į platesnes mases taikantis nepartinis kandidatas gali tikėtis daugiau negu jo konkurentė. Visgi, V. Valentinavičiaus manymu, antrasis turas prasidės nuo balto, švaraus lapo.
„Nominaliai, populiari nuomonė, kad nominaliai Nausėda turi pranašumą, bet aš tuo abejočiau. Manau, kad galimybė yra kiekvienam laimėti – visiškai atviras klausimas. Nes pirmame ture mes matėme daug taktinio balsavimo, visiškai neaišku, kiek žmonių balsavo už Šimonytę ar Nausėdą iš tikrųjų balsuodami prieš Skvernelį, prieš „valstiečius“. Antrajame ture šitų taktinių sumetimų nebebus ir tuomet pamatysime, koks iš tikrųjų yra abiejų kandidatų elektoratas“, – LRT.lt sakė V. Valentinavičius.
Klaipėdos universiteto Politologijos katedros vadovas doc. Dr. Saulius Šiliauskas mano, jog vieno ar kito už antrojo turo borto likusio kandidato parama nebūtinai paskatins taip pat balsuoti rinkėjus.
„Matėme ir dabar, ką reiškia vienų ar kitų kandidatų paramos – kiek jos suveikė ir buvo reikšmingos. Tai nebent žurnalistams ir politologams pasakytų apie kandidatų ir politinių jėgų preferencijas. (...) Veiksniai ir faktoriai, kurie lems galutinį sprendimą, tampa nebe tokie aiškūs“, – sakė pašnekovas.
S. Skverneliui savo palaikymą prieš rinkimus deklaravo Visvaldas Matijošaitis ir Ričardas Malinauskas, tačiau ir Kaune, ir Druskininkuose premjeras į priekį praleido abu antrojo turo dalyvius.
Paklaustas apie tai, kokio tono tikėtis artimiausias dvi savaites, VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto politologas T. Janeliūnas svarsto, jog abu kandidatai iš savųjų linijų stipriai neiškryps.
„Abejoju, ar rinkimų kampanija pereis į visiškai kitą etapą ar taps labai agresyvi, nes abu kandidatai akcentavo iki šiol, kad jie stengsis telkti ir vienyti, dėl to jiems būtų sudėtinga pereiti į agresyvią kampaniją. Bet neišvengiamai jie bandys pabrėžti savo skirtumus, ką iš dalies bandė per pirmą turą. Nausėda akcentuoja, kad jis nepartinis, bandantis atstovauti visiems rinkėjams, nepriklausomai nuo pažiūrų, Šimonytė bandys akcentuoti savo nuoseklesnę, labiau vertybiškai dešiniąją poziciją, nebandydama būti tokia pat vienoda kaip Gitanas Nausėda“, – sakė pašnekovas.
Tiesa, V. Valentinavičiaus manymu, rinkimų kampanija nebuvo abipusiškai vienodai taktiška.
„Tai labiau pasakytina apie Šimonytę, kuri, kiek mačiau, nė karto nepakomentavo aštriau Nausėdos, o iš jo pusės buvo bandymų – jis ir pažymius rašė, ir Jakeliūną citavo, kas nėra labai geras skonis. Atviras klausimas, ar Nausėda agresyvins retoriką antrame rate, bet mano spėjimas, kad tai nebūtų naudinga abiem kandidatams“, – sakė jis.
Bauginimas nesuveikė
S. Skvernelio pralaimėjimas, V. Valentinavičiaus manymu, atspindi vyriausybės darbo ir pastarųjų savaičių rinkimų kampaniją.
„Manau, kad vyriausybės darbo vertinime žmonėms išliko atmintyje požiūris į streikuojančius mokytojus, tai nustelbė šį tą gero, kas buvo vyriausybės veikloje. Ir rinkimų kampanija – Karbauskis persūdė su pykčio ir šantažo kampanija. Galų gale, visi šie gąsdinimai išankstiniais rinkimais, vyriausybės griūtimi ir konservatorių siaubu suveikė priešingai. Tai buvo paraginimas tiems, kurie nemėgsta šitos daugumos ir jos lyderio bei kandidato, kaip balsuoti“, – įvertino politologas.
T. Janeliūno manymu, akivaizdus S. Skvernelio pralaimėjimas didmiesčiuose nėra didelė staigmena. „Šiek tiek nustebino, bet labiausiai turbūt patį Skvernelį ir jo rėmėjus“, – sakė pašnekovas.
„Bandymas sumobilizuoti spurtui įvairiomis scenomis ir pasisakymais, susiejant prezidento, Europos parlamento rinkimus su buvusių Seimo rinkimų rezultatais, jis nedavė vaisių“, – pridūrė S. Šiliauskas.
Pirmajame rinkimų ture Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų iškelta, bet partijai nepriklausanti I. Šimonytė surinko 31,13 proc. balsų, už save išsikėlusį G. Nausėdą balsavo 30,95 proc. rinkėjų. Skirtumas tarp pirmosios ir antrosios pozicijos balsais – tik 2647.
„Valstiečių“ keltas S. Skvernelis gavo 19,72 proc. balsų ir liko trečias.
