Lietuvoje

2019.05.13 09:25

Politologė: Šimonytė peržengė lubas, bet antrame ture daugiau šansų turi Nausėda

LRT TELEVIZIJOS laida „Labas rytas Lietuva“, LRT.lt2019.05.13 09:25

Pirmajame rinkimų ture Ingrida Šimonytė ne tik pasiekė lubas, bet jas peržengė, LRT TELEVIZIJAI sako politologė, profesorė Ainė Ramonaitė. Anot jos, tokio gero rezultato jau daugelį metų nebuvo pasiekęs nė vienas konservatorių remiamas kandidatas, tačiau geresnius šansus antrame ture vis dėlto turi Gitanas Nausėda.

A. Ramonaitė pripažįsta – rinkimų rezultatai galiausiai nustebino. Politologė tvirtina nesitikėjusi, kad I. Šimonytė gali aplenkti G. Nausėdą. Galutiniai rinkimų rezultatai rodo, kad I. Šimonytė surinko 31,13 proc. balsų, o G. Nausėda – 30,95 proc. Kandidatus skiria vos 2647 balsai.

„Manau, pats G. Nausėda labiausiai turėtų būti nustebintas, nes jis jau buvo toks užtikrintas ir, manau, neabejojo, kad jis bus pirmas. Žinoma, toks apsikeitimas vietomis labai simbolinis, menkas“, – komentuoja A. Ramonaitė.

Jos vertinimu, įtakos I. Šomonytės pergalei galėjo turėti itin aktyvūs užsienio lietuviai, kurių didžioji dalis balsų nukeliavo būtent šiai politikei. Kaip pastebi A. Ramonaitė, referendumas dėl pilietybės išsaugojimo galėjo lemti geresnius I. Šimonytės rezultatus.

„Turiu įtarimą, kad vis dėlto tie užsienio lietuvių balsai padarė tam tikrų korekcijų. Nepamirškime, kad apklausose jie neatsispindi, o jų aktyvumas šį kartą buvo gerokai didesnis. Pagal užsienio lietuvių balsus I. Šimonytė pirmautų. Jeigu rinktų užsienio lietuviai, I. Šimonytė būtų net pirmame ture išrinkta prezidente. Atotrūkis ten labai aiškus ir, manau, užsienio lietuviai jai pridėjo balsų. Netgi tas referendumas tam tikra prasme jai labai padėjo“, – LRT TELEVIZIJAI sako A. Ramonaitė.

S. Skvernelio balsai turėtų atitekti G. Nausėdai

Bene didžiausias klausimas antrame ture kyla dėl to, kuriam iš kandidatų atiteks premjero Sauliaus Skvernelio rinkėjų balsai. A. Ramonaitės teigimu, kol kas apklausos rodo, kad jie turėtų nukeliauti G. Nausėdai, tačiau tai nėra taip vienareikšmiška.

„Dalis, kaip bebūtų keista, matyti, atitektų I. Šimonytei. Iš tikrųjų man pačiai buvo labai įdomu matyti, kad I. Šimonytė nėra vien tik socialinių tinklų arba vien tik miesto fenomenas. Net aštuoniose savivaldybėse I. Šimonytė pirmauja, įskaitant ir kai kurias kaimiškas (kaip mes kartais vadiname) apygardas. Žodžiu, jos palaikymas iš tikrųjų gerokai platesnis, nei buvo galima tikėtis“, – sako A. Ramonaitė.

Politologės vertinimu, I. Šimonytė tam tikra prasme susikūrė paprastus žmones suprantančios politikės įvaizdį. „Iš dalies tai gali patraukti S. Skvernelio rinkėjus, bet turbūt daugiau galimybių turi G. Nausėda“, – apibendrina A. Ramonaitė.

Pasak jos, bene pagrindiniai G. Nausėdos argumentai, kodėl rinkėjai turėtų jį rinktis, yra tai, kad jis – nepriklausomas kandidatas. I. Šimonytė – konservatorių iškelta kandidatė. Tačiau, pabrėžia A. Ramonaitė, vertinant ir partinės politikos pozicijos, I. Šimonytės rezultatas puikus.

„I. Šimonytės rezultatas tikrai fantastiškas, nes turbūt nuo tų laikų, kai konservatoriai rėmė Stasį Lozoraitį, nebuvo tokios pergalės, tokio surinkto balsų procento, kad konservatorių remiamas kandidatas surinktų. Čia ne tik pasiektos lubos, bet jos gerokai peržengtos. Žinoma, čia turbūt yra tas suaktyvinimas tiek užsienio lietuvių, tiek jaunų žmonių, kurie šiaip būna pasyvesni. Tai yra tam tikro potencialo“, – tvirtina A. Ramonaitė.

Įvertino: jeigu nežiūrėtų pro rožinius akinius, „valstiečiai“ pamatytų puikius rezultatus

Paklausta apie tai, kaip vertina „valstiečių“ teiginius, jog rinkėjai parodė nepasitikėjimą ir nepasitenkinimą, A. Ramonaitė tikina – jeigu „valstiečiai“ situaciją vertintų ne per rožinius akinius, jie suprastų, kad S. Skvernelio pasirodymas – labai geras.

„Absoliučiais skaičiais žiūrint, jis surinko daugiau balsų nei 2016 m. surinko Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga. Būnant premjero pozicijoje surinkti daugiau balsų nei prieš tai surinko partija, kai ji buvo „ant bangos“, pakilime, tai yra puikus rezultatas.

Jeigu, sakykime, „valstiečiai“ nebūtų taip nerealistiškai įtikėję savo pergale, tai jie galėtų interpretuoti visai kitaip tuos rezultatus: žmonės parodė, kad pasitikėjimas išliko, netgi paaugo ir tai puiki parama vyriausybei. Kadangi jie jau tiek prisišnekėjo prieš šiuos rinkimus, kad jie viską turi laimėti, tai dabar iš tikrųjų atsidūrė labai keistoje situacijoje“, – sako A. Ramonaitė.

Ji svarsto – įmanoma, kad S. Skvernelis galiausiai išliktų premjero kėdėje. Kaip paaiškina politologė, S. Skvernelis bet kuriuo atveju liepą turėtų grąžinti įgaliojimus. Jeigu prezidentas pasakytų, kad vis dėlto įpareigoja S. Skvernelį tęsti savo darbus, tai galėtų būti traktuojama kaip pakankamas palaikymas.